vokietija

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas antradienį pareiškė, kad šiemet jo šalis išvengs skausmingos recesijos, ir prognozavo, kad didžiausia Europos ekonomika atsilaikys prieš po Rusijos invazijos į Ukrainą padidėjusias energijos kainas.

okietijos kancleris Olafas Scholzas antradienį patvirtino naujuoju šalies gynybos ministru skiriantis socialdemokratų politiką Borisą Pistorius ir pareiškė, kad jis yra tinkamas asmuo šiam darbui itin svarbiu metu.

Vokietijos kanclerio Olafo Scholzo Socialdemokratų partijai (SPD) priklausantis palyginti nežinomas politikas Borisas Pistoriusas, šiuo metu einantis Žemutinės Saksonijos žemės vidaus reikalų ministro pareigas, taps naujuoju Vokietijos gynybos ministru, antradienį naujienų agentūrai AFP pranešė vyriausybės šaltiniai. Tikimasi, kad O. Scholzas paskelbs apie šį paskyrimą vėliau antradienį. Išvakarėse apie atsistatydinimą iš Gynybos ministerijos vadovės pareigų paskelbė Christine Lambrecht.

Vokietijos užsienio reikalų ministrei Annalenai Baerbock išreiškus palaikymą dėl specialaus tribunolo Rusijai, Lietuvos diplomatijos vadovas Gabrielius Landsbergis antradienį pasveikino tokį Berlyno žingsnį. „Koalicija teisingumui auga“, – užsienio reikalų ministras antradienį pareiškė „Twitter“ paskyroje. Hagoje kalbėjusi A. Baerbock pirmadienį ragino įsteigti „naujo formato“ teismą, kuris padėtų „patraukti Rusijos vadovus atsakomybėn“, galbūt remdamasis Ukrainos teise.

Maskva pirmadienį pranešė išsiuntusi naikintuvą virš Baltijos jūros palydėti Vokietijos žvalgybinį lėktuvą, kuris, Rusijos gynybos ministerijos teigimu, artėjo prie jos sienos. Pranešimas pasirodė praėjus kelioms valandoms po to, kai po kelis mėnesius trukusios kritikos dėl neryžtingos Berlyno reakcijos į karą Ukrainoje ir nesėkmių virtinės atsistatydino Vokietijos gynybos ministrė Christine Lambrecht.

Vokietijos gynybos ministrės Christine Lambrecht pasitraukimas laikinai pristabdys Vilniaus ir Berlyno diskusijas dėl brigados, tačiau didesnės įtakos neturės, sako krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas. „Keičiasi ne tik ministrė, bet ir valstybės sekretoriai kartu su ja. Be abejonės, kažkokia pauzė trumpalaikė bus, bet tik tiek“, – BNS pirmadienį sakė politikas. „Nemanau, kad neigiamos įtakos tai galėtų turėti“, – pridūrė A. Anušauskas.

Vokietijos gynybos ministrė Christine Lambrecht pirmadienį paskelbė apie atsistatydinimą. Tokį žingsnį ji žengė po virtinės nesėkmių tvyrojus vis daugiau abejonių dėl jos gebėjimo vadovauti ministerijai, šaliai gaivinant ilgai pakankamo dėmesio negavusias ginkluotąsias pajėgas tuo metu, kai Rusija tęsia invaziją Ukrainoje. „Šiandien paprašiau kanclerio atleisti mane iš federalinės gynybos ministrės pareigų“, – sakoma Ch. Lambrecht pareiškime.

Vokietija savaitgalį atidarė savo antrąjį suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalą, kuris buvo pastatytas didžiausiai Europos ekonomikai siekiant atsikratyti priklausomybės nuo rusiškų energijos šaltinių. Ceremonijoje Liubmino mieste Baltijos jūros pakrantėje šeštadienį dalyvavo ir Vokietijos kancleris Olafas Scholzas, prieš mažiau nei mėnesį dalyvavęs pirmojo šalies SGD terminalo šiauriniame Vilhelmshafeno uoste atidarymo ceremonijoje.

Nors Rusija išties kruopščiai pasiruošė energetiniam karui prieš Europą invazijos į Ukrainą kontekste, tačiau patys blogiausi scenarijai neišsipildė. Europos valstybės nepritrūko dujų, gyventojai nesušalo ir negaudė gatvėse bėgiojančių katinų maistui. „Luminor“ banko vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas sako, kad taip nutiko dėl trijų priežasčių. Pirma, Europos šalys labai sukruto ieškoti alternatyvių tiekėjų, ėmė sparčiai vystyti suskystintų gamtinių dujų infrastruktūrą.

