vokietija

Vokietijos koalicinė vyriausybė trečiadienį leido Kinijos įmonei įsigyti mažesnį nei buvo planuota iš pradžių Hamburgo uosto terminalo akcijų paketą, kancleriui Olafui Scholcui atmetus raginimus visiškai uždrausti kontroversišką pardavimą dėl saugumo sumetimų.  Pagal pasirinktą kompromisą, dėl kurio susitarė ministrų kabinetas, Kinijos laivybos milžinei „Cosco“ bus leista įsigyti „mažiau nei 25 proc.

Vokietija trečiadienį atvėrė kelią įteisinti nedidelio kiekio marihuanos įsigijimą ir laikymą rekreaciniais tikslais, taip pat jos gamybą. „Šiandien federalinis ministrų kabinetas susitarė dėl pagrindinių punktų, susijusių su kontroliuojamu kanapių platinimu suaugusiesiems rekreaciniais tikslais“, – spaudos konferencijoje sakė sveikatos apsaugos ministras Karlas Lauterbachas.

Antradienį Ukrainoje viešėjęs Vokietijos prezidentas Frankas-Walteris Steinmeieris buvo priverstas bėgti į slėptuvę, rašo „Sky news“. Pranešama, kad Vokietijos prezidentui kalbant su žiniasklaida Černihivo srityje buvo paskelbtas oro pavojus. Dėl to tiek prezidentui, tiek kitiems pareigūnams bei žurnalistams teko slėptis. Antradienį jis atvyko į Kyjivą iš anksto neskelbto vizito. Tai pirmoji jo kelionė į šią šalį nuo vasario, kai Rusija įsiveržė į Ukrainą.

Vokietijoje verslo pasitikėjimas ekonomikos perspektyvomis spalį vėl susilpnėjo, rodo antradienį paskelbti tyrimo duomenys, šaliai artėjant prie recesijos dėl didelės infliacijos ir siaučiančios energetikos krizės. Ekonominių tyrimų instituto „Ifo“ mėnesinis indeksas, pagrįstas maždaug 9 tūkst. įmonių apklausa, smuko penktą mėnesį iš eilės ir pasiekė 84,3 punkto, palyginti su 84,4 punkto rugsėjį.  Verslo nuotaikos „ir toliau yra niūrios“, sakoma „Ifo“ prezidento Clemenso Fuesto pranešime.

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas antradienį pareiškė, kad Ukrainos atstatymas yra „kartų užduotis“, kuri turi būti pradėta vykdyti nedelsiant, nors Rusijos invazija tęsiasi. „Ant kortos pastatyta ne kas kita, kaip naujo Marshallo plano XXI amžiui sukūrimas – tai kartų užduotis, kuri turi būti pradėta vykdyti dabar“, – sakė O. Scholzas, Berlyne atidarydamas tarptautinę Ukrainos atstatymo konferenciją.

Vokietijos prezidentas Frankas-Walteris Steinmeieris antradienį atvyko į Kyjivą iš anksto neskelbto vizito, patvirtino jo atstovė. Tai pirmoji jo kelionė į šią šalį nuo vasario, kai Rusija įsiveržė į Ukrainą. Prezidento nuotrauką Ukrainos sostinės geležinkelio stotyje socialiniame tinkle „Twitter“ paskelbė jo atstovė spaudai Cerstin Gammelin. „Mūsų solidarumas yra nesunaikinamas ir toks išliks. Federalinis prezidentas Steinmeieris atvyko į Ukrainą“, – rašė ji.

Užsienio reikalų ministras, valdančiosios Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų pirmininkas Gabrielius Landsbergis ginčus dėl Vokietijos brigados dislokavimo Lietuvoje vadina dalykiniu iššūkiu. „Tai turbūt yra tai daugiau dalykinis iššūkis valstybei pačiai, ne tik ministrui“, – LRT radijui antradienį sakė Lietuvos diplomatijos vadovas.

Bet kokie Kinijos ir Taivano santykių pokyčiai turi vykti taikiai, pirmadienį pareiškė į savarankišką salą atvykęs Vokietijos įstatymų leidėjas, praėjus dviem dienoms po to, kai Kinijos valdančioji komunistų partija savo chartiją papildė potencialios Taivano nepriklausomybės atmetimu. Vokietijos parlamento delegacija, daugiausia akcentuodama žmogaus teises, pirmadienį susitiko su Taivano prezidente Tsai Ing-wen jos biure.

