vokietija

Vokietijos teisingumo ministras Marco Buschmannas, surengęs derybas su kolegomis iš Didžiojo septyneto (G-7), pareiškė, kad Rusijos raketų atakos prieš Ukrainos energetikos infrastruktūrą prilygsta „karo nusikaltimui“.  Maskvos raketų smūgiai smarkiai pakenkė Ukrainos energetikos sistemai ir paliko milijonus žmonių be elektros ir šildymo, į šalį atėjus žiemiškiems orams.

Vokietijoje metų infliacija lapkritį netikėtai sulėtėjo po kelis mėnesius trukusio augimo, rodo antradienį paskelbti preliminarūs duomenys, į aukštumas pakilusioms energijos kainoms pagaliau šiek tiek susitraukus.  Infliacijos lygis didžiausioje Europos ekonomikoje šį mėnesį nukrito iki 10 proc., pranešė federalinė statistikos agentūra „Destatis“. Spalį fiksuotas rekordinis – 10,4 proc. – infliacijos lygis.  „Factset“ apklausti analitikai lapkritį prognozavo 10,5 proc.

Kataras sutiko tiekti Vokietijai 2 mln. tonų suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) per metus mažiausiai 15 metų laikotarpiui, antradienį pranešė pareigūnai, didžiausiai Europos ekonomikai suskubus ieškoti alternatyvių dujų tiekėjų po Rusijos invazijos į Ukrainą.

Prancūzijos ministrė pirmininkė Elisabeth Borne ir Vokietijos kancleris Olafas Scholzas praėjusį penktadienį Berlyne pasirašė tarpvalstybinį susitarimą dėl abipusės pagalbos abiem šalims apsirūpinant gamtinėmis dujomis ir elektros energija, pranešė Prancūzijos „Le Figaro“. Pasak leidinio, Prancūzija padės Vokietijai prasidedančią žiemą sumažinti dujų stygių, nutrūkus jų tiekimui iš Rusijos, o Vokietija padės Prancūzijai apsirūpinti elektra.

Pasaulio taurėje arti antrojo pralaimėjimo buvo Vokietijos rinktinė. Hanso Dieterio Flicko auklėtiniai antrojo turo E grupės rungtynėse Katare su Ispanijos rinktine sužaidė lygiosiomis 1:1 (0:0). Po dviejų turų Vokietija turi vos tašką ir išlieka grupės autsaidere. Šioje grupėje vietos kitame etape nėra užsitikrinusi nė viena ekipa.  Vokietijos rinktinė įvartį įmušė pirma, kai 39 min. galva kamuolį į vartų tinklą pasiuntė Antonio Rudigeris.

Vaizdo stebėjimo kamerų ir apsaugininkų apsuptame bunkeryje, paslėptame už 24 centimetrų storio gelžbetoninės sienos, tvyro „žolės“ kvapas. Šis bunkeris yra įkurtas vienoje pramoninėje aikštelėje Leunoje, Vokietijos Saksonijos-Anhalto žemėje. Aplink nėra jokių ženklų, leidžiančių suprasti, kas slypi viduje. Visi, kurie nori įeiti, turi dėvėti apsauginį kostiumą, užsidėti kelias plaukų ir kojų apsaugas, ir netgi nusidezinfekuoti užsimautas gumines pirštines.

NATO vadovas Jensas Stoltenbergas penktadienį pareiškė, kad Vokietija turi nuspręsti, ar ji nori tiekti Ukrainai priešraketines gynybos sistemas „Patriot“, Lenkijai paraginus Berlyną žengti tokį žingsnį. Berlynas pasiūlė Lenkijai jos teritorijoje dislokuoti pažangią JAV gamybos sistemą „Patriot“, kai praėjusią savaitę viename jos kaime prie Ukrainos sienos įvyko sprogimas, kurį, kaip manoma, sukėlė nuklydusi Ukrainos priešlėktuvinės gynybos raketa. Per sprogimą žuvo du žmonės.

Vokietijoje penktadienį paskelbti tyrimo rezultatai parodė, kad vartotojų pasitikėjimas šalies ekonomika po ilgo nuosmukio laikotarpio vėl pakilo.  Manoma, kad tai yra naujausias ženklas, rodantis mažėjantį vokiečių nerimą dėl artėjančio nuosmukio rimtumo.  Tyrimų instituto „GfK“ sudaromas barometras, vertinantis vartotojų nuomonę dėl perspektyvų gruodžio mėnesį, sudarė minus 40,2 punkto – 1,7 punkto daugiau nei lapkritį.