Apie 70 policijos pareigūnų buvo sužeisti per aplinkosaugos protestus Vokietijos kaime, kurį norima išvalyti ir nugriauti, kad būtų galima išplėsti anglių kasyklą, sekmadienį pranešė policija.  Trečiadienį pradėta operacija, kurios metu šimtai policijos pareigūnų išvežė aktyvistus iš Vakarų Vokietijoje esančio Liucerato kaimo.  Pasipriešinimo iškastiniam kurui tapusi vieta šeštadienį pritraukė tūkstančius protestuotojų, tarp kurių buvo ir Švedijos klimato aktyvistė Greta Thunberg.

Prancūzijos ir Vokietijos užsienio reikalų ministrės penktadienį paragino Afriką pasmerkti Rusijos agresiją Ukrainoje ir kvietė stiprinti Europos Sąjungos ir viso žemyno šalių ryšius. „Svarbu nepamiršti, kad yra agresorius ir užpultasis, ir svarbu, kad visi pasakytų agresoriui, jog jis turi liautis“, – sakė Prancūzijos ministrė Catherine Colonna.

Kazachstanas Vokietijai šių metų pirmąjį ketvirtį patieks 300 tūkst. tonų naftos, penktadienį pranešė Kazachstano naftotiekių operatorės „KazTransOil“ spaudos tarnyba, kurią cituoja „Deutsche Welle“.  Pasak tarnybos, nafta bus tiekiama Rusijos „Transneft“ magistralinių naftotiekių sistema iki punkto „Adamova Zastava“ Lenkijos šiaurės-rytuose, iš kurio ji bus persiunčiama į Vokietiją. Rusijos energetikos ministerija jau patvirtino šios naftos tranzitą per Rusiją.

Vokietija penktadienį pareikalavo skubiai suteikti medicininę pagalbą įkalintam Kremliaus kritikui Aleksejui Navalnui, kuris skundžiasi, kad kalėjimo pareigūnai Rusijoje neleidžia jam gydytis ligoninėje. A. Navalnui, „kaip nurodo daugelis Rusijos gydytojų, skubiai reikia medicininės pagalbos“, sakė vyriausybės atstovė Christiane Hoffmann. „Raginame Rusijos valdžios institucijas nedelsiant ir visapusiškai ją suteikti“, – pridūrė ji.

Vokietijos ekonomika 2022 metais augo daugiau nei buvo prognozuota – 1,9 proc., rodo penktadienį paskelbti oficialūs duomenys, vyriausybės paskelbtoms priemonėms sušvelninus  energetikos krizės, sukeltos karo Ukrainoje, padarinius. Bendrojo vidaus produkto (BVP) augimas buvo lėtesnis nei 2,6 proc.

Vokietijos inžinerijos grupė „Bosch“ ketvirtadienį paskelbė apie planus investuoti apie 1 mlrd. JAV dolerių į tyrimų ir plėtros centro statybas Kinijoje, kuriame bus kuriamos ir gaminamos elektromobilumo ir automatizuoto vairavimo technologijos. Bendrovės pranešime teigiama, kad pirmasis daugiamečio projekto etapas rytiniame Sudžou mieste bus baigtas iki 2024 metų vidurio. Planuojama, kad viso centro plotas siekas 300 tūkst. kvadratinių metrų.

Viešos diskusijos dėl Vokietijos įsipareigojimų atsiųsti į Lietuvą brigadą rodo mūsų šalies politikų nebrandumą ir daro politinę gėdą valstybei, sako kadenciją baigusi prezidentė Dalia Grybauskaitė. „Manau, kad viešos diskusijos rodo mūsų politinio elito nebrandumą, – žurnalistams Seime penktadienį sakė ji.

Visi Lietuvoje pripažįsta, kad šalies infrastruktūra dabar būtų nepajėgi priimti visos brigados, sako Vokietijos ambasadorius šalyje Matthias Sonnas, todėl, pasak jo, pajėgų rotavimas yra geriausia, ką jo šalis šiuo metu gali padaryti. „Mes neprieštaraujame, kad Lietuvos atveju žengiame kiek greičiau nei likusiame Rytų flange. Bet turime turėti omeny, kad NATO Baltijos šalys yra viena ginama vietovė. Nėra atskirai Lietuvos, tada kitos šalies, dar kitos šalies.

Premjerė Ingrida Šimonytė sako, jog svarstymai Lietuvoje kurti kariuomenės diviziją ir siekis dėl vokiečių brigados dislokavimo tarpusavyje nekonfliktuoja. „Jokio esminio nesutarimo gynybos klausimu nėra“, – ketvirtadienį LRT radijui sakė ministrė pirmininkė. „Čia yra tarpusavyje nekonfliktuojantys dalykai.