Europos Komisija (EK) jau prieš kelis mėnesius įspėjo Vokietiją dėl Kinijos investicijų į Hamburgo uostą, šeštadienį naujienų agentūrai AFP teigė su šiuo klausimu susipažinęs šaltinis, kancleriui Olafui Scholcui susilaukus kritikos dėl tariamo pritarimo sandoriui.  Šaltinis patvirtino dienraščio „Handelsblatt“ publikacijoje paskelbtą informaciją, kad EK pavasarį nepritarė Berlyno sprendimui Kinijos laivybos milžinei „Cosco“ perduoti 35 proc.

 Kremlius pirmadienį pareiškė, kad Prancūzija ir Vokietija nerodo „jokio noro“ tarpininkauti taikos Ukrainoje deryboms, ir gyrė Turkijos prezidento Recepo Tayyipo Erdogano pasiūlymą surengti derybas. „Ankara laikosi kitokios pozicijos nei Paryžius ir Berlynas... ir pareiškė esanti pasirengusi tęsti tarpininkavimo pastangas“, – žurnalistams sakė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.

 Euro zonoje ekonominė veikla spalį toliau traukėsi, tuo metu didžiausia ES ekonomika Vokietija, regis, nenumaldomai artėja prie recesijos, pirmadienį parodė atidžiai stebimo tyrimo rezultatai.  „S&P Global“ sudaromas Pirkimo vadybininkų indeksas (PMI) spalį nukrito iki 47,1 punkto, palyginti su 48,1 punkto rugsėjį, nes sparčiai auganti infliacija ir aukštos energijos kainos skaudžiai smogė Europai.  Mažesnis nei 50 punktų rodiklis rodo ekonomikos susitraukimą.

Vokietijos valdžia neseniai išslaptino „Nord Stream 2“ dujotiekio saugumo vertinimą, atliktą 2021 metais, tai yra likus vos keturiems mėnesiams iki karo Ukrainoje pradžios. Jame teigiama, kad padidėjusi priklausomybė nuo rusiškų dujų nekels pavojaus energijos išteklių atsargoms, rašo „Politico“. 2021 m. spalio 26 d. datuotas dokumentas buvo priimtas paskutinėmis buvusios kanclerės Angelos Merkel valdymo dienomis.

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas ketvirtadienį pareiškė, kad Europos Sąjungos (ES) siūlomos gamtinių dujų kainų lubos, skirtos pažaboti didėjančias energijos sąnaudas, gali būti veiksmingos tik glaudžiai bendradarbiaujant su ES nepriklausančiomis partnerėmis, tokiomis kaip Pietų Korėja ir Japonija.

Vokietijos energetikos kompanija „Uniper“ pasirinko Klaipėdos suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalo operatorę „Klaipėdos nafta“ valdyti Šiaurės jūros pakrantėje statomą pirmąjį šalyje Vilhelmshafeno SGD terminalą – jis turėtų pradėti veikti šią žiemą.

Vakarai turi išsaugoti vienybę Rusijos atžvilgiu ir nenuolaidžiauti Maskvai, aneksuojančiai Ukrainos teritorijas, sako Vokietijos eksprezidentas Joachimas Gauckas, trečiadienį tapęs Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) garbės daktaru. Jis taip pat ragino Lietuvą ir kitas Rytų bei Vidurio Europos šalis garsiau kalbėti ir įtikinti vakarų europiečius. „Putino pradėto karo prieš Ukrainą akivaizdoje transatlantinė bendrija reagavo vieningai.

Kadenciją baigusi prezidentė Dalia Grybauskaitė siūlo šalies politikams vengti kaltinimų Vokietijai, jog ši kol kas neplanuoja nuolat dislokuoti karinės brigados Lietuvoje, bei ragina „atlikti namų darbus“ sąjungininkės kariams priimti. Anot jos, diskusija dėl to, ar brigada turi būti fiziškai dislokuota Lietuvoje, ar būti pasirengusi atvykti čia per dešimt dienų, yra nekorektiška. „Čia yra nekorektiška diskusija, labai politizuota diskusija.