Vokietijos ekonomika trečiąjį ketvirtį ūgtelėjo labiau, nei buvo skaičiuota anksčiau, nepaisant didelės infliacijos ir energetikos krizės, rodo penktadienį paskelbti patikslinti oficialūs duomenys.  Didžiausia Europos ekonomika liepos–rugsėjo mėnesiais, palyginti su antruoju ketvirčiu, išaugo 0,4 procento. Tai yra šiek tiek daugiau nei anksčiau federalinės statistikos agentūros „Destatis“ apskaičiuotas 0,3 procento augimas.

Lenkija paprašius Vokietijos Ukrainai perduoti Lenkijai pažadėtas „Patriot“ sistemas, lenkų žiniasklaida šį sprendimą vadina tiesiog „šokiruojančiu“, rašo „Sky news“. Trečiadienį Lenkijos vyriausybė pareiškė, kad priešlėktuvinės raketų sistemos  „Patriot“, kurias Vokietija pasiūlė Lenkijai, turėtų būti skirtos Ukrainai. Į šį siūlymą jau sureagavo ir lenkų spauda.

Europos miestai puošiasi Kalėdoms – ką tik prasidėjo ir pati seniausia Europos kalėdinė mugė Drezdene, rengiama nuo XIV amžiaus. Jos atidarymas pažymėtas ir tradicija – didžiausios kalėdinės duonos pjaustymu. Šis gardumynas – net dviejų metrų. Vokietijos Drezdeno miestas skamba nuo kalėdinių dainų, skelbiančių, kad šventinis sezonas prasidėjo. Drezdene atsidaro seniausia kalėdinė mugė Europoje, kuri pirmąkart buvo surengta dar XIV amžiaus pradžioje.

Buvusi Vokietijos kanclerė Angela Merkel sako, kad metus prieš Rusijos įsiveržimą į Ukrainą siekė surengti europines derybas su Rusijos režimo lyderiu Vladimiru Putinu, bet galiausiai suprato neturinti galimybių jį paveikti iki savo kadencijos pabaigos, rašo „The Guardian“. Anot A. Merkel, 2021-aisiais, paskutinę jos kadencijos vasarą, Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas planavo surengti nepriklausomo formato pokalbį EVT su V. Putinu.

Lenkų vyriausybė apsigalvojo dėl priešraketinės sistemos, kurią Vokietija pasiūlė atsiųsti Lenkijai, ir dabar sako, kad ją verčiau reikėtų perduoti Ukrainai.  Manoma, kad šis pasiūlymas Berlynui gali būti nepriimtinas, nes tai reikšmingai padidintų NATO dalyvavimą Ukrainoje.  Netikėtą Lenkijos atsaką į Berlyno pasiūlymą palankiai įvertino Ukraina, trokštanti apsaugoti savo oro erdvę nuo Rusijos raketų krušos.

Kai Lenkijos pasienio mieste nukrito čia užklydusi raketa, nusinešusi dviejų žmonių gyvybes, galima Lenkijos vyriausybės reakcija kai kuriuos Europos lyderius neramino nė ką mažiau nei tikimybė, kad šį išpuolį surengė Rusija.

Vokietijos energetikos milžinė „Uniper“ trečiadienį pranešė, kad vyriausybė turės skirti papildomus 25 mlrd. eurų, norėdama išvengti įmonės, skaudžiai pajutusios Rusijos karo Ukrainoje padarinius, žlugimo.  Vokietijos vyriausybė rugsėjį sutiko nacionalizuoti skolų apkrautą bendrovę, kai Maskva ėmė mažinti dujų tiekimą ir smarkiai išaugo energijos kainos, sukėlusios „Uniper“ bankroto grėsmę. Visgi pradinės 8 mlrd.

Vokietijai nusprendus 2024 metais išvesti savo karius iš Malio, Lietuvos Krašto apsaugos ministerija (KAM) sako nebegalėsianti toliau dalyvauti Jungtinių Tautų (JT) vadovaujamoje misijoje. Apie tai pranešė LRT portalas. „Kartu atėjome, kartu ir išeisime – Vokietijai išvedus karių kontingentą iš Malio, Lietuva tęsti tokio paties lygmens įsitraukimo MINUSMA operacijoje negalėtų“, – nurodė KAM.