Rusijos invazija į Ukrainą parodė Berlynui, kad jis turėtų tapti mažiau ekonomiškai priklausomas nuo Kinijos, trečiadienį pareiškė vienas Vokietijos įstatymų leidėjas, atvykęs su svarbiu vizitu į Taivaną. Šią savaitę į Taipėjų atvyko Vokietijos parlamentarų delegacija prieš nekantriai laukiamą vėliau šiais metais surengsimą ministrų vizitą ir sulaukė Pekino pasmerkimo.

Vokietijos konkurencijos priežiūros institucija trečiadienį sukritikavo tai, kaip „Google“ tvarko vartotojų duomenis, ir pagrasino imtis veiksmų prieš JAV technologijų milžinę.  „Google“ surinkti duomenys buvo naudojami „sukurti labai išsamius vartotojų profilius, kuriuos bendrovė gali panaudoti reklamos rodymui ir kitiems tikslams“, pažymėjo Vokietijos kartelių tarnyba (vok.

Vokietijos policija trečiadienį įžengė į nugriovimui pasmerktą kaimą šalies vakaruose ir pradėjo iškeldinti ten įsikūrusius aktyvistus, siekiančius užkirsti kelią tokiems veiksmams. Jį siekiama nugriauti, kad būtų galima išplėsti netoliese esančią „Garzweiler“ anglių kasyklą.

JAV oro pajėgų bazė Ramšteine antradienį pranešė, kad kitą savaitę Jungtinės Valstijos Vokietijoje surengs naują derybų dėl karinės paramos Ukrainai etapą. JAV gynybos sekretorius Lloydas Austinas sausio 20 dieną Ramšteine surengs Ukrainos gynybos kontaktinės grupės susitikimą, sakoma bazės pranešime.

Prezidentas Gitanas Nausėda sako rodysiantis iniciatyvą, kad bet kokie šešėliai Lietuvos ir Vokietijos dvišaliuose santykiuose, susidarę bediskutuojant viešumoje apie šios šalies brigados dislokavimą, būtų išnaikinti.  „Taip jau atsitiko, kad mes mažiau darėme, daugiau diskutavome, tos diskusijos, be jokios abejonės, turėjo atgarsį, tame tarpe ir Vokietijoje.

Vokietijos sveikatos apsaugos ministras antradienį pareiškė, kad šalis iš dalies pakeis kraujo donorystės gaires, kad visiems asmenims, nepriklausomai nuo jų seksualinės orientacijos, būtų taikomos vienodos taisyklės. Karlas Lauterbachas transliuotojui RND sakė, kad oficialios gairės bus pritaikytos taip, kad potencialūs donorai nebebūtų vertinami skirtingai dėl jų seksualinės orientacijos.

Vokietijos užsienio reikalų ministrė antradienį pažadėjo paremti Ukrainą, kovojančią su Rusijos invazija, ir tapo aukščiausio rango Vakarų pareigūne nuo karo pradžios, apsilankiusia rytiniame Charkivo mieste. Annalena Baerbock sakė, kad iš anksto neskelbto vizito metu norėjo susidaryti vaizdą apie padėtį šioje vietovėje.

Vokietijoje pramonės gamyba lapkritį šiek tiek atsigavo, rodo pirmadienį paskelbti oficialūs duomenys, nuogąstavimams dėl energijos krizės kiek sumažėjus, nors didžiausios Europos ekonomikos perspektyvos vis dar nedžiugina.  Remiantis preliminariais federalinės statistikos agentūros „Destatis“ duomenimis, gamybos apimtys, palyginti su spaliu, išaugo 0,2 procento.  Tuo metu atnaujinti duomenys parodė, kad gamyba spalį sumažėjo 0,4 proc.

Vokietija, protestuodama prieš Teherano kruviną susidorojimą su demonstrantais ir naujausias antivyriausybinių mitingų dalyviams įvykdytas egzekucijas, pirmadienį iškvietė Irano ambasadorių Berlyne, pranešė šalies užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock.

Kinija pirmadienį pasmerkė aukšto rango parlamentarų delegacijos iš Berlyno vizitą į Taivaną ir užsiminė apie Vokietijos istoriją, kurią pavadino skaudžia, turėdama omenyje šios šalies karo laikų patirtį. Vokietijos įstatymų leidėjų grupė pirmadienį atvyko į savivaldžią salą prieš, kaip numatoma, vėliau šiais metais įvyksiantį ministrų vizitą, o vienas delegacijos narys vis dažnesnį Pekino žvanginimą ginklais Taivano atžvilgiu pavadino nepriimtinu.

