vrk

Sekmadienį renkant Lietuvos parlamentą iki 8 val., Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) duomenimis, iš viso balsavo 11,4 proc. rinkėjų. Pagrindinę rinkimų dieną iki 8 val. prie balsadėžių jau atėjo 0,6 proc. rinkėjų. Remiantis VRK duomenimis, aktyviausiai į rinkimų apylinkes renkasi Sėlos vakarinės, Nalšios pietinės ir Utenos rinkimų apygardų rinkėjai. Jose atitinkamai jau balsavo 17,69 proc., 17,27 proc. ir 16,50 proc. rinkėjų. Mažiausiai aktyvūs iki 8 val.

Sekmadienį vyko 2024 metų Seimo rinkimų antrasis turas. Pergalę rinkimuose pasiekė Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP), kuri kitos kadencijos Seime turės 52 mandatus. Šiuo metu kadenciją baigiančiame Seime socialdemokratai turi 14 mandatų. 05:17 | Antrojo Seimo rinkimų turo rezultatai vienmandatėse apygardose Sekmadienio naktį paaiškėjo antrojo Seimo rinkimų turo rezultatai.

Prezidentui Gitanui Nausėdai abejojant dėl kadenciją baigiančios Vyriausybės paskirtų statutinių pareigūnų, Vidaus reikalų ministerija (VRM) primena, kad jos vadovei Agnei Bilotaitei taip pat teko dirbti su ankstesnės valdžios paskirtais generolais. Taip pat, pažymi institucija, šalies vadovo pareiškimai, esą reikėtų keisti tokių tarnybų vadovų skyrimo tvarką, neturi pagrindo – dabartinis reguliavimas yra skaidrus. „Statutinės tarnybos yra depolitizuotos. Tokios jos turėtų likti ir ateityje.

Antrajame Seimo rinkimų ture iki penktadienio vakaro balsavo 9,4 proc. rinkėjų, rodo Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) duomenys. Jos duomenimis, iš viso savo valią pareiškė 194 tūkst. 662 rinkėjai. Prieš dvi savaites, pirmajame rinkimų ture, iki penktadienio vakaro balsavo daugiau kaip 238 tūkst. arba 10,25 proc. rinkėjų. Tuo metu prieš ketverius metus tokiu metu savo valią buvo pareiškę 226 tūkst. 609 arba 9,8 proc.

Apeliacinis teismui pripažinus Panevėžio miesto merą Rytį Mykolą Račkauską kaltu dėl piktnaudžiavimo bei uždraudus politikui trejus metus dirbti valstybės tarnyboje, Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) panaikino savivaldybės vadovo įgaliojimus. Panevėžiečiai savo ruožtu turės rinkti naują merą – šiose savivaldybėje turės būti rengiami pirmalaikiai rinkimai. Kaip numato Rinkimų kodeksas, įsiteisėjus apkaltinamajam nuosprendžiui, mero įgaliojimai nutrūksta nesuėjus terminui.

Ketvirtadienį pastebėjus augantį besiregistruojančių balsuoti užsienyje skaičių Seinuose bei Rygoje, Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) duomenimis, jau atsirado rinkėjų, kurie šį savo prašymą atšaukė. „VRK stebi besiregistruojančių rinkėjų situaciją Seinuose ir Lietuvos ambasadoje Rygoje. Praėjus parai matome, kad jau yra rinkėjų, kurie prašymus balsuoti tose balsavimo vietose anuliavo“, – Eltai teigė VRK atstovė Indrė Ramanavičienė.

Penktadienį vyksiančio posėdžio metu Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) spręs dėl savivaldybės vadovo įgaliojimų nutraukimo Panevėžio miesto merui Ryčiui Mykolui Račkauskui, Apeliacinio teismo pripažintam kaltu dėl piktnaudžiavimo organizuojant viešuosius pirkimus. „Rinkimų kodeksas numato, kad viena iš priežasčių, kai mero įgaliojimai nutrūksta nesuėjus terminui atsiranda, jei jam įsiteisėja apkaltinamasis nuosprendis.

Per tris išankstinio balsavimo dienas antrajame Seimo rinkimų ture rinkėjai balsavo šiek tiek pasyviau nei pirmajame. Pirminiais Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) duomenimis, iš anksto savo valią pareiškė 145 tūkst. arba daugiau nei 6,9 proc. rinkėjų. Išankstinio balsavimo vietose iki ketvirtadienio 20 val. balsavo beveik 135 tūkst. rinkėjų, dar per 10 tūkst.