Katare savo kelią čempionų titulo link pradėjo dar viena lyderė – Vokietija. Pirmąsias su Japonija žaidusi Vokietijos rinktine po sunkios kovos nusileido priešininkams 1:2. Pirmajame kėlinyje dominavo Vokietijos futbolininkai, kurie kamuolį valdė 80 proc. kėlinio laiko. Vos prasidėjus rungtynėms Japonijos rinktinė pasiuntė kamuolį į priešininkų vartus, tačiau buvo užfiksuota nuošalė. Tuomet sekė daug neišnaudotų Vokietijos futbolo šansų.

Vokietijos futbolo asociacija padavė FIFA į Sporto arbitražo teismą dėl draudimo žaidėjams dėvėti „One Love“ raištį pasaulio čempionato Katare metu. DFB nurodė Vokietijos rinktinės kapitonui Manueliui Neueriui nedėvėti vaivorykštinio raiščio trečiadienio atidarymo rungtynėse su Japonija, tačiau palankus teismo sprendimas leistų jiems tai daryti susitikime su Ispanija.

Vokietijos prokurorai antradienį pranešė siekiantys dvejų metų lygtinės bausmės 97 metų buvusiai nacių koncentracijos stovyklos sekretorei. Anot jų, tai vienas iš paskutinių tokio pobūdžio teismo procesų. Prokurorė Maxi Wantzen šiaurinio Icehojės miesto apygardos teisme pareiškė, kad Irmgard Furchner yra kalta dėl bendrininkavimo 1943–1945 metais „žiauriai ir piktavališkai nužudant“ per 10 tūkst. žmonių Štuthofo stovykloje tuo metu vokiečių okupuotoje Lenkijoje.

Berlyne vykusiame Lietuvos Krašto apsaugos ministerijos (KAM) ir Vokietijos atstovų susitikime sutarta dėl anksčiau įsteigtos dvišalės darbo grupės veiklos modelio, grafiko, tarpinių veiklos rezultatų aptarimo, bendrų pratybų ir karinės infrastruktūros pogrupių sudarymo specialistų lygmenyje, antradienį pranešė ministerija. Anot KAM, rudenį įkurtos darbo grupės tikslas – užtikrinti, kad Lietuvoje būtų dislokuota daugiau Vokietijos karių.

Vokietija pirmadienį paragino Turkiją „proporcingai“ reaguoti ir laikytis tarptautinės teisės po to, kai Ankara sudavė aviacijos smūgių kurdų kovotojų bazėms Sirijos ir Irako šiaurėje. „Civiliai gyventojai visada turi būti apsaugoti“, – vyriausybės pasitarime sakė Vokietijos užsienio reikalų ministerijos atstovas Christoferis Burgeris.

Vokietija pasiūlė Lenkijai naikintuvų „Eurofighter“ ir gynybos sistemų „Patriot“, kad padėtų jai ginti savo oro erdvę, sakė vokiečių gynybos ministrė Christine Lambrecht. Jos komentarus pirmadienį paskelbė Vokietijos laikraščiai.

Didžiausia Vokietijos profsąjunga penktadienį susitarė dėl darbo užmokesčio padidinimo jos nariams iš viso 8,5 proc., kuris turėtų paliesti beveik 4 mln. darbuotojų, susiduriančių su sparčiai augančia infliacija. Susitarimas leis išvengti didelės apimties streiko didžiausioje Europos ekonomikoje.

Rusijos karo Ukrainoje pašaliniai padariniai ir nuogąstavimai, kad karas galėtų išplisti į kitas šalis, ketvirtadienį dominavo per Didžiojo septyneto (G-7) vidaus reikalų ministrų susitikimą Vokietijoje. Vokietijos vidaus reikalų ministrė Nancy Faeser, dvi dienas truksiančio susitikimo šeimininkė, sakė, kad po antradienio incidento, kai Lenkijoje per raketos sprogimą – tikriausiai atsitiktinį – žuvo du žmonės, karas Ukrainoje „šiuo metu yra didžiausia grėsmė“ saugumui.