„Lufthansa“ patronuojamoji įmonė „Eurowings“ antradienį pranešė stabdanti savo plėtros planus Vokietijoje, nes pastarosiomis dienomis patyrė „didžiulę žalą“ dėl pilotų streikų.  Vokietijos pigių skrydžių bendrovė pareiškė „stabdanti planuotą mažiausiai 200 darbo vietų plėtrą“, o 2023 metais sumažins savo lėktuvų parką nuo 81 iki 76 orlaivių.

Vakarų Vokietijoje antradienį per išpuolį panaudojant peilį žuvo du žmonės, pranešė policija ir pridūrė, kad įtariamas nusikaltėlis sulaikytas. Pasak policijos, incidentą, įvykusį Liudvigshafeno mieste, lėmę motyvai kol kas neaiškūs. Prieš sulaikydami įtariamąjį pareigūnai paleido į jį šūvių, sakė policijos atstovė spaudai. Pirmieji pranešimai rodo, kad „asmuo užpuolė kitą asmenį peiliu“, sakoma policijos pareiškime.

Vokietija sukurs „teisinį pagrindą“, būtiną, kad visų trijų šalyje dar veikiančių atominių elektrinių eksploatavimo laikotarpis būtų pratęstas iki ateinančių metų balandžio vidurio, pareiškė kancleris Olafas Scholzas. „Bus sukurtas teisinis pagrindas, kad branduolinės jėgainės „Isar 2“, „Neckarwestheim 2“ ir „Emsland“ galėtų veiktų ir po 2022-ųjų gruodžio 31-osios – iki 2023 metų balandžio 15 dienos“, – laiške ministrų kabineto nariams pranešė kancleris.

Vokietijos pigių skrydžių bendrovės „Eurowings“ pilotai paskelbė trijų dienų streiką šią savaitę, žlugus deryboms dėl darbo sąlygų pagerinimo. Tai bus jau antrasis streikas vežėjos pilotų šį mėnesį.  Pilotai streikuos nuo pirmadienio iki trečiadienio, nepasiekus susitarimo su „Lufthansa“ valdomos įmonės vadovais, pranešė profsąjunga „Cockpit“.  Streikuotojai reikalauja sumažinti darbo krūvį, įskaitant maksimalaus skrydžių laiko apribojimą bei poilsio laikotarpių pailginimą.

Vokietijos Bundesbanko vadovas pareiškė, kad Europos Centrinis Bankas (ECB), prisijungęs prie kitų pagrindinių monetarinės politikos formuotojų pasaulyje ir pakėlęs bazines palūkanas infliacijai slopinti, neturėtų sustoti. „Norint vidutiniu laikotarpiu infliaciją euro zonoje sugrąžinti prie 2 proc. lygio, teks toliau didinti bazinių palūkanų normas – manau, kad ne tik spalio pabaigoje vyksiančiame monetarinės pinigų politikos posėdyje“, – sakė Joachimas Nagelis.

Švedijos, Vokietijos ir Danijos bendros tyrimų grupės Rusijos eksporto dujotiekių „Nord Stream“ ir „Nord Stream 2“ nuotėkių priežastims išsiaiškinti nebus, skelbia Vokietijos visuomeninė transliuotoja „Deutsche Welle“. „Švedija, Danija ir Vokietija neformuos planuotos bendros tyrimų grupės „Nord Stream“ incidentams ištirti. Švedija atsisakė joje dalyvauti“, – pranešė leidinys „Der Spiegel“, remdamasis savais šaltiniais Vokietijos saugumo tarnybose.

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas šeštadienį paragino įgyvendinti Europos Sąjungos (ES) reformas ir siekti didesnės karinės bloko autonomijos. Europos socialistų partijos suvažiavime Berlyne kalbėjęs O. Scholzas ragino laipsniškai atsisakyti vienbalsiškumo principo priimant su užsienio politika susijusius sprendimus, taip pat sprendimus kitose srityse, pavyzdžiui, mokesčių politikos. „Žinau, kad šiuo klausimu dar reikės daug įtikinėjimo, – pareiškė kancleris.

