vyšnios

Įrašyti senų legendinių dainų naujas versijas – įprasta praktika tiek Lietuvoje, tiek pasaulyje. Savo pirmąjį koverį Žolinių proga pristato merginų grupė „Vyšnios“. Trijulė perdainavo kadaise „Žvaigždžių kvarteto“ bei brolių Frankonių išpopuliarintą hitą „Ten, kur aukštas klevas“, geriausiai žinomą iš žodžių „Pro klevą, pro rugius“. Kolektyvo narės Agnė Jarmalavičiūtė, Sandra Navickaitė ir Aistė Karanauskytė įsitikinusios: padaryti koverį taip, kad jis patiktų visiems – didelis menas.

Ko tik nepadarysi dėl gražaus kadro ir gerbėjų? Merginų grupės „Vyšnios“ narės Aistė, Sandra ir Agnė, pristatančios naujausią savo dainą „Mes vasarojam“, papasakojo ir apie naująjį kūrinį, ir apie specialiai dėl jo darytą vasarišką seksualią fotosesiją. Dainą „Mes vasarojam“ sukūrė jungtinė grupės narių ir atlikėjo bei prodiuserio Arvydo Martinėno-Vudžio komanda. Pirmiausiai naujai dainai žodžius parašė vyšnios Agnė ir Sandra.

Merginų grupės „Vyšnios“ narei Aistei Karanauskytei dainavimas – tik malonus užsiėmimas, padedantis atirūkti nuo kasdienės veiklos. Aistė yra grožio konkursų nugalėtoja, profesionalus modelis ir šiuo metu gyvena itin įtemptu rėžimu, mat jau liepos 11-ą Lietuvos merginas nuo 10-ies iki 18-os metų amžiaus ji pakvies į pirmą kartą organizuojamą specialią, savaitę laiko truksiančią modelių stovyklą Vilniuje, kurioje, kaip tikina pašnekovė, kiekviena galės pasijusti tarsi tikruose Milano kastinguose.

Pastaruoju metu koncertų organizatoriai vis paburba: Lietuvoje per mažai merginų grupių, o jau esančios kiek pabodo. Dabar šou rengėjų norai buvo išgirsti - debiutuoja nauja merginų grupė „Vyšnios“. Ją sudaro 3 iš Šiaulių kilusios dainininkės – Sandra, Aistė ir Agnė. Merginos nėra naujokės scenoje ir turi patirties įvairiuose muzikiniuose konkursuose ir projektuose. „Ateiname tam, kad įneštume gaivumo į pramogų pasaulį. Neketiname būti nei skandalistės, nei tylenės.

Gamtos išdaiga į Vašingtono centrą turėtų sutraukti turistų iš Japonijos. Juk jie tiesiog pakvaišę dėl vyšnių žydėjimo ir ši mada kuo toliau, tuo labiau užkariauja pasaulį. Vašingtono centre vyšnios netikėtai pražydo dėl neįprastai šilto oro: dabar Valstijų sostinėje beveik 20 laipsnių ir šiltu oru džiaugiasi ne tik gamta, bet ir žmonės – bitės iš žiedų renka medų, o žmonės pasivaikščioti gruodžio vidury išeina su vienais marškinėliais.

Žagarėje griaudi Vyšnių festivalis. Jau vienuoliktą kartą ypatingųjų vyšnių skonis sutraukia tūkstančius lankytojų iš Lietuvos ir net tolimų užsienio šalių. Ši šventė prilygsta Kalėdoms – juokauja festivalio organziatoriai. O be to, Žagarė – šiemet dar ir kultūros sostinė. Tai linksmybės liejosi per kraštus. Žagarė, kur gyvena vos pusantro tūkstančio žmonių, visą savaitgalį ūžė lyg didmiestis. Tradicinis vyšnių festivalis sutraukė minias jaunimo ir senjorų.

„Esi tas, ką valgai“, - turbūt daugelis esame girdėję šią frazę. Taigi, logiška, jog valgydami sveikus produktus, gerokai padidiname šansus išvengti daugelio negalavimų bei ligų. Pristatome jums šešis produktus, kuriuos įtraukę į savo racioną, sumažinsite infarkto, insulto bei vėžio riziką, atidėsite senėjimo procesus, pagerinsite akių bei odos būklę, teigiamai paveiksite smegenų veiklą. Skamba viliojančiai, tiesa? Vyšnios Kokia nauda? Vyšniose galima rasti daugybę antioksidantų.

 Po permainingų orų pusdieniui pasirodžiusi saulė netruko sušildyti ir Vilniuje pasodintas japoniškas vyšnias - sakuras. Trečiadienio popietę sostinės gyventojai ir svečiai jau galėjo mėgautis pirmaisiais prasiskleidusiais žiedais. Prisimenant praėjusius metus tikimasi, kad sakurų parkelis apytiksliai svaitei taps vienvaldžiu žmonių traukos centru. Tai patvirtina ir jau dabar jau būriais fotografuotis prie pirmųjų sakurų žiedų traukiantys vilniečiai.

Vyšnios vertinamos ne vien dėl to, kad anksti sunoksta, bet ir dėl turtingos cheminės sudėties. Sultingos, saldžiarūgštės vyšnių uogos – tikra biologiškai aktyvių medžiagų bomba, apsauganti ne tik nuo priešlaikinio senėjimo, bet migrenos. Vyšniose gausu vitamino C, geležies, cinko, vario, mangano, kalio. Šios uogos – stiprių antioksidantų flavonoidų talpykla. Moksliniais tyrimais įrodyta, kad vyšnios padeda kovoti su vėžiu, neurologinėmis ligomis, ankstyvu diabetu.