Berlynas planuoja Kyjivui atsiųsti apie 40 pėstininkų kovos mašinų „Marder“, pareiškė žurnalistams oficialus Vokietijos vyriausybės atstovas Steffenas Hebestreitas, kurį cituoja „Deutsche Welle“. Pasak pareigūno, šarvuočiai gali būti pristatyti jau šių metų pirmąjį ketvirtį. Pėstininkų kovos mašinos bus perduotos įgyvendinant naują paramos etapą, suderintą su Jungtinėmis Valstijomis.

Vokietija penktadienį pasmerkė Baltarusiją už tai, kad ji teisia įkalintą Nobelio premijos laureatą Alesį Bialiackį ir du jo bendražygius. Išvakarėse prasidėjęs teismas, A. Bialiackio šalininkų nuomone, yra bandymas susidoroti su jo įkurta pagrindine šalies teisių gynimo grupe „Viasna“. „Federalinė vyriausybė griežtai smerkia politiškai motyvuotą parodomąjį teismo procesą Baltarusijoje prieš Bialiackį, taip pat Valianciną Stefanovičių bei Uladzį Labkovičių“, – socialiniame tinkle „Twitter“ pra...

JAV prezidentas Joe Bidenas ir jo kolega Vokietijos kancleris Olafas Scholzas ketvirtadienį susitarė siųsti Ukrainai galingai ginkluotų pėstininkų kovos mašinų, taip pradėdami naują Vakarų karinės paramos, skirtos Rusijos invazijai atremti, etapą. Berlynas taip pat paseks Vašingtono pavyzdžiu nusiųsdamas į Ukrainą modernią raketų sistemą „Patriot“, kad padėtų atremti Maskvos oro atakas.

Vokietija kitą savaitę nusiųs į Taivaną aukšto rango parlamentinę delegaciją, o vėliau bus surengtas pirmasis po dviejų dešimtmečių pertraukos ministrų lygio vizitas, ketvirtadienį naujienų agentūrai AFP sakė viena parlamentarė ir kiti šaltiniai. Abu šie vizitai neabejotinai padidins įtampą tarp Vokietijos ir Kinijos.

Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock ketvirtadienį griežtai sukritikavo paliaubas, kurias nurodė paskelbti Ukrainoje Kremliaus šeimininkas, ir pareiškė, kad jei prezidentas Vladimiras Putinas tikrai norėtų taikos, „jis grąžintų savo kareivius namo“. „Vadinamosios paliaubos žmonėms, kurie Rusijos okupacijoje kasdien gyvena baimėje, neatneša nei laisvės, nei saugumo“, – parašė ji tviteryje.

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas ketvirtadienį vėl sulaukė raginimų pristatyti Kyjivui tankų „Leopard“, kurių Ukraina jau seniai laukia. Tokie raginimai pasirodė po to, kai Prancūzija pirmoji Vakaruose sutiko karo niokojamai šaliai tiekti lengvuosius tankus. Ukraina ne kartą prašė Vokietijos kovinių tankų ginantis nuo Rusijos invazijos, tačiau Berlynas beda pirštu į kitus Vakarų partnerius, iki šiol nesuteikusius tokios ginkluotės.

Vokietija ir Norvegija susitarė dėl ilgalaikės glaudžios partnerystės energetikos ir klimato apsaugos srityse, skelbia Vokietijos visuomeninė transliuotoja „Deutsche Welle“. Vokietijos vicekancleris ir ekonomikos ministras Robertas Habeckas ir Norvegijos ministras pirmininkas Jonas Gahras Støre ketvirtadienį susitiko Osle, susitartų dėl šio strateginio bendradarbiavimo, kurio pagrindinis elementas – vandeniliui skirto vamzdyno nutiesimas į Vokietiją iki 2030 metų.

Seime suburta Justo Džiugelio vadovaujama darbo grupė turėjo pateikti pasiūlymus, kaip išspręsti Lietuvos demografijos ir migracijos bėdas, bet viskas susivedė į raginimą palengvinti imigraciją iš trečiųjų šalių, pavyzdžiui, Kazachstano ar panašiai. Kiti darbo grupėje dirbantys politikai nesutinka su šiais siūlymais, fiksuoja atskirąsias nuomones, pridurdami, kad taip mūsų valstybė paprasčiausiai liks pigios darbo jėgos šalimi.

Vokietija ketvirtadienį pareiškė, kad prašys atvystančiųjų iš Kinijos pateikti neigiamą COVID