Per tris išankstinio balsavimo Seimo rinkimų antrajame ture dienas jau balsavo kone 145 tūkst. rinkėjų, o rinkimų aktyvumas siekia 6,9 proc., pranešė Vyriausioji rinkimų komisija (VRK). VRK duomenimis, aktyviausiai balsuoja Kauno Centro-Žaliakalnio (10,68 proc.), Utenos (10,68 proc.), Šeškinės-Šnipiškių (10,09 proc.) apygardų rinkėjai. Tuo metu pasyviausi buvo Marių apygardos rinkėjai. Aktyvumas čia nesiekė 3 procentų.

Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) pirmininkė Lina Petronienė sako, jog pastebimas augantis besiregistruojančių balsuoti užsienyje skaičius ne tik Seinuose, bet ir Rygoje. Anot jos, tarp tokių rinkėjų – nuolatinę gyvenamąją vietą Lietuvoje deklaravę abiejų Pasaulio lietuvių apygardoje kandidatuojančių politikių aplinkos žmonės. L. Petronienės teigimu, jeigu ši tendencija nesikeis ir registracijų balsuoti kaimyninėse valstybėse skaičius augs, VRK neatmeta galimybės kreiptis į teisėsaugą.

Vyriausios rinkimų komisijos (VRK) pirmininkė Lina Petronienė teigia, kad antrajame Seimo rinkimų ture iš anksto jau balsavusių rinkėjų aktyvumas yra didesnis nei pirmajame. „Aktyvumas procentais didesnis net šiek tiek nei pirmame ture. Tiesiog 8 apygardoms nebereikia balsuoti, tai rinkėjų skaičius šiek tiek mažesnis, bet vertinant aktyvumą procentais, jis yra didesnis. Ir tai mus džiugina“, – trečiadienį žurnalistams Lukiškių aikštėje teigė L. Petroninė.

Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) paskirstė 2024 m. antrojo pusmečio valstybės dotacijas politinėms partijoms. Biudžeto lėšos pasieks 12 jėgų, iš viso joms bus paskirstyta 2,92 mln. eurų. Konkrečios sumos nustatytos pagal tai, kiek rinkėjų balsų partijos gavo per pastaruosius savivaldybių tarybų, 2019 m. Europos Parlamento (EP) bei 2020 m. Seimo rinkimus.

Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininkė Lina Petronienė prognozuoja, kad antrajame Seimo rinkimų ture eilės prie balsadėžių bus mažesnės. Pasak jos, tam įtaką daro tiek paprastesnė antro rinkimų procedūra, tiek ir įprastai mažesnis aktyvumas. „Paprastai per antrą rinkimų aktyvumas būna mažesnis ir gerokai trumpesnė procedūra – tai yra, rinkėjas turi tik vieną biuletenį, renkasi tik iš dviejų kandidatų, jam nereikia reitinguoti.

Antradienį posėdžiausianti Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) ketina paskirstyti 2024 m. antrojo pusmečio valstybės dotacijas politinėms partijoms. Kaip numatoma sprendimo projekte, valstybės lėšos pasieks 12 jėgų, iš viso joms bus paskirstyta 2,751 mln. eurų. Konkrečios sumos nustatytos pagal tai, kiek rinkėjų balsų partijos gavo per pastaruosius savivaldybių tarybų, 2019 m. Europos Parlamento (EP) bei 2020 m. Seimo rinkimus.

Kol kas nėra indikacijų, kad Pasaulio lietuvių apygardos paštu atkeliaujantys balsai reikšmingai pakeistų situaciją galutinėje pirmojo Seimo rinkimų turo lentelėje, sako Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) pirmininkė Lina Petronienė. Pasak jos, šiuo metu VRK yra sulaukusi kiek daugiau nei 3000 rinkėjų vokų iš jau balsavusių užsienio valstybių. „Nuo pirmo turo iki šiol yra sugrįžę šiek tiek daugiau nei 3000 rinkėjų vokų. Aišku, dar šiandien gali dalis sugrįžti.

Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) ketvirtadienio vakarą vykusio posėdžio metu nusprendė patenkinti „Nemuno aušros“ kandidato Edgaro Gudyno prašymą dar kartą perskaičiuoti balsus Kauno Panemunės vienmandatėje apygardoje. Pagal spalio 16 d. rezultatus, šioje apygardoje į antrą turą pateko Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) kandidatė Gintarė Skaistė bei Lietuvos socialdemokratų partijos iškeltas Audrius Radvilavičius.

Ketvirtadienio vakarą Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) nagrinės partijos „Nemuno aušra“ lyderio Remigijaus Žemaitaičio prašymą dar kartą perskaičiuoti balsus Kauno Panemunės vienmandatėje rinkimų apygardoje. „Rinkimų naktį paaiškėjo, kad Panemunės apygardoje antrajame rinkimų ture varžysis trys kandidatai. Antrąją vieta dalinosi du vienodą rinkėjų balsų skaičių surinkę kandidatai Audrius Radvilavičius ir Edgaras Gudynas.

Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) trečiadienį nusprendė, kad nėra pagrindo perskaičiuoti rinkėjų balsų Sūduvos šiaurinės apygardoje. Už tokį sprendimą balsavo devyni VRK nariai, vienas buvo prieš. Minėtoje apygardoje į antrą Seimo rinkimų turą pateko socialdemokratas Darius Jakavičius su 25,94 proc. balsų ir „valstietis“ Giedrius Surplys su 18,82 proc. balsų.  Prašymą perskaičiuoti balsus pateikė konservatorė Irena Haase, nuo G. Surplio atsilikusi 62 rinkėjų balsais.

Antradienį, 10.45 val., gautas Lietuvos socialdemokratų partijos prašymas dar kartą perskaičiuoti Utenos vienmandatės rinkimų apygardos biuletenius, praneša Vyriausioji rinkimų komisija.  Prašymas adresuotas Utenos rinkimų apygardai ir Vyriausiajai rinkimų komisijai. „Artimiausiu metu bus sprendžiama, ar šį prašymą tenkinti. Apie priimtą sprendimą informuosime visuomenę ir žiniasklaidą“, – praneša VRK.

Balsavimas 2024 m. Seimo rinkimuose baigėsi. Savo balsą už kandidatus atidavė 52,06 proc. rinkėjų – tai daugiau nei 2004, 2008, 2016 bei 2020 metų Seimo rinkimų metu. Pagrindinę balsavimo dieną netrūko ir įvairių pažeidimų – jų fiksuota daugiau nei puššimtis. Nušalinta ir neblaivi komisijos narė.

Sekmadienį vyksta 2024 metų Seimo rinkimų pirmasis turas. Netrukus paaiškės, kas ateinančius ketverius metus dirbs Lietuvos parlamente ir pakeis 2020-aisiais išrinktą Seimą. Naujienų portalas tv3.lt pateikia svarbiausią su rinkimais susijusią informaciją. Užtikrintai nuo 21 val. pirmauja socialdemokratai, antri iki kelių minučių po vidurnakčio buvo „Nemuno aušra“, o treti – konservatoriai. Vis tik po vidurnakčio konservatoriai žengė į antrą poziciją.

Reaguodama į socialiniuose tinkluose publikuotą informaciją, kad Lietuvos mokyklose surengtoje rinkimų simuliacijoje naudoti biuleteniai neva bus priskaičiuoti prie kai kurių politinių partijų balsų Seimo rinkimuose, Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) neigia šią informaciją. „Moksleiviai mokėsi balsuoti su specialiais mokomaisiais biuleteniais, kurie buvo atspausdinti ant mažesnio formato ir kitokio popieriaus nei tikrieji Seimo rinkimų biuleteniai.

Seimo rinkimų sekmadienį visoje šalyje dirbs apie 16 tūkst. komisijų narių, o rinkimų skaidrumą prižiūrės daugiau kaip 3,1 tūkst. rinkimų stebėtojų, praneša Vyriausioji rinkimų komisija (VRK). Skelbiama, kad 70-yje rinkimų apygardų iš viso dirbs apie 1000 rinkimų komisijų narių, o 1895 rinkimų apylinkėse rinkėjus aptarnaus ir pasibaigus balsavimui skaičiuos rinkėjų balsus dar apie 15 tūkst. apylinkių komisijų narių.