Lietuvai siekiant, kad Vokietijos brigada šalyje būtų dislokuota nuolat, premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad tam reikės ne tik Vyriausybės, bet ir Prezidentūros indėlio. „Pats praktinis įgyvendinimas ir žingsniai yra techniniai, kuriuos diskutuoja dabar ministerijos darbo lygiu. (...) Bet akivaizdu, kad tą klausimą, privedant prie galutinio rezultato, padirbėti reikės visiems: ne tik Vyriausybei, bet ir Prezidentūrai“, – Žinių radijui ketvirtadienį sakė ministrė pirmininkė.

Vokietija trečiadienį pareiškė, kad gali pasiųsti savo karo lėktuvus, kurie padėtų patruliuoti virš Lenkijos po gyvybių pareikalavusio raketos smūgio netoli sienos su Ukraina esančiame kaime. „Nedelsiant reaguodami į incidentus Lenkijoje, pasiūlysime siūlysime sustiprinti oro policiją su koviniais oro patruliais virš jos oro erdvės su vokiečių „Eurofighters“, – per eilinę spaudos konferenciją sakė Gynybos ministerijos atstovas Christianas Thielsas.

Vokietija ir Ispanija planuoja apmokyti tūkstančius Ukrainos karių pagal Europos Sąjungos programą, turinčią pastiprinti ukrainiečių kontrpuolimą, antradienį pranešė pareigūnai.  Anksčiau ir kitos ES šalys paskelbė, kad savo teritorijoje apmokys Ukrainos karius.  ES pradeda didžiausią karinę mokymo misiją per savo istoriją, siekdama parengti 15 tūkst. Ukrainos karių kovos veiksmams.

Vokietija antradienį pranešė, kad jos dujų saugyklos jau yra visiškai užpildytos, o tai pasiekti padėjo ir sezonui nebūdingi neįprastai šilti orai.  „Bendras saugyklų užpildymo lygis Vokietijoje yra 100 proc.“, – pranešė rinkos reguliuotoja Vokietijos federalinė tinklo agentūra.  Didžiausia Europos ekonomika, kuri ilgus metus buvo smarkiai priklausoma nuo rusiškų dujų importo, suskubo didinti atsargas Maskvai sumažinus tiekimą po vasario mėnesio invazijos į Ukrainą.

Vokietijoje investuotojų pasitikėjimas šalies ekonomika lapkritį netikėtai ūgtelėjo, parodė antradienį paskelbti atidžiai stebimos apklausos rezultatai, prekiautojams tikintis, kad infliacija pradės lėtėti ir palengvins įmonių ir namų ūkių naštą.  Ekonomikos instituto ZEW sudaromas indeksas lapkritį šoktelėjo 22,5 punkto iki minus 36,7 punkto. Tai jau antras prieaugis iš eilės po kelis mėnesius trukusio neigiamų nuotaikų stiprėjimo.

Vokietijos vyriausybė nusprendė nacionalizuoti buvusį Rusijos gamtinių dujų monopolininko „Gazprom“ Europos prekybos ir tiekimo padalinį, taip dar kartą siekdama suvaldyti ekonominį šoką, kurį sukėlė karo Ukrainoje fone Rusijos priimtas sprendimas smarkiai apriboti dujų tiekimą Europai, skelbia „Bloomberg“. Agentūra, remdamasi Vokietijos ekonomikos ministerija, nurodo, jog federalinė vyriausybė per valstybės įmonę „Securing Energy for Europe Holding“ perims 100 proc.

Vokietijos ekonomikos ministras Robertas Habeckas perspėja šalies pramonės milžines netapti priklausomomis nuo Pekino. Tačiau panašu, kad Rusijos pavyzdys daugeliui nepadėjo išmokti pamokų apie verslo santykių su autokratinėmis šalimis pavojus, rašo „Der Spiegel“. Prieš kelias savaites Vokietijos pramonės lyderiai susirėmė su R. Habecku.

Vokietijos parlamento žemieji rūmai (Bundestagas) pritarė kanclerio Olafo Scholzo planui pratęsti visų trijų šalyje dar veikiančių atominių elektrinių eksploatavimo laikotarpį iki 2023 metų balandžio 15 dienos. Planas patvirtintas 375 balsais „už“, 216 deputatams balsavus „prieš“, o 70 parlamentarų susilaikius.

Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock sako, kad dalis Berlyno pažadėtos karinės brigados būtų dislokuojama Lietuvoje, o kita dalis liks gimtinėje. Pasak jos, dėl to birželį sutarė Lietuvos ir Vokietijos vadovai. „Jūsų prezidentas ir mūsų kancleris sutarė dėl to ir tai fiksuota raštu.