Vokietijos užsienio reikalų ministrė šeštadienį įspėjo, kad, Maskvai siekiant didinti savo „hibridinio karo“ mastą, Rusija galėtų mėginti provokuoti nesutarimus Vakaruose per pabėgėlius. „Šiame kare kariaujama ne tik ginklais, kariaujama taip pat energija ir čia mes esame radę atsakymą. Tačiau taip pat bus kariaujama pasitelkiant baimę ir nesutarimus, ir būtent tam mes turime užkirsti kelią“, – pareiškė Annalena Baerbock Žaliųjų partijos, kuriai ji atstovauja, kongrese.

Vokietija penktadienį pranešė užpildžiusi gamtinių dujų saugyklas 95 proc. greičiau nei tikėtasi, rengdamasi žiemai su gerokai sumažėjusiu energijos tiekimu iš Rusijos. Didžiausia Europos ekonomika pastarąjį dešimtmetį tapo labai priklausoma nuo rusiškų dujų, todėl prasidėjus karui Ukrainoje ir Rusijai užsukus čiaupus, suskubo didinti savo atsargas. „Saugyklų užpildymo lygis šiandien vidutiniškai viršijo 95 procentų lygį“, – sakoma Ekonomikos ministerijos pranešime.

Vokietija ketvirtadienį priartėjo prie susitarimo nauja priemone pakeisti vasarą pasiūlytą ir gyventojų labai pamėgtą itin pigų – kainavusį vos 9 eurus – viešojo transporto mėnesinį bilietą, kuriuo buvo siekiama pažaboti infliaciją ir sumažinti anglies dioksido išmetimą.

Buvusi Vokietijos kanclerė Angela Merkel ketvirtadienį pareiškė nemananti, kad jos sprendimas didinti gamtinių dujų pirkimą iš Rusijos yra klaidingas, ir teigė, kad tai buvo tuo metu buvo pelningiau nei suskystintos gamtinės dujos. Savo kalboje Lisabonoje, Portugalijoje, A. Merkel sakė, kad „visada elgiesi tuo metu, kada esi“ ir nesigaili dėl savo sprendimų, buvusią Vokietijos kanclerę cituoja AP.

Europą apėmus Rusijos agresyvumo išprovokuotai energetikos krizei, Prancūzija pradeda tiekti dujas Vokietijai, skelbia „Deutsche Welle“. Pasak Prancūzijos dujotiekių operatorės „GRTGaz“ pranešimo, dujos į Vokietiją nuo spalio 13-osios pumpuojamos per jungtį, esančią netoli Niederheilbacho kaimo Vokietijos Saro federalinėje žemėje.

Lietuvos prezidento Gitano Nausėdos žodžiai apie Vokietijos kariuomenę ir merginą atsidūrė vokiečių spaudoje. Apie prezidento pasisakymą rašo vokiečių dienraštis „Frankfurter Rundschau“. Trečiadienį vakare pasirodžiusiame straipsnyje pranešama, kad „Lietuvos prezidentas Bundesverą palygino su „mergaite“ – ir tai sukėlė susierzinimą“. Bundesveras yra Vokietijos ginkluotosios pajėgos.

Vokietijoje ekonominė veikla kitais metais susitrauks 0,4 proc., o infliacija gali siekti 7 proc., šalies vyriausybė trečiadienį paskelbė prognozę, didžiausiai Europos ekonomikai kovojant su sparčiai didėjančiomis energijos kainomis sumažėjus rusiškų dujų teikimui.

Pasipiktinimą sukėlusiais žodžiais apie Vokietijos kariuomenę Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda sako neturėjęs jokių seksistinių intencijų. Anot šalies vadovo, audra po jo pasisakymo kilo dėl kai kurių politikų siekio „iš diskusijos išplauti turinį“ ir leistis į ginčus. G. Nausėdos palyginimas, kad Vokietijos kariuomenė „nėra mergina, kurią galima pakviesti gerai praleisti vakaro prie ežero po atviru dangumi“ trečiadienį viešojoje erdvėje sukėlė pasipiktinimo laviną.

Trečiadienį kilo pasipiktinimas prezidento Gitano Nausėdos palyginimu, kurį jis panaudojo, duodamas interviu naujienų agentūrai BNS. Pateikiame visą palyginimo tekstą sakinyje. „Vokietijos kariuomenė, žinote, nėra mergina, kurią galima pakviesti gerai praleisti vakaro prie ežero po atviru dangumi.

Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas prezidento Gitano Nausėdos raginimą vengti dviprasmiškų signalų Vokietijai dėl nuolatinio brigados dislokavimo sako vertinantis ne kaip kritiką, bet ir kaip padrąsinimą. „Nors man skambina ir prašo pakomentuoti kritiką, tačiau aš matau ir padrąsinimą dar ryžtingiau ginti Lietuvos krašto apsaugos interesus. Tą išsakė ir prezidentas G. Nausėda, ir aš dėkingas už palaikymą bei skatinimą būti ryžtingesniu.

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas antradienį sukritikavo JAV klimato apsaugos planus, kurie kartu apsaugotų šalies įmones nuo varžovių iš užsienio konkurencijos, sakydamas, kad dėl naujųjų taisyklų gali kilti „didžiulis muitų karas“. Užsienio šalims kelia nerimą JAV prezidento Joe Bideno „Infliacijos mažinimo įstatymas“, numatantis didžiules išlaidas ekologiškos energijos iniciatyvoms ir mokesčių lengvatas amerikiečių elektromobilių bei akumuliatorių gamintojams.

Laurynas Kasčiūnas stebisi bendrapartiečio krašto apsaugos ministro Arvydo Anušausko pozicija, kad Lietuvai priimtinas 10 dienų terminas, per kurį į šalį krizės atveju atvyktų Vokietijos karių brigada. L. Kasčiūnas kvies ministrą pasiaiškinti į komiteto posėdį, o opozicijoje esantis Petras Gražulis konservatorių ginčą norėjo išspręsti Seimo salėje.

Vokietijos vyriausybės šaltiniai naujienų agentūrai AFP pirmadienį pranešė, kad planuojama atleisti šalies Vokietijos kibernetinio saugumo agentūros BSI vadovą Arne Schonbohmą. Teigiama, kad buvo gauta pranešimų apie jo ryšius su Rusijos žvalgybos tarnybomis.

Vokietijos vyriausybės paskirta ekspertų komisija pirmadienį pristatė planą, kaip paskirstyti 200 mlrd. eurų (195 mlrd. JAV dolerių) fondą, skirtą sumažinti didelių energijos sukeltą įtampą. Pagal skelbiamą planą, privatūs namų ūkiai vartotojai už suvartojamą energiją, atitinkančią pirmuosius 80 proc. praėjusiais metais sunaudoto kiekio, mokės po 0,12 euro už kilovatvalandę.

Vokietija pirmadienį pareiškė, kad ji skubina Ukrainai seniai žadėtų oro gynybos sistemų, galinčių apsaugoti visą miestą, siuntimą, Rusijai raketomis smogus virtinei savo kaimynės miestų.

Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis teigia, kad Lietuva su Vokietija vasarą susitarė dėl brigados dislokavimo šalyje, o ne šio kovinio vieneto pasirengimo atvykti į Lietuvą skubiai, jeigu to prireiktų. Taip jis reagavo į praėjusią savaitę Rukloje viešėjusios Vokietijos gynybos ministrės Christine Lambrecht pareiškimą, kad Lietuvai priskirta brigada, esant poreikiui, šalyje būtų dislokuojama per dešimt dienų.

Bukarešte (Rumunija) vykusiame pasaulio jaunimo (iki 23 metų) vaikinų 3x3 krepšinio čempionate šalia prizininkų pakylos liko Lietuvos rinktinė (Titas Januševičius, Ernestas Jonkus, Rokas Mačiulis, Eimantas Žilius). Čempionato ketvirtfinalyje lietuviai užtikrintai – 21:14 – eliminavo vokiečius. Mūsiškiai tik rungtynių pradžioje turėjo vytis varžovus, bet po spurto atitrūko 5-6 taškų skirtumu ir nuo tada nesunkiai išlaikė pranašumą. Įspūdingai žaidė T.Januševičius, kuris visus 10 tšk.

Lenkijos ministras pirmininkas dėl Europos energetikos problemų kaltina Vokietiją, kurios susitarimas su Maskva dėl gamtinių dujų tiekimo, anot jo, turi „katastrofiškų“ padarinių 27 valstybes vienijančiai Europos Sąjungai (ES), pranešė lenkų naujienų agentūra PAP ir Lenkijos radijas.