Prasidėjus Lietuvos parlamento rinkimams, šalies policija nuo pirmadienio sulaukė 28 pranešimų apie galimus rinkimų pažeidimus, skelbia Vyriausioji rinkimų komisija (VRK). Šiuo laikotarpiu teisėsauga taip pat pradėjo vieną ikiteisminį tyrimą bei surašė du administracinių nusižengimų protokolus. Pasak VRK, tiek pastarosiomis dienomis, tiek pagrindinę rinkimų dieną dirbs sustiprintos policijos pajėgos.

Prekybos tinklo „Maxima“ paskelbta akcija Kėdainių konservų marinuotiems agurkams atsidūrė Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) akiratyje – pradėtas tyrimas dėl rinkiminiu laikotarpiu vykstančios akcijos. Pasidomėti šia situacija ketvirtadienį vykusio VRK posėdžio metu pasiūlė komisijos narys Andrius Puksas. „Šiuo metu „Maximoje“ vyksta viena iš akcijų, kur agurkai „Gero vaizdelio“ yra parduodami už vieną centą – labai stebuklingai sutapo su pirmąją rinkimų savaite tas klausimas.

Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) pradėjo tyrimą dėl prekybos tinklo „Maxima“ rinkimų laikotarpiu su akcija pardavinėjamų įmonės Kėdainių konservų fabriko gaminamų marinuotų agurkų. „Šiuo metu „Maximoje“ vyksta viena iš akcijų, kur „Gero vaizdelio“ agurkai yra parduodami už vieną centą. Labai stebuklingai sutapo su pirmąją rinkimų savaite tas klausimas ir pabaiga akcijos yra kitą dieną po rinkimų dienos“, – ketvirtadienį vykusio posėdžio metu kalbėjo komisijos narys Andrius Puksas.

Kėdainių apygardos rinkimų komisijai nusprendus, jog rugpjūtį vykusioje Ledų šventėje buvo papirkinėjami rinkėjai, Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) imsis nagrinėti dėl šio sprendimo gautus skundus.

Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) į užsienį išsiuntė daugiau kaip 40 tūkst. rinkimų vokų su balsavimo biuleteniais, beveik pusė jų jau užpildyti grįžo į ambasadas. Komisija įspėja, kad rinkėjams reikėtų suskubti pildyti paštu gautus biuletenius ir kuo skubiau išsiųsti juos atgal tai Lietuvos diplomatinei atstovybei, iš kurios juos gavo.

Užsienyje paštu balsuojantys rinkėjai turėtų suskubti išsiųsti užpildytus rinkimų biuletenius tai Lietuvos atstovybei, iš kurios juos gavo, primena Vyriausioji rinkimų komisija (VRK). Pasak jos, gauti vokai su rinkėjų biuleteniais Lietuvos diplomatinėse atstovybėse bus saugomi iki pagrindinės Seimo rinkimų dienos – sekmadienio. „Užsienyje paštu balsuojantiems rinkėjams iš viso išsiuntėme daugiau kaip 40 tūkst. vokų su biuleteniais.

Teisę rinkti naujos kadencijos Seimą šių metų parlamento rinkikuose turės 2 375 800 rinkėjų. Pirmadienį, likus vienai dienai iki išankstinio balsavimo pradžios, Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) patvirtino galutinį šių metų Seimo rinkimuose turinčių teisę balsuoti rinkėjų sąrašą. Lyginant su 2020 m. Seimo rinkimais, kai balsavimo teisę turėjo 2 457 722 rinkėjai, šiemet rinkėjų skaičius sumažėjo beveik 82 tūkst.

Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) konstatavo – neužtenka duomenų pripažinti, kad gegužės 26 d. Prezidentūros kieme vykęs renginys, skirtas antrojo šalies vadovo rinkimų turo rezultatų stebėjimui, pažeidžia rinkimų agitacijos taisykles. Tokį sprendimą VRK patvirtino ketvirtadienį vykusio posėdžio metu. 6 VRK nariai pasisakė už tokį sprendimą, 5 balsuojant susilaikė. Įvertinus visas situacijos aplinkybes, nustatyta, kad iniciatyva surengti renginį kilo Prezidentūros kanclerei.

Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) ketvirtadienį spręs, ar šalies vadovo Gitano Nausėdos kvietimas gegužę laukti prezidento rinkimų rezultatų nebuvo agitacija. Sprendimo projekte siūloma konstatuoti, jog „nėra pakankamai duomenų“ pripažinti šio kvietimo agitacija. Komisija tyrimo ėmėsi po to, kai prezidento rinkimų dieną G. Nausėda savo „Facebook“ paskyroje pasidalino įrašu, kuriame kvietė laukti rinkimų rezultatų Prezidentūros kieme.

Vyriausioji rinkimų komisija (VRK), skelbia balsavimo vietų sąrašą ir laiką, kada rinkėjai galės balsuoti Seimo rinkimuose. Pagrindinė Seimo rinkimų diena yra spalio 13 d., sekmadienis. Rinkimų apylinkės duris atvers 7 valandą ryto ir rinkėjų lauks iki 20 valandos vakaro.  Svarbu žinoti, kad antraip nei pavasarį, Seimo rinkimų sekmadienį balsuoti bus galima tik savo rinkimų apygardos rinkimų apylinkėse.

Iki pirmojo Seimo rinkimų turo likus porai savaičių, Vyriausioji rinkimų komisija (VRK), bendradarbiaudama su naujienų agentūra ELTA, rengia parlamento rinkimuose dalyvaujančių kandidatų sąrašų programų pristatymą.

Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) sulaukė trejeto pranešimų dėl konservatoriaus Justo Džiugelio politinės agitacijos – į Seimą kandidatuojantis politikas rinkėjams platina politinę reklamą elektroniniais laiškais. Kylant klausimų dėl asmens duomenų apsaugos, J. Džiugelis neabejoja, kad jokių tvarkų nepažeidė. Prieš kurį laiką įvairių viešųjų įstaigų, organizacijų atstovų elektroninius paštus pasiekė J. Džiugelio pranešimas – naujienlaiškis su politine agitacija.

Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK) pratęsus terminą, per kurį kandidatai į Seimą gali nurodyti priklausymą politinėms partijoms, šia galimybe per pirmąją parą pasinaudojo daugiau kaip 30 rinkimuose dalyvaujančių politikų. Pirmasis kandidatas, paprašęs papildyti savo anketą įrašais apie priklausymą politinėms partijoms kreipėsi tą pačią dieną. Komisijos duomenimis, tai buvo dabartinis krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas.

Kilus klausimų, kodėl buvusių kandidatų sąsajos su SSRS tarnybomis išsiaiškintos tik paprašius papildomos informacijos, už šiuos duomenis atsakingas Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras (LGGRTC) įžvelgia Rinkimų kodekso spragas. „Buvo susiklosčiusi tokia tradicija jau daug metų, kad VRK mūsų užklausdavo dėl bendradarbiavimo su KGB ir jis buvo suprantamas kaip slaptų bendradarbių – buvusių agentų, informatorių – buvimas KGB tinkle.

Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) nutarė pradėti tyrimą dėl europarlamentaro Petro Gražulio vedamos Tautos ir teisingumo sąjungos (centristų, tautininkų). Komisija aiškinsis, ar pastarosios politinės jėgos atstovai viešai dalindami sąsiuvinius su partijos pirmininko atvaizdu nepažeidė Rinkimų kodekso nuostatų ir nepapirkinėjo rinkėjų. Sprendimą ištirti situaciją VRK priėmė bendru sutarimu.

Lietuvos apeliaciniam teismui palikus galioti žemesnės instancijos sprendimą ir atėmus galimybę Jonavos merui Mindaugui Sinkevičiui trejus metus dirbti valstybės institucijose, penktadienį Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) nusprendė naikinti savivaldybės vadovo mandatą. Be to, komisija politiką nutarė išbraukti ir iš kandidatų į Seimą sąrašo. Tokioms išvadoms penktadienio vakarą vykusio posėdžio metu komisijos nariai pritarė vienbalsiai.

Paaiškėjus, jog „Taikos koalicijos“ atstovas Danukas Arlauskas ir „Nemuno aušros“ deleguotas Kęstutis Bilius savo anketose nenurodė buvusių ryšių su SSRS tarnybomis, Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) panaikino buvusių kandidatų registracijas – dalyvauti Seimo rinkimuose politikams nebus leidžiama. „Komisija nusprendžia panaikinti kandidatų registravimą, kadangi jie anketoje nenurodė fakto apie tai, kad yra sąmoningai bendradarbiavę su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis.

