vrk

Antrąją išankstinio balsavimo dieną renkant Kupiškio rajono savivaldybės merą iš viso balsavo 670 rinkėjų arba kiek daugiau nei 4,7 proc. rinkėjų, trečiadienį pranešė Vyriausioji rinkimų komisija (VRK). Iš viso šiuose rinkimuose balsavimo teisę turi daugiau kaip 14 tūkst. Kupiškio rajono savivaldybės rinkėjų. Balsavimas iš anksto renkant merą šioje savivaldybėje truks iki ketvirtadienio vakaro.

Pirmąją išankstinio balsavimo dieną renkant Kupiškio rajono savivaldybės merą iš viso balsavo 252 arba beveik 1,8 procento rinkėjų, antradienį pranešė Vyriausioji rinkimų komisija (VRK). Aktyviausiai iš anksto balsavo rinkėjai, priskirti Senamiesčio, Račiupėnų ir Kupos rinkimų apylinkėms. Iš viso šiuose rinkimuose balsavimo teisę turi daugiau kaip 14 tūkst. Kupiškio rajono savivaldybės rinkėjų.

Sekmadienį vyksiančiuose Kupiškio rajono mero rinkimuose galės balsuoti 14 tūkst. 146 gyventojai, pranešė Vyriausioji rinkimų komisija (VRK). Ji pirmadienį patvirtino galutinį šios savivaldybės rinkėjų skaičių.

Seimas po svarstymo pritarė Rinkimų kodekso pataisoms, siūlančioms įteisinti prievolę Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) pirmininkui, pirmininko pavaduotojui ir nariams gauti leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Slaptai“. Pradėję eiti pareigas per 15 dienų jie turėtų kreiptis dėl tokio leidimo.

Seimas svarstys Rinkimų kodekso pataisas, siūlančias įteisinti prievolę Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) pirmininkui, pirmininko pavaduotojui ir nariams gauti leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Slaptai“. Pradėję eiti pareigas per 15 dienų jie turėtų kreiptis dėl tokio leidimo.

Iki gegužės mėnesį vyksiančio referendumo dėl daugybinės pilietybės – lieka vis mažiau laiko. Todėl Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) pirmininkė Lina Petronienė nuogąstauja, ar pavyks efektyviai apie šios iniciatyvos esmę informuoti visuomenę. Komisijos pirmininkė atkreipia dėmesį, kad referendumo formuluotė yra teisinė, todėl, pasak jos, nemaža dalis gyventojų jos gali nesuprasti.

Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) ketvirtadienį patvirtino Seimo nario rinkimų Raseinių-Kėdainių apygardoje rezultatus: į parlamentą išrinktas Raseinių rajono vicemeras socialdemokratas Matas Skamarakas. VRK duomenimis, už M. Skamaraką antrajame rinkimų ture balsavo 56,65 proc. rinkėjų balsų, o už jo konkurentą buvusį Raseinių merą konservatorių Andrių Bautronį – 43,35 proc. rinkėjų. Oficialiai patvirtinus rezultatus, antradienį išrinktam Seimo nariui bus įteiktas pažymėjimas.

Balsavimas iš anksto savivaldybėse renkant Seimo narį Raseinių – Kėdainių apygardoje baigėsi, preliminariais duomenimis, iš viso per tris išankstinio balsavimo dienas balsavo 775 rinkėjai. Kaip ketvirtadienį pranešė Vyriausiosios rinkimų komisija (VRK), bendras rinkėjų aktyvumo procentas pasiekė beveik 2,5 procento. Balsavimas iš anksto savivaldybių pastatuose baigėsi.

Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) 2024 metais laukia tikras išbandymas – vyks treji rinkimai bei referendumas dėl daugybinės pilietybės. Tikėtina, kad šiame rinkiminiame maratone VRK bus po ypač dideliu padidinamuoju stiklu – pirmiausiai, dėl pavasarį vykusių savivaldos rinkimų, kuriuose neapsieita be nesklandumų. Kilus skandalui dėl pašalintų, o vėliau į rinkiminę kovą grąžintų kandidatų, VRK pirmininkės postą paliko iki tol patirties organizuojant rinkimus neturėjusi Jolanta Petkevičienė.

Kitąmet vyksiantiems Seimo rinkimams Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) planuoja steigti naują vienmandatę apygardą Vilniaus regione ir panaikinti Molėtų-Širvintų apygardą. Pasak VRK pirmininkės Linos Petronienės, peržiūrėti rinkimų apygardų ribas būtina dėl šalyje vykstančių demografinių pokyčių – praėjusio pirmadienio duomenimis, 14 iš 70 rinkimų apygardų nebeatitiko Rinkimų kodekso reikalavimo užtikrinti panašų rinkėjų skaičių vienmandatėse apygardose.

Likus kiek daugiau nei metams iki parlamento rinkimų Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) pirmadienį pristatys numatomus Seimo rinkimų apygardų ribų pokyčius. „Pastarųjų metų analizės rodo, kad gyventojų gausėja Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje ir jų priemiesčiuose, o kai kuriuose regionuose – mažėja. Todėl rinkimų apygardų ribų pokyčiai yra neišvengiami“, – teigiama VRK pranešime spaudai.

 Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) penktadienį posėdyje atsisakė registruoti iniciatyvinę grupę rinkti parašams referendumui, kuriuo siūlyta panaikinti atsiskaitymo grynaisiais pinigais ribojimus. „Šis referendumui teikiamas klausimas yra priskirtinas Seimo kompetencijai nustatyti valstybinius mokesčius ir kitus privalomus mokėjimus bei su tuo susijusius ribojimus atsiskaitymams grynaisiais pinigais“, – per posėdį penktadienį sakė VRK Teisės tyrimų skyriaus vedėjas Rokas Stabingis.

Per tris išankstinio balsavimo dienas, renkant Seimo narį Raseinių–Kėdainių apygardoje, balsavo 760 rinkėjų, ketvirtadienį pranešė Vyriausioji rinkimų komisija (VRK). Tai sudaro 2,4 procento nuo bendro visų Raseinių–Kėdainių rinkimų apygardoje balsavimo teisę turinčių rinkėjų skaičiaus. Išankstinis balsavimas nuo antradienio iki ketvirtadienio vyko Raseinių ir Kėdainių rajono savivaldybių pastatuose.

Per dvi balsavimo dienas, renkant Seimo narį Raseinių – Kėdainių apygardoje, balsavo 451 rinkėjas, trečiadienį pranešė Vyriausioji rinkimų komisija (VRK). Tai sudaro 1,42 procento nuo bendro visų Raseinių–Kėdainių rinkimų apygardoje balsavimo teisę turinčių rinkėjų skaičiaus. VRK duomenys rodo, kad iš anksto aktyviausiai balsuoti rinkosi Stonų (93), Pramonės (84) ir Centro (79) rinkimų apylinkių rinkėjai. Rugpjūčio 30 dieną taip buvo organizuojamas ir balsavimas specialiuosiuose punktuose.

Rugpjūčio 21 d. Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) užbaigė viešojo pirkimo procedūrą ir pasirašė sutartį dėl internetinio balsavimo galimybių studijos atlikimo. Kaip rašoma pranešime žiniasklaidai, šią studiją atliks jungtinės veiklos pagrindu veikianti UAB „Civitta“ ir „e-Governance Academy Foundation“ ūkio subjektų grupė.

Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) ketvirtadienį priėmė sprendimą grąžinti beveik 1 mln. eurų užstatų kovo mėnesį vykusių savivaldybių tarybų rinkimų dalyviams. Iš viso per 968 tūkst. eurų grąžinami juos sumokėjusioms partijoms ir kandidatams, kurie per rinkimus gavo bent 3 proc. rinkėjų balsų, nepadarė šiurkščių pažeidimų, laiku pateikė finansavimo ataskaitas. Tuo metu šių reikalavimų neatitinkantys rinkimų dalyviai neteks užstatų – per 282 tūkst. eurų pervedami į valstybės biudžetą.

Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) ketvirtadienį planuoja grąžinti beveik 1 mln. eurų užstatų kovo mėnesį vykusių savivaldybių tarybų rinkimų dalyviams. Iš viso per 964 tūkst. eurų bus grąžinti juos sumokėjusioms partijoms ir kandidatams, kurie per rinkimus gavo bent 3 proc. rinkėjų balsų, nepadarė šiurkščių pažeidimų, laiku pateikė finansavimo ataskaitas. Tuo tarpu šių reikalavimų neatitinkantys rinkimų dalyviai neteks užstatų – per 282 tūkst. eurų bus pervesti biudžetą.

Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) ketvirtadienį įregistravo aštuonis kandidatus dalyvauti rugsėjo pradžioje vyksiančiuose pirmalaikiuose Seimo nario rinkimuose Raseinių-Kėdainių apygardoje. Dėl mandato varžysis Raseinių vicemeras socialdemokratas Matas Skamarakas, buvęs Raseinių meras konservatorius Andrius Bautronis, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos iškeltas anksčiau šios savivaldybės mero pareigas ėjęs Algirdas Gricius.

Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) ketvirtadienį ketina registruoti kandidatus dalyvauti pirmalaikiuose Seimo nario rinkimuose Raseinių-Kėdainių apygardoje. Iki termino pabaigos dokumentus dalyvauti šiuose rinkimuose pateikė aštuoni politikai, tarp jų: Raseinių vicemeras socialdemokratas Matas Skamarakas, buvęs Raseinių meras konservatorius Andrius Bautronis ir dar anksčiau šios savivaldybės mero pareigas ėjęs Algirdas Gricius – jo kandidatūrą kelia Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga.

Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) pirmininke ketvirtadienį paskirta Lina Petronienė, beveik tris dešimtmečius dirbanti šioje komisijoje. Per slaptą balsavimą už jos kandidatūrą balsavo 68 Seimo nariai, prieš buvo devyni, dar devyni parlamentarai susilaikė. L. Petronienė šiuo metu eina VRK Politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo kontrolės skyriaus vedėjos pareigas. Jos kandidatūrą pateikė Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen.

Seimas ketvirtadienį planuoja balsuoti dėl Linos Petronienės skyrimo Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) pirmininke. Ji šiuo metu eina VRK Politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo kontrolės skyriaus vedėjos pareigas. L. Petronienės kandidatūrą pateikė Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen.

Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK) vadovauti teikiama Lina Petronienė sako, kad komisija turi ne tik organizuoti rinkimus, bet ir pasirūpinti prevencija, kad rinkimų dalyviai išvengtų klaidų, ypač pasikeitus taisyklėms. „Svarbu ne tik teisės aktuose nustatyti aiškias taisykles, ribojimus, reikalavimus, ne mažiau svarbu suteikti instrumentus patiems rinkimų dalyviams šių reikalavimų, ribojimų laikytis.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen sako, kad kandidatę vadovauti Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK), dabartinę komisijos darbuotoją Liną Petronienę rinkosi dėl jos profesionalumo ir principingumo.

  Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen ketvirtadienį parlamentarams pateiks siūlymą Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) darbuotoją Liną Petronienę skirti šios komisijos vadove. „Tai yra patyrusi rinkimų organizavimo ir vykdymo, o ypač – politinių partijų ir kampanijų finansavimo ekspertė nacionaliniu ir tarptautiniu lygmenimis, šioje srityje dirba nuo 1996 metų“, – apie kandidatę yra sakiusi parlamento vadovė.

Antradienį Seime įregistruotas nutarimo projektas, kuriuo Seimo Pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen pateikė Linos Petronienės kandidatūrą į Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) pirmininkes. „Tai yra patyrusi rinkimų organizavimo ir vykdymo, o ypač – politinių partijų ir kampanijų finansavimo ekspertė nacionaliniu ir tarptautiniu lygmenimis, šioje srityje dirba nuo 1996 m.“, – sako parlamento vadovė.

Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininko pareigas kovo pabaigoje palikus Jolantai Petkevičienei, jau aišku, kas bus siūlomas į šį postą. Kaip skelbia naujienų portalas Delfi, į pirmininkus bus siūloma VRK Poltinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo kontrolės skyriaus vedėjos pareigas užimanti Lina Petronienė.  Tai naujienų portalui patvirtino šaltiniai.  VRK pirmininką Seimo vadovo teikimu skiria Seimas.

Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) antradienį posėdyje atsisakė registruoti iniciatyvinę grupę rinkti parašams referendumams, kuriais būtų išreikštas nepritarimas ir raginimas atmesti Seime svarstomus civilinės sąjungos ir kanapių dekriminalizavimo projektus.

Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga (LLRA-KŠS) eglučių įžiebimo šventėse pernai gruodį Vilniaus rajone dovanomis vaikams netiesiogiai papirkinėjo rinkėjus, konstatavo Vyriausioji rinkimų komisija (VRK). VRK nustatė, kad dovanėles vaikams – saldainius – pirko Lietuvos lenkų sąjunga, kuri yra glaudžiai susijusi su LLRA-KŠS: minėtosios organizacijos valdymo organuose dalyvauja buvę kandidatai į savivaldybės tarybą, mero postą.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen žada iki Seimo pavasario sesijos pabaigos pateikti Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) pirmininko kandidatūrą. „Procesas vyksta gana gerai, sklandžiai, ir, tikiuosi, kad tikrai, kaip ir sakiau anksčiau, kad iki pavasario sesijos pabaigos bus pateikta kandidatūra“, – antradienį Seime žurnalistams sakė ji.

Į visus rinkimus ateina du trečdaliai rinkėjų, o mažiausiai aktyvūs – 18-25 metų žmonės, rodo Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) užsakyta apklausa. Apklausa rodo, kad 63 proc. apklaustųjų balsuoja visuose Lietuvoje organizuojamuose rinkimuose. 25 proc. balsuoja tik kai kuriuose, o 12 proc. nurodė nebalsuojantys iš viso. Rinkėjai, kurie nurodė, kad balsuoja visuose rinkimuose, priklauso vyresnio amžiaus, aukštesnio išsilavinimo ir didesnes pajamas gaunančiai socialinei grupei.

Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) imasi tirti, ar visuomenininko, komiko įrašas apie kandidatą į Vilniaus merus Artūrą Zuoką yra politinė reklama. „Už balsavo 10, prieš balsavo du. (...) Sprendimas priimtas, pradedamas tyrimas“, – antradienį posėdyje sakė laikinasis VRK vadovas Andrius Puksas. Tokį sprendimą VRK priėmė kovo pabaigoje gavę A. Zuoko kreipimąsi.

Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) antradienį nutraukė dėl korupcijos nuteisto Kupiškio mero Dainiaus Bardausko įgaliojimus. „VRK (...) nusprendžia pripažinti D. Bardausko, Kupiškio rajono savivaldybės mero, įgaliojimus nutrūkusiais, nesuėjus terminui pagal įsiteisėjusį apkaltinamąjį teismo nuosprendį “, – posėdyje sakė laikinasis VRK vadovas Andrius Puksas. Anksčiau jis BNS yra sakęs, kad greičiausiai nauji rinkimai vyks rudenį.

Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) antradienį planuoja nutraukti dėl korupcijos nuteisto Kupiškio mero Dainiaus Bardausko įgaliojimus. Kupiškio rajone bus rengiami nauji rinkimai į Seimą, laikinasis VRK vadovas Andrius Puksas yra BNS sakęs, kad greičiausiai jie vyks rudenį. „Po tokio teismo paskelbimo turėtų būti vienintelis sprendimas – dėl mandato panaikinimo.

Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) penktadienį patvirtino Visagino mero rinkimų rezultatus: savivaldybei artimiausius ketverius metus vadovaus Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) atstovas Erlandas Galaguzas. Praėjusį sekmadienį surengtame pakartotiniame antrajame ture „valstietis“ E. Galaguzas surinko 58,5 proc. rinkėjų balsų ir nugalėjo „Laisvės ir teisingumo“ partijos kandidatę Dalią Štraupaitę, gavusią 40,44 proc. rinkėjų balsų.

Visagine renkant merą antrajame ture iš anksto jau balsavo 1622 arba 9,35 proc. rinkėjų, penktadienį skelbia Vyriausioji rinkimų komisija (VRK). VRK duomenimis, išankstiniame balsavime savivaldybėse savo valią pareiškė 1490 rinkėjų, dar 132 balsavo specialiuose punktuose ligoninėse, socialinės globos ir rūpybos įstaigose, kariniuose vienetuose, bausmių atlikimo vietose.

Visagine renkant merą antrajame ture iš anksto jau balsavo 1015 arba 6,52 proc. rinkėjų, ketvirtadienį skelbia Vyriausioji rinkimų komisija (VRK). Išankstinis balsavimas prasidėjo antradienį ir tęsis iki ketvirtadienio 20 val., balsuoti iš anksto galima savivaldybių pastatuose visose Lietuvos savivaldybėse, bet savo valią pareikšti gali tik Visagino gyventojai.

Visagine renkant merą antrajame ture per pirmąją išankstinio balsavimo dieną – antradienį – savo valią pareiškė 466 arba 2,69 proc. rinkėjų, skelbia Vyriausioji rinkimų komisija (VRK). Išankstinis balsavimas tęsis trečiadienį ir ketvirtadienį, savivaldybių pastatuose visose Lietuvos savivaldybėse nuo 7 iki 20 valandos, bet balsuoti gali tik Visagino gyventojai.

Konservatoriai Paulė Kuzmickienė ir Andrius Vyšniauskas registravo pataisas, kurios įpareigotų kandidatus nurodyti, jei praeityje priklausė Komunistų partijai, o paaiškėjus, kad toks faktas buvo nuslėptas – braukti iš rinkimų. Rinkimų kodekso pataisos nustatytų, kad kandidatai rinkimuose turėtų nurodyti ne tik tai, ar yra sąmoningai bendradarbiavę su KGB, kaip šiuo metu, bet ir buvusią narystę Komunistų partijoje, eitas vadovaujančias pareigas.

Antradienį prasideda išankstinis balsavimas antrajame ture renkant Visagino merą – balsavimas surengtas pakartotinai Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nurodymu. Balsavimas vyks savivaldybių pastatuose visose Lietuvos savivaldybėse, bet balsuoti galės tik Visagino gyventojai. Išankstinis balsavimas rengiamas antradienį-ketvirtadienį, nuo 7 iki 20 valandos.

Kai kurių Lietuvos savivaldybių merams ir tarybos nariams tenka iš naujo rengti priesaikų ceremonijas ir kartoti priesaikas, mat VRK nusprendė, kad ne visos priesaikos skaitosi. Viskas dėl Vyriausiosios rinkimų komisijos biurokratinių užgaidų. VRK užkliuvo, kad tardami priesaikos žodžius politikai prisiekė gerbti ir vykdyti „Lietuvos Respublikos Konstituciją“. O tekste žodžių „Lietuvos Respublika“ būti neturėjo.

Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas (TTK) siūlo pirmalaikius Seimo nario rinkimus vienmandatėje Raseinių-Kėdainių apygardoje rengti rugsėjo 3 dieną. Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen ir jos pirmasis pavaduotojas Jurgis Razma teikė nutarimo projektą, kad šie rinkimai vyktų liepos 30 dieną. Pastarąją datą sukritikavo Seimo Teisės departamentas.

Visagino taryba antradienį laikinuoju meru, pareigas eisiančiu apie mėnesį, išsirinko Liberalų sąjūdžio bei Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų koalicijos „Visaginiečių koalicija“ kandidatą, sportininką Jevgenijų Šukliną. J. Šuklinas sulakė 13 tarybos narių palaikymo. Tuo metu už socialdemokratą Virginijų Andrių Bukauską balsavo 12 tarybos narių. Išrinkti laikiną merą Visaginui prireikė dėl paskelbto pakartotinio mero rinkimų antrojo turo, kuris Visagine vyks gegužės 7 dieną.

Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) primena, kad Visagino savivaldybės mero rinkimų pakartotinio balsavimo data – gegužės 7 d. Dėl Visagino savivaldybės mero posto varžosi du daugiausiai rinkėjų balsų I savivaldybių tarybų ir merų rinkimų ture gavę kandidatai – Erlandas Galaguz ir Dalia Štraupaitė. Gegužės 2-4 dienomis bus organizuojamas balsavimas iš anksto savivaldybėse. Jis vyks savivaldybių pastatuose visose Lietuvos savivaldybėse. Išankstinio balsavimo vietų sąrašas publikuojamas ČIA.

Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) ketvirtadienį registravo iniciatyvinę grupę rinkti parašams, kad būtų surengtas referendumas dėl Konstitucijos pataisų mažesnei referendumo kartelei. „Mes kaip 16 asmenų iniciatyvinė grupė teikiame iniciatyvą dėl pilietinio referendumo pakeisti Konstitucijai, mažinant parašų rinkimo kartelę nuo 300 tūkstančių iki 50 tūkstančių“, – per VRK posėdį iniciatyvą pristatė grupės vadovas, verslininkas ir asmeninio augimo treneris Nerijus Cibulskis.

Kovą vykusių savivaldos rinkimų dalyviai iš viso surinko beveik 8 mln. eurų aukų, agitacijai išleido apie 7,5 mln. eurų, rodo Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) duomenys. Didžiąją dalį gautų lėšų, 5,6 mln. eurų, sudarė politinių organizacijų lėšos, iš jų apie pusė buvo valstybės biudžeto asignavimai. Fizinių asmenų aukos siekė 1,9 mln. eurų, apie 319 tūkst. eurų savo kampanijoms skyrė patys kandidatai.

Nuo ketvirtadienio pradedami rinkti parašai opozicijos iniciatyvai, kad Seimui būtų teikiama pataisa dėl gyventojų pajamų mokesčio (GPM) lengvatos už būsto paskolas.  Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) pranešė išdavusi rinkėjų parašų rinkimo lapus. Iniciatyvinė grupė per du mėnesius, iki birželio 13 dienos, turi surinkti 50 tūkst. rinkimų teisę turinčių Lietuvos piliečių parašų dėl Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pakeitimo.

Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) ketvirtadienį svarstys, kokias Rinkimų kodekso spragas atskleidė savivaldos rinkimai ir ką reikėtų keisti jame keisti. „Toks pirmas paketas. Manau, kad dar ne kartą bandysime gryninti (siūlymus – BNS), nes artėja kiti rinkimai, norime kuo geriau sutvarkyti“, – BNS sakė laikinai VRK pirmininko pareigas einantis Andrius Puksas. Anot jo, pasiūlymai susiję su terminais, baudžiamojo poveikio priemonių taikymu.

Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) ketvirtadienį registravo opozicijos parlamentarų iniciatyvą rinkti gyventojų parašus, kad Seimui būtų teikiama pataisa dėl gyventojų pajamų mokesčio (GPM) lengvatos už būsto paskolas. „Norime pakeisti Gyventojų pajamų mokesčio įstatymą nustatant galimybę žmonėms, mokantiems būsto palūkanas, dalį pinigų atgauti pasinaudojant gyventojų pajamų mokesčio lengvata.

Paaiškėjus, kad Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda priklausė Komunistų partijai, trečiadienį TV3 laidoje „Dėmesio centre su Edmundu Jakilaičiu“ jis paaiškino, kodėl prieš rinkimus tokios informacijos nenurodė. Kandidatai į prezidentus dar prieš rinkimus turi atsakyti į tam tikrus Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) klausimus. Vienas jų – apie sąsajas su partijomis. G. Nausėda jokių sąsajų su Komunistų partija nenurodė.