Sunkią pergalę Eurolygoje iškovojo Miuncheno „Bayern“ (2-5) krepšininkai. Antrąją pergalę paeiliui pasiekę bavarai šį kartą svečiuose po atkaklios kovos 79:77 (26:15, 19:24, 23:19, 11:19) palaužė Berlyno ALBA (3-4) klubą, kuris pralaimi jau ketvirtas rungtynes iš eilės.

Ketvirtadienį užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis darbo vizito Berlyne metu susitiko su Vokietijos federalinės pramonės asociacijos (vok. BDI) Valdybos nariais, rašoma pranešime spaudai. „Naujausi duomenys rodo, kad lietuviškos kilmės prekių eksportas į Vokietiją stabiliai auga, o Vokietija išlieka pagrindine investuotoja Lietuvoje.

Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis ketvirtadienį lankysis Berlyne, kur aptars bendradarbiavimą saugumo ir gynybos srityse. Jis planuoja susitikti su Vokietijos užsienio reikalų ministre Annalena Baerbock, Gynybos komiteto pirmininke Marie-Agnes Strack-Zimmermann, Vokietijos kanclerio patarėju užsienio politikai Jensu Plotneriu, Krikščionių demokratų sąjungos ir Krikščionių socialinės sąjungos frakcijos Bundestage atstovais, pagrindinių Vokietijos politinės minties institutų atsto...

Staiga Europa turi daugiau dujų nei gali jų sunaudoti. Netekusi rusiškų dujų, nuo kurių ilgą laiką priklausė, Europa suskubo importuoti suskystintas dujas iš viso pasaulio, kad galėtų užpildyti savo saugyklas. Dabar dėl neįprastai šilto oro ir sėkmingų sandorių saugyklos yra beveik pilnos dar prieš įjungiant šildymą europiečių namuose. Be to, smarkiai krito ir pačių dujų kaina – dabar ji nesiekia nė trečdalio vasaros piko kainos.

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas teigė, kad penktadienį vykusiose derybose Kinijos prezidentui Xi Jinpingui pasakė, jog nori, kad Pekinas pasinaudotų savo „įtaka“ Maskvai, siekiant sustabdyti karą Ukrainoje. „Prezidentui Xi [Jinpingui] pasakiau, kad Kinijai svarbu pasinaudoti savo įtaka Rusijai, – sakė O. Scholzas. – Rusija turi nedelsiant nutraukti atakas, nuo kurių kasdien kenčia civiliai gyventojai, ir pasitraukti iš Ukrainos.

Vokietijoje automobilių pardavimai spalį ūgtelėjo, rodo paskelbti oficialūs duomenys, tačiau analitikai vis dar išliko nusiteikę pesimistiškai, nes sparčiai kylančios kainos ir nuosmukio baimė temdo perspektyvas.  Spalį šalyje buvo užregistruota apie 208 tūkst. naujų automobilių, sakoma federalinės transporto tarnybos KBA pranešime, arba 16,8 proc. daugiau nei analogišku laikotarpiu prieš metus.

Kinijos prezidentas Xi Jinpingas penktadienį priėmė Vokietijos kanclerį Olafą Scholzą, atvykusį į Pekiną, abiem šalims siekiant stiprinti ekonominį bendradarbiavimą per vizitą, kuris sukėlė kritikos dėl didėjančios Berlyno priklausomybės nuo galingosios Azijos valstybės. O. Scholzas yra pirmasis Didžiojo septyneto (G-7) lyderis, apsilankęs Kinijoje nuo koronaviruso pandemijos, kuri privertė antrąją pasaulio ekonomiką uždaryti sienas, o Xi Jinpingą vengti asmeninės diplomatijos, pradžios.

Tradiciškai neutrali Šveicarija ketvirtadienį uždraudė Vokietijai siųsti į Ukrainą bet kokius Šveicarijoje pagamintus šaudmenis, naudojamus oro gynybos ginkluotėje, kurią Berlynas nori išsiųsti į karo draskomą šalį, kad padėtų atremti Rusijos invaziją.

Vokietija trečiadienį patvirtino energijos kainų lubas – svarbiausią didžiulio 200 mlrd. eurų (198 mlrd. JAV dolerių) paramos paketo, skirto padėti su energetikos krize susidūrusiems namų ūkiams ir įmonėms, priemonę. „Šių pasekmių ir didelių iššūkių šaltinis yra [Rusijos prezidento Vladimiro] Putino karas“, – spaudos konferencijoje pareiškė Vokietijos kancleris Olafas Scholzas.