Paaiškėjus, jog Taikos koalicijos atstovas Danukas Arlauskas ir „Nemuno aušros“ deleguotas Kęstutis Bilius savo anketose nenurodė buvusių ryšių su SSRS tarnybomis, Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) ketina panaikinti kandidatų registracijas ir nebeleisti politikams dalyvauti Seimo rinkimuose.

Kilus klausimų, kodėl su Taikos koalicija kandidatuojančio Danuko Arlausko anketoje nenurodytas ryšys su SSRS tarnybomis, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos centras (LGGRTC) rado dar vieną, su sovietinėmis tarnybomis susijusį kandidatą – „Nemuno aušros“ deleguotą Kęstutį Bilių.

Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) penktadienį gali spręsti dėl Jonavos rajono mero Mindaugo Sinkevičiaus mandato panaikinimo, įsigaliojus Apeliacinio teismo nuosprendžiui „čekiukų“ byloje. „Jeigu komisija iki to laiko gaus teismo nutartį iš Lietuvos apeliacinio teismo, spręs dėl Jonavos rajono savivaldybės mero įgaliojimų nutrūkimo nesuėjus terminui bei priims sprendimą dėl kandidato į Seimo narius registracijos panaikinimo“, – teigiama BNS atsiųstame VRK komentare.

Lietuvos apeliacinis teismas artimiausiu metu siųs Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK) nutartį dėl „čekiukų“ byloje už piktnaudžiavimą ir kitus nusikaltimus nuteisto Jonavos mero Mindaugo Sinkevičiaus. Teismas ketvirtadienį paliko galioti bausmę už piktnaudžiavimą, dokumentų suklastojimą ar disponavimą suklastotu dokumentu, taip pat turto pasisavinimą nuteistam Jonavos vadovui. Merui be 12,5 tūkst.

Lietuvos apeliaciniam teismui palikus galioti žemesnės instancijos sprendimą ir atėmus galimybę Jonavos merui Mindaugui Sinkevičiui trejus metus dirbti valstybės institucijose, Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) turės spręsti tiek dėl politiko likimo savivaldybės vadovo poste, tiek dėl kandidatavimo į Seimą. Kaip Eltai teigė VRK patarėja Indrė Ramanavičienė, Rinkimų kodeksas numato, jog mero įgaliojimai nutrūksta, kai įsiteisėja apkaltinamasis nuosprendis.

Po Seimo konservatorių kreipimosi, Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) pradėjo tyrimą dėl Remigijaus Žemaitaičio vedamos partijos „Nemuno aušra“. Tyrimo metu bus aiškinamasi, ar partija sumokėjo rinkiminius užstatus teisėtomis lėšomis.

Nuo ketvirtadienio pradeda veikti trumpasis numeris 1855, kuriuo rinkėjams bus teikiama informacija apie rinkimus, pranešė Vyriausioji rinkimų komisija (VRK). VRK duomenimis, skambinti trumpuoju numeriu bus galima iki spalio 27 d. kasdien, įskaitant ir savaitgalius, nuo 7 val. ryto iki 20 val. vakaro.

Taikos koalicijos sąraše antru numeriu į Seimą kandidatuojančio Danuko Arlausko Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) anketoje nenurodytas bendradarbiavimas su SSRS institucijomis. Buvęs KGB karininkas tikina, jog neslepia savo buvusios darbovietės. Visgi, jo teigimu, įstatymas numato pateikti informaciją apie bendradarbiavimą, o ne darbą atitinkamose tarnybose. „Kaip buvęs KGB darbuotojas, ar privalėjau anketoje rašyti, kad bendradarbiavau? VRK patvirtino, jog niekas nieko nepažeidė.

Į Seimą kandidatuojantis krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) anketoje nenurodė anksčiau priklausęs Lietuvos nacionaldemokratų partijai, kuriai vadovavo žinomas neonacis Mindaugas Gervaldas-Murza. Pats politikas tikina nurodyti narystę šioje partijoje paprasčiausiai pamiršęs. „Tiesiog pamiršau, neapsižiūrėjau. Bet juk ir taip visa Lietuva žino šį mano jaunystės istorijos etapą“, – Eltai teigė L. Kasčiūnas.