„S&P Global“ sudaromas Pirkimo vadybininkų indeksas (PMI) spalį nukrito iki 47,1 punkto, palyginti su 48,1 punkto rugsėjį, nes sparčiai auganti infliacija ir aukštos energijos kainos skaudžiai smogė Europai.
Mažesnis nei 50 punktų rodiklis rodo ekonomikos susitraukimą.
Nors ženklai rodo, kad 19 narių turinti euro zona ketvirtąjį ketvirtį susitrauks, Vokietijos situacija yra dar prastesnė – čia PMI sumažėjo nuo 45,7 punkto rugsėjį iki 44,1 punkto spalį.
Tai yra žemiausias rodiklis nuo pirmosios COVID-19 bangos Vokietijoje.
Duomenys patvirtina „stiprėjančius artėjančio nuosmukio didžiausioje euro zonos ekonomikoje ženklus“, mano „S&P Global“ analitikas Philas Smithas (Filas Smitas).
Tyrimas parodė, kad ir gamybos, ir paslaugų sektoriai Vokietijoje ėmė trauktis sparčiau.
Vokiečių įmonės spalį yra „pesimistiškiau“ nusiteikusios dėl ateinančių metų perspektyvų.
Tuo metu antra pagal dydį ES Prancūzijos ekonomika stagnuoja – čia PMI spalį siekė 50 punktų, palyginti su 51,2 punkto rugsėjį.
Nors Prancūzijoje infliacija yra mažesnė nei kitose Europos šalyse, kylančios kainos vis dar spaudžia vartotojus, todėl smarkiai mažėja gamyklų gaunami užsakymai.
Visos euro zonos PMI parodė, kad gamybos sektorius traukėsi penktą mėnesį iš eilės – tokiu greičiu, koks neregėtas nuo blogiausių pandemijos laikų.
Tiekimo grandinių problemos šiek tiek sumažėjo dėl sumenkusios paklausos.
„S&P Global“ ekonomistas Chrisas Williamsonas pažymėjo, kad visos euro zonos recesija „atrodo vis labiau neišvengiama“.
„Regioną sukausčiusi energetikos krizė tebekelia didelį susirūpinimą ir stabdo veiklą, ypač daug energijos naudojančiuose sektoriuose“, – teigė analitikas.
PMI duomenys paskelbti artėjant Europos Centrinio Banko posėdžiui, kuris įvyks ketvirtadienį.
Euro zonoje metų infliacija rugsėjį siekė beveik 10 proc. ir penkis kartus viršijo ECB tikslinį lygį – 2 procentus.
Prognozuojama, kad Vokietijos ekonomika 2023 metais susitrauks 0,4 procento.