Lietuvai priskirta Vokietijos kariuomenės brigada nebus dislokuojama šalyje nuolat, bet, kilus krizei, būtų permesta į Lietuvą per 10 dienų, teigia abiejų šalių gynybos ministrai. „Mes užtikrinsime, kad brigada galėtų būti perkelta į Lietuvą per nedidelį laiko tarpą, per dešimt dienų. Todėl yra labai svarbu, kad mes nuolat darytume pratybas“, – spaudos konferencijoje Rukloje, Jonavos rajone, šeštadienį sakė Vokietijos gynybos ministrė Christine Lambrecht.

Didelius trikdžius Vokietijos geležinkelių tinkle šeštadienį sukėlė „sabotažo aktas“, kuriuo buvo taikomasi į komunikacinę infrastruktūrą, pranešė nacionalinė geležinkelių operatorė „Deutsche Bahn“. Bendrovės atstovas agentūrai AFP nurodė, jog trikdžius, dėl kurių trims valandoms sustojo traukinių eismas šiaurinėje Vokietijoje, sukėlė „kabelių sabotažas“. Anksčiau „Deutsche Bahn“ paskelbė, kad Vokietijos šiaurės vakaruose esančiose Hamburgo, Šlėzvigo-Holšteino, Žemutinės Saksonijos ir Brėmeno ...

Vokietijoje pramonės gamybos apimtys rugpjūtį smuko, rodo penktadienį paskelbti oficialūs duomenys, o daug energijos suvartojantys sektoriai itin smarkiai nukentėjo dėl Europą užklupusios energetinės krizės.  Preliminariais federalinės statistikos agentūros „Destatis“ duomenimis, Vokietijos ekonomikos ramsčiu laikomas gamybos sektorius rugpjūtį pagamino 0,8 proc. mažiau nei ankstesnį mėnesį.

Tūkstančiai Vokietijos pigių skrydžių bendrovės „Eurowings“ klientų ketvirtadienį susidūrė su kelionių sutrikimais, nes dėl pilotų streiko vežėja atšaukė daugybę skrydžių. „Lufthansa“ patronuojama įmonė teigė, kad maždaug pusė iš 516 suplanuotų skrydžių atšaukti dėl įtakingos profsąjungos „Cockpit“ organizuoto streiko, kuris paveiks iki 30 tūkst. keleivių.

 Į Lietuvą trečiadienį atvyko Vokietijos 41-osios tankų brigados 413-ojo pėstininkų bataliono kariai kartu su 80 karinės technikos vienetų. Maždaug 250 vokiečių karių dalyvaus pratybose „Greitas grifonas”, pirmosiose bendrose pratybose po birželį pasiekto susitarimo dėl Vokietijos brigados priskyrimo Lietuvai, pranešė Lietuvos kariuomenė.

Vokietijos ekonomikos ministras trečiadienį apkaltino šalis, įskaitant Jungtines Valstijas, pernelyg brangiai parduodant gamtines dujas. „Kai kurios šalys, net ir draugiškos, kai kuriais atvejais pasiekia astronominį kainų lygį“, – laikraščiui „Neue Osnabruecker Zeitung“ pareiškė Robertas Habeckas. „Natūralu, kad dėl to kyla problemų, apie kurias turime kalbėtis“, – pažymėjo jis.

Vokietijos energetikos milžinė RWE antradienį pranešė apie planus paankstinti tikslą nutraukti anglių naudojimą elektros gamyboje, sustiprėjus nerimui, kad Vokietijos ketinimams atsisakyti iškastinio kuro pakenks Rusijos karo Ukrainoje sukelta energetikos krizė. Rusijai apribojus dujų eksportą į Vokietiją, Berlynas buvo priverstas imtis radikalaus sprendimo bent jau laikinai iš naujo įjungti anglimis kūrenamas jėgaines.

Buvusi Vokietijos kanclerė Angela Merkel antradienį pelnė prestižinį Jungtinių Tautų pabėgėlių agentūros Nanseno apdovanojimą, sulaukusi pagyrų už savo ryžtą globoti prieglobsčio prašytojus, kol ėjo pareigas. „Padėdama daugiau nei milijonui pabėgėlių likti gyviems ir atsistoti ant kojų, Angela Merkel parodė didelę moralinę ir politinę drąsą“, – pareiškime pabrėžė JT pabėgėlių reikalų agentūros vadovas Filippo Grandi.