žemaičiai

Nors ir šiandieną Lietuvoje egzistuoja žmonių gyvenimo lygio skirtumai, vieni gyvena geriau, kiti – prasčiau, retai kada pagalvojame, kokios gyvenimo sąlygos buvo praeityje. Pavyzdžiui, kaip prieš kelis šimtus metų gyveno paprasti žmonės – valstiečiai? Skaitytojui, bandančiam tai įsivaizduoti, greičiausiai atsiveria niaurus ir tamsus vaizdinys. Dėl to jis labai neklysta.

Gardūs žemaičių blynai nepaliks jūsų abejingais. Lengvai pagaminsite, o skoniu džiaugsitės, mat juos galite valgyti ir tik iškeptus, ir užšaldyti, ir pašildyti, jei norėsis vėl.  Jums reikės: 15 vidutinio dydžio virtų bulvių, 3 kiaušinių, 4 šaukštų miltų, 2 šaukštų krakmolo, 1 šaukštelio druskos.  Įdarui:  500 gramų grybų, 1 svogūno, petražolių, šiek tiek grietinės, krapų, pipirų, aliejaus.

Jeigu norite pagaminti žemaičių blynų, tai šis receptas jums tiks idealiai.  Jums reikės: kilogramo bulvių, 300 gramų maltos kiaulienos ir jautienos, 1 svogūno, 2 skiltelių česnako, 1 morkos, 4 šaukštų miltų, druskos, pipirų, prieskonių, baziliko, džiuvėsėlių, aliejaus kepti.

Grupė parlamentarų siūlo 2019-uosius paskelbti Žemaitijos metais. Tokiu būdu norima pažymėti Žemaitijos vardo paminėjimo rašytiniuose šaltiniuose 800-ąsias metines. Seimo nutarimo iniciatorių teigimu, būtina pabrėžti žemaičių reikšmę ir vaidmenį Europos istorijoje.

Telšiuose penktadienio rytą vyksta didelės policijos ir kariškių bendros pratybos, kurių užduotis - rasti ir sulaikyti iš areštinės pabėgusius asmenis, galinčius kelti teroristinių išpuolių grėsmę. Kaip pranešė Policijos departamentas, pratybų scenarijuje numatyta, kad penktadienio naktį penkių nenustatytų asmenų grupė įvykdė Mažeikių r. policijos komisariato pastato užpuolimą, po kurio iš areštinės pabėgo 20 sulaikytų asmenų. Iš jų - 9 asmenys, įtariama nelegaliai patekę į Lietuvą.

Prasidedant rudeniniam bulvių derliui, Žemaitijos šeimininkės ragina mokytis gaminti kastinį – žemaičių patiekalą ruošiamą iš grietinės ir rūgpienio. Ir nors iš pirmo žvilgsnio kastinis atrodo riebus ir kenkiantis figūrai, šeimininkės sako ne patiekalas kaltas jeigu prilips vienas kitas kilogramas, dėl visko kaltas bus prarastas saikas. „Kastinys - tai toks mūsų žemaičių maists“, – giriasi Jadvyga.

Žinių radijas Žemaičiai kurs savo regiono himną. Sprendimą dėl to jau yra priėmęs Žemaičių kultūros draugijos suvažiavimas, o kaip jis bus įgyvendinamas, rugpjūčio viduryje diskutuos draugijos prezidiumas. Draugijos pirmininkas Stasys Kasparavičius „Žinių radijui“ sakė, kad regionui turint vėliavą ir herbą, atėjo metas rimčiau pagalvoti ir apie himną: „Ta mintis jau yra ne pirmas dešimtmetis. Mes rūpinamės Žemaitija, kad ji išliktų, kad ji būtų.

Šiaulių pareigūnai pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl sukčiavimo. Į pareigūnus kreipęsis A. K.(gim. 1933 m.) pasiskundė, kad neteko 10 tūkst. litų. Incidentas įvyko pirmadienį apie 14 val. Žemaitės gatvės namo kieme A. K. nepažįstami apie 50-55 metų amžiaus panašūs į romų tautybės vyriškis ir moteris paprašė pakeisti dolerius į litus. Svetimšaliams padėjęs senolis vėliau suprato, kad sukčiai jį apgavo.

Mes, taikūs Žemaičiai, niekam nelinkime blogo ir kategoriškai pasisakome prieš bet kokius karinius veiksmus ir nekaltų žmonių kraujo praliejimus. Taip pat žinome, kad Jūs esate labai įtakingas mūsų politikų atžvilgiu. Todėl prašome Jūsų atkreipti dėmesį į tai, kad Žemaitijoje planuojama atlikti skalūnų dujų žvalgybą ir gavybą.

Trūkstant pinigų nepavyksta pabaigti Saulės mūšio vietoje statomo memorialo. Apie būtinybę įamžinti šią istorinę lietuvių pergalę kalbama nuo 1990-ųjų, memorialo statybai pritarė Seimo nariai, tačiau ir šiemet Baltų vienybės diena bus švenčiama nesibaigiančių statybų aikštelėje. Pergalę Saulės mūšyje įamžinantis memorialas Joniškio rajono Jauniūnų kaime statomas jau daugiau nei dvi dešimtis metų.

Pavasarį skelbianti tradicinė Kaziuko mugė kovo 2-4 dienomis Vilniuje džiugins ne tik tautodailininkų ir liaudies meistrų darbais, bet ir didžiule Žemaičių dienų kultūrine programa, kurią mugės lankytojams dovanos Žemaitijos miestai ir rajonai bei Vilniuje gyvenantys žemaičiai. Tris dienas truksiančiomis Žemaičių dienomis Kaziuko mugės rengėjai šįmet tęsia programą „Lietuvos regionai istorinėje Kaziuko mugėje“ - žemaičiai keičia pernai pavasarinėje mugėje karaliavusius aukštaičius.

Pirmą pavasario savaitgalį Vilniuje šurmuliuos tradicinė Kaziuko mugė. Etnologo Liberto Klimkos teigimu, Kaziuko mugės tradicijoms – daugiau kaip 400 metų. „Panašių mugių tradicijų nėra išlikusių kituose miestuose net artimiausiuose kraštuose“, – pabrėžė etnologas, prisipažinęs, kad susižavėjimą muge jaučia nuo mažens. „Kaziuko mugių tradicija atsirado dar tada, kai vykdavo šventuoju paskelbto karalaičio Kazimiero pagerbimo procesijos“, – prisiminė Libertas Klimka.

Permainingoje televizijos rinkoje nedaug laidų gali sau leisti prabangą kurti ir puoselėti tradiciją. „Pinigų karta“ – viena iš tokių laidų. 2008 metais pristatėme Lietuvos ekonomikos apžvalgą vidutinio dydžio miesto – Telšių – gyventojų akimis. Savo mintimis ir planais dalijosi verslininkai, medikai, mokytojai, prekybininkai, statybininkai ir pardavėjai, o juos papildė ekonomikos apžvalgininkai.

„Restorane kaip šachmatuose – reikia apmąstyti daug žingsnių į priekį ir dažniausiai nežinai, ką tau gyvenimas iškrės“, – įsitikinęs trijų prabangių Vilniaus restoranų savininkas Arūnas Oželis. Su verslininku susitikome Vilniaus senamiesčio širdyje atidarytame naujausiame jo restorane „Marche de Provence“, kurio kiemelį puošia prieš 15 metų paties savininko sodinti medžiai. Į pragarą nelindo A. Oželis į restoranų verslą kopė kryptingai.

Festivalių ciklas „Kaunas Cantat“ pirmą kartą peržengs laikinosios sostinės ribas – paskutinįjį gegužės savaitgalį visų chorinės muzikos gerbėjų dėmesys bus nukreiptas į Šiaulius.

Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ekonominių nusikaltimų tyrimo skyriaus pareigūnai užvakar popietę Plungės rajone demaskavo naminės degtinės gamintojus. Apie 17 val. pareigūnai atvyko į Keturakių kaimo pakraštyje esančią atokią sodybą, už kurios esančiuose krūmuose rūko dūmai. Kriminalistus lodami pasitiko trys palaidi šunys.

Nustojęs eiti Vilniaus dailės akademijos (VDA) rektoriaus pareigas profesorius Adomas Butrimas kaip buvo, taip ir liko tas pats laimingasis archeologas, kuriam pavyko atrasti unikalius akmens amžiaus kapinynus, tas pats talentingas istorikas, išleidęs galybę knygų ir tikrą deimantą tarp jų - “Baltų meną„; tas pats garbingas žmogus, kuris randa laiko jaunųjų kūrėjų parodoms, ir kurio šeimoje netrūksta šilumos vienišiems, našlaičiams studentams; kartu su jais švenčiant Kūčias.

Lietuvai atgavus nepriklausomybę, 440 000 išvyko, 70 000 grįžo ir dabar Lietuvoje gyvena 3 580 057 žmonės, skelbia paskiausi duomenys („Balsas.lt“, 2008 m. gegužės 21 d.). Tad gal ne nauda, bet nuostolis? Kaip tą naudą ar nuostolį apskaičiuoti? Pradėkime nuo naudos. Ji būtų apskaičiuojama pinigais ir balsais, jeigu balsavimą rinkimuose žymėsime naudos skiltelėje. Praėjusio Seimo rinkimų laikotarpiu Lietuvoje gyveno 2 666 196 turintys teisę balsuoti piliečiai.