Vokietijos automobilių milžinė „Volkswagen“ penktadienį pranešė, kad jos veiklos atsigavimas Kinijoje spartėja, tačiau perspėjo apie geopolitinę riziką, augant politikų ir visuomenės nerimui dėl Vokietijos priklausomybės nuo Azijos milžinės. Vokietijos koncerno, tarp kurios prekių ženklų yra „Audi“ ir „Skoda“, grynasis pelnas liepos–rugsėjo mėnesiais sumažėjo dėl veiklos Rusijoje sustabdymo ir išlaidų, susijusių su „Porsche“ įtraukimu į biržos sąrašus.

Vokietijos bendrasis vidaus produktas (BVP), trečiąjį šių metų ketvirtį, palyginti su ankstesniais trimis mėnesiais, padidėjo 0,3 proc., skelbia Federalinė statistikos tarnyba „Destatis“, remdamasi išankstiniais duomenimis. Metinis ekonomikos augimas, pakoreguotas įvertinus kalendorinį faktorių, siekė 1,2 procento. Analitikų prognozių vidurkiai buvo pirmojo rodiklio kritimas 0,2 proc., o antrojo – augimas 0,8 proc.

Lietuvių šeimoje – nerimas. Netikėtai Lenkijoje pradingo į Lietuvą iš Vokietijos vykęs 32-ejų Linas Bartkus. Naujienų portalui tv3.lt Lino sesuo Aistė Dubeikaitė sako, kad gyvena laukimu, tačiau nebežino, ko griebtis – galvoje sukasi pačios įvairiausios versijos, tačiau blogiausias mintis stengiasi vyti lauk. Norėjo susisiekti su šeima „Spalio 23 dieną mikroautobusu mano brolis vyko iš Vokietijos link Lietuvos. Apsistojo nedideliame Lenkijos miestelyje, prie „Shell“ degalinės.

Vokietijos koalicinė vyriausybė trečiadienį leido Kinijos įmonei įsigyti mažesnį nei buvo planuota iš pradžių Hamburgo uosto terminalo akcijų paketą, kancleriui Olafui Scholcui atmetus raginimus visiškai uždrausti kontroversišką pardavimą dėl saugumo sumetimų.  Pagal pasirinktą kompromisą, dėl kurio susitarė ministrų kabinetas, Kinijos laivybos milžinei „Cosco“ bus leista įsigyti „mažiau nei 25 proc.

Vokietija trečiadienį atvėrė kelią įteisinti nedidelio kiekio marihuanos įsigijimą ir laikymą rekreaciniais tikslais, taip pat jos gamybą. „Šiandien federalinis ministrų kabinetas susitarė dėl pagrindinių punktų, susijusių su kontroliuojamu kanapių platinimu suaugusiesiems rekreaciniais tikslais“, – spaudos konferencijoje sakė sveikatos apsaugos ministras Karlas Lauterbachas.

Antradienį Ukrainoje viešėjęs Vokietijos prezidentas Frankas-Walteris Steinmeieris buvo priverstas bėgti į slėptuvę, rašo „Sky news“. Pranešama, kad Vokietijos prezidentui kalbant su žiniasklaida Černihivo srityje buvo paskelbtas oro pavojus. Dėl to tiek prezidentui, tiek kitiems pareigūnams bei žurnalistams teko slėptis. Antradienį jis atvyko į Kyjivą iš anksto neskelbto vizito. Tai pirmoji jo kelionė į šią šalį nuo vasario, kai Rusija įsiveržė į Ukrainą.

Vokietijoje verslo pasitikėjimas ekonomikos perspektyvomis spalį vėl susilpnėjo, rodo antradienį paskelbti tyrimo duomenys, šaliai artėjant prie recesijos dėl didelės infliacijos ir siaučiančios energetikos krizės. Ekonominių tyrimų instituto „Ifo“ mėnesinis indeksas, pagrįstas maždaug 9 tūkst. įmonių apklausa, smuko penktą mėnesį iš eilės ir pasiekė 84,3 punkto, palyginti su 84,4 punkto rugsėjį.  Verslo nuotaikos „ir toliau yra niūrios“, sakoma „Ifo“ prezidento Clemenso Fuesto pranešime.