Rašyti komentarą...
Nuoroda nukopijuota
× Pranešti klaidą
Įsisąmonink, kad tau kažko reikia, ir ta reikmė pradings.
Musu istorija didinga.. Kada pagaliau ismoksime ir suprasime kad ne peikti vienas kita turime ar ten menkinti o pasiremdami petys i peti i virsu stiebtis ir rodyti pasauliui is amziu gilumos islikusius Zemaicius, Aukstaicius,Dzukus ir Suvalkiecius.
Juk tai ne sukurta tai, issaugota uztat tai belekaip vertinga ....
Juk tai ne sukurta tai, issaugota uztat tai belekaip vertinga ....
Aciu..
Lietuvos istorijoje Žemaičiai suvaidino labai svarbų vaidmenį. Tą reikia pripažinti.
0 Lietuvos vardas tai mastodontas, kuris vos išsitenka Europos žemyne. Jo kilmės iš Lietaukos raisto neišvesi, nors ir tokių bandymų būta. Jei 1918 metų Lietuvos ribose dar galima būtų šiaip taip aiškinti tą vardą iš kokios pelkės ar upelio, tai susidursime su visišku fiasko, norėdami, kad tas pats upelis pateisintų LITOVIA vardą šiaurės Prancūzijoje.
"Tikimumo spragą" galėsime moksliškai pašalinti, tik suradę tokią prošaknį, kuri tą senovinį vardą pateisintų ne tik šių dienų Lietuvos teritorijoje, bet visur, kur tik jis aptinkamas, ir visuose amžiuose. Be to, turime griežtai skirti tyrimo plotmes. Negalima juk suplakti Lietuvos tautos, Lietuvos vardo ir Lietuvos valstybės. Tai trys atskiros sritys, kartais visai nieko bendra neturinčios.
Čia mums padės trys nepaprastai vertingi šaltiniai:
1) Liber censum Daniae - apie 1231 metais, išvardijant Prūsų Žemių vardus, mini... Nadravia, Galindo, Syllonis, in Sudua Littonia (Litovia), taigi: Lietuva Sūduvoje.
2) Petro Dusburgiečio išsireiškimas: "Lethovini de Samethia", taigi: Žemaitijos lietuviai.
3) Kryžiuočių Wegeberichtų keletą kartų paminėtas "Littovin Land“, taigi: Lietuvos kraštas Žemaitijoje!
Taip istorijos lapuose susitinka du karvedžiai, kuriuos skiria 1400 metų tarpas: Didysis Kunigas Liaudavarys ir Cezario laikų Eiduvių karalius Litavicus, Letų Vyčius, paliudyti ne jų giminystės, o tik bendro kalbinio palikimo.
Kokias išvadas galėtume padaryti?
a) Lietuvos šaknis siekia, greičiausiai, net žalvario amžiaus ir galimas dalykas, kad ir karingai keltų tautai ji nebuvo svetima.
b) "Lithuania proper" žemėse to vardo siejimas nebe su žemvaldžiais, o su valstybė, eina lygiagrečiai su Kijevo suslavėjimu ir rasų vardo nykimu 11-12 amžiuose.
"Tikimumo spragą" galėsime moksliškai pašalinti, tik suradę tokią prošaknį, kuri tą senovinį vardą pateisintų ne tik šių dienų Lietuvos teritorijoje, bet visur, kur tik jis aptinkamas, ir visuose amžiuose. Be to, turime griežtai skirti tyrimo plotmes. Negalima juk suplakti Lietuvos tautos, Lietuvos vardo ir Lietuvos valstybės. Tai trys atskiros sritys, kartais visai nieko bendra neturinčios.
Čia mums padės trys nepaprastai vertingi šaltiniai:
1) Liber censum Daniae - apie 1231 metais, išvardijant Prūsų Žemių vardus, mini... Nadravia, Galindo, Syllonis, in Sudua Littonia (Litovia), taigi: Lietuva Sūduvoje.
2) Petro Dusburgiečio išsireiškimas: "Lethovini de Samethia", taigi: Žemaitijos lietuviai.
3) Kryžiuočių Wegeberichtų keletą kartų paminėtas "Littovin Land“, taigi: Lietuvos kraštas Žemaitijoje!
Taip istorijos lapuose susitinka du karvedžiai, kuriuos skiria 1400 metų tarpas: Didysis Kunigas Liaudavarys ir Cezario laikų Eiduvių karalius Litavicus, Letų Vyčius, paliudyti ne jų giminystės, o tik bendro kalbinio palikimo.
Kokias išvadas galėtume padaryti?
a) Lietuvos šaknis siekia, greičiausiai, net žalvario amžiaus ir galimas dalykas, kad ir karingai keltų tautai ji nebuvo svetima.
b) "Lithuania proper" žemėse to vardo siejimas nebe su žemvaldžiais, o su valstybė, eina lygiagrečiai su Kijevo suslavėjimu ir rasų vardo nykimu 11-12 amžiuose.
balandzio 1?
balandzio 1?
Nėra jokių žemaičių.
balsas pimpis su pimpiška reklama. pimpuokit ir toliaui pimpiai
REKLAMA
REKLAMA
Žemaičiai mato Lietuvai pavojų