Po Kalėdų maratono nepraėjus nė savaitei vėl visą parą stovėti prie puodų net užkietėjusiems kulinarams per didelis iššūkis. Todėl, pavyzdžiui, vokiečiai ir austrai per Naujuosius metus ant stalo stato rakletę. Tai specialus elektrinis keptuvas su daug mažų keptuvyčių. Šalia statomi indai su virtomis bulvėmis, kurios dažniausiai verdamos su kailiniais, daržovėmis, žalios mėsos gabaliukais, įvairiausiais sūriais.

Ža­ga­rės mies­tas (Jo­niš­kio ra­jo­nas) pre­ten­duo­ja 2015 me­tais tap­ti Lie­tu­vos kul­tū­ros sos­ti­ne. Trys pre­ten­den­tai Kul­tū­ros mi­nis­te­ri­jos skelb­ta­me Kul­tū­ros sos­ti­nės 2014–2016 me­tais kon­kur­se pa­raiš­kas pa­tei­kė tik trys da­ly­viai: Ža­ga­rė, Pa­ne­vė­žys ir Tel­šiai. Ža­ga­rė Kul­tū­ros sos­ti­nės ti­tu­lu no­rė­tų pa­si­va­din­ti 2015 me­tais.

Vasara – uogų metas, todėl siūlome išbandyti pyragą su vyšniomis. Reikės: 250 g vyšnių; 200 g miltų; 150 g sviesto; 200 g cukraus; 5 kiaušinių; 100 g riešutų; 1 citrinos žievelės. Gaminimas: Sviestą ištrinti iki baltumo su 100 g cukraus. Su likusiu cukrumi išplakti kiaušinius. Riešutus susmulkinti ir viską kartu išmaišyti. Sutarkuoti citrinos žievelę ir sudėti į tešlą, tada suberti miltus ir pusę vyšnių (be kauliukų), vėl viską išmaišyti. Tešlą supilti į kepimo formą ir kepti apie 25 min.

Japonijoje žydinčios vyšnios džiugina didelius ir mažus. Sakuros yra vienas esminių šios tautos tapatumo akcentų. Sakuros – japoniškos vyšnios. Sakuromis vadinamos kelios vyšnių rūšys: Prunus serrulata, Prunus speciosa, Prunus × yedoensis, Prunus sargentii. Sakuros auginamos kaip dekoratyviniai medžiai. Žiedai įvairių rožinių atspalvių, būna balti. Sakuros žydi tik savaitę, todėl japonams tai yra didelė šventė. Ji dažnai asocijuojasi ir su romantika, nuoširdžiais jausmais.

Artėja į pabaigą vienų gardžiausių vasaros palydovių – vyšnių – metas. Šias kvapnias, prie dažnos sodybos augančių medžių uogas mėgsta, deja, ne tik žmonės. Jų prisirpstant nuo kiekvieno ankstyvo pavasario nekantriai laukia gausūs sparnuočių būriai. Liepos viduryje ne viena panevėžiečių šeima vyko į ne taip tolimą Joniškio rajoną dalyvauti Žagarėje kasmet vykstančiame Vyšnių festivalyje. Šiemet jis šurmuliavo tris dienas ir buvo sutraukęs gausybę svečių ne tik iš Lietuvos, bet ir iš Latvijos.

Pasaulyje priskaičiuojama apie 130 vyšnių veislių. Viena iš seniausių laikoma kiniška vyšnia, kuri ir dabar yra auginama Japonijoje ir Kinijoje kaip dekoratyvusis augalas. Lietuvoje vyšnios auginamos labai seniai, tačiau kada tiksliai jos atkeliavo į mūsų kraštą ir čia paplito, nežinoma. Istorinėje literatūroje yra faktų, kad vyšnių kauliukų buvo rasta piliakalniuose. Senojoje lietuvių religijoje ir mitologijoje vyšnių sodas turėjo šventumo aurą.

Liepos 14–17 dienomis Žagarėje šurmuliuos jau septintasis Vyšnių festivalis. Pirmą kartą festivalis rengiamas su kaimynais latviais. Dviejų valandų nemokamą koncertą su muzikantais ir šokėjais penktadienį surengs Laima Vaikulė. Pasak pagrindinio festivalio organizatoriaus, Žagarės regioninio parko direktoriaus Mindaugo Balčiūno, ko gero, tai pirmas nemokamas šios dainininkės koncertas ne tik Šiaurės Lietuvos publikai, bet ir iš įvairiausių šalies kampelių suplūsiantiems žmonėms.

Sudėtinės dalys: Sviestas, arba margarinas, 125 gramai Cukrus, 150 gramų Vanilinis cukrus, 2 šaukšteliai Kvietiniai miltai, 400 mililitrų Kepimo milteliai, 2 šaukšteliai Vyšnios, arba kitos uogos, 500 gramų Gaminimas: Ištriname sviestą su cukrumi. Įberiam vanilinio cukraus, po vieną sudedam išplaktus kiaušinius. Sumaišom miltus su kepimo milteliais. Kruopščiai išmaišom tešlą. Nuplaunam vyšnias, išimam kauliukus ir padalijam kiekvieną uogą perpus.