Buvusi VRK pirmininkė tikino, kad 2019 m., pasirodžius „15min“ publikuotam tekstui, jog galimai Gitanas Nausėda gavo viešųjų ryšių paslaugas savo rinkiminei kampanijai, kurios galėjo būti nedeklaruotos, ji pati iškėlė galimo pažeidimo klausimą komisijos posėdžio metu.
„Posėdžio diskusija pasibaigė tuo, kad pavedama Politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės skyriui išsiaiškinti visas aplinkybes. Jie kreipėsi į publikaciją parašiusius žurnalistus, į „Idea prima“ ir į Prezidentūrą. Skyrius jokių neteisėtų veiksmų nefiksavo. Tokiu atveju nebuvo pradėtas tyrimas“, – posėdžio metu sakė L. Matjošaitytė.
Parlamentarai kėlė klausimus, ar VRK dirbo atsakingai
Buvusi VRK pirmininkė sulaukė VSD komisijos narių klausimų ir kritikos, kodėl tuo metu nebuvo reaguota į medijos tyrimus atliekančios „Kantar“ pateiktus duomenis, kurie rodė, jog dabartinio prezidento G. Nausėdos išlaidos žiniasklaidoje du kartus viršijo oficialiai pateikiamus skaičius.
„Matydama informaciją, kad du kartus skiriasi oficialiai deklaruotų išlaidų suma ir galimai išleistų pinigų suma, ar tie duomenys kažką reiškia ar nereiškia komisijai?“, – klausė VSD komisijos pirmininkas Vytautas Bakas.
„VRK posėdyje mes neturėjome atskiro klausimo, kuris būtų įvardytas Kantar duomenys prezidento rinkiminės kampanijos metu“, – į jo klausimus atsakė L. Matjošaitytė.
Konservatorius Matas Maldeikis kėlė klausimus, kiek VRK geba kontroliuoti ir matyti grynųjų pinigų dalyvavimą rinkimuose. Į šį klausimą L. Matjošaitytė atsakė, jog parama grynaisiais pinigais yra „pilkoji zona“.
„Kalbant apie grynuosius pinigus, jų kandidatai priimti negali. Jeigu atsirastų kažkas, kas išdalintų grynuosius pinigus, tai yra įmanomas variantas. VRK tai užfiksuotų gaudama pranešimus, į juos reaguodama ir klausdama. Atsakymas mums, dažniausiai bus, kad nieko nevyksta“, – sakė buvusi VRK pirmininkė.
„Mes nesame ikiteisminė institucija ir negalime naudoti pasiklausymo priemonių. Čia yra ta pilkoji zona“, – pridūrė L. Matjošaitytė.
M. Maldeikis klausė ir kaip VRK sau paaiškina kelių šimtų tūkstančių eurų neatitikimus tarp „Kantar“ pateiktų duomenų ir G. Nausėdos oficialiai deklaruotų išlaidų. Atsakydama į šį klausimą buvusi VRK pirmininkė pakartojo, kad šiuo atveju VRK atliekamas patikrinimas klausimų dėl šios situacijos nekėlė.
Seimo komisija aiškinasi pranešėjo istoriją
ELTA primena, kad Seimo įsteigta specialioji VSD pranešėjo komisija siekia atsakyti į klausimus, ar 2019 m. prezidento rinkimų kampanijos metu žvalgyba teisėtai rinko informaciją apie kandidatus, jų aplinką, kaip tvarkė ir ar kam nors perdavė tokią informaciją. Taip pat siekiama išsiaiškinti, ar pastarojoje kampanijoje buvo panaudoti SEB banko klientų duomenys, kokias rinkimines išlaidas patyrė kandidatai.
Keliami klausimai ir dėl rinkimus laimėjusio prezidento Gitano Nausėdos ryšių su Baltarusijos trąšų verslo atstovais. Be to, komisija nori išsiaiškinti, ar po pranešėjo kreipimosi teisėsaugos institucijos – Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) bei Generalinė prokuratūra – tinkamai įvertino gautą informaciją.
Komisija turės pateikti savo išvadą ir nutarimo projektą Seimui iki kitų metų kovo 10 d.
Pirmąjį kartą pranešėjo istorija sulaukė parlamento dėmesio 2019 m. Tuomet pranešėjo perduota informacija pasiekė Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetą (NSGK), tačiau šis įvertinęs situaciją pripažino, kad VSD veikė savo kompetencijų ribose.
Pranešėjo istorija grįžo į politinių debatų epicentrą pasirodžius žurnalistų Dovydo Pancerovo ir Birutės Davidonytės knygai „Pranešėjas ir Prezidentas“, kurioje atskleidžiamas VSD vykdytas galimai neteisėtas duomenų rinkimas apie privačius asmenis prezidento rinkimų kampanijos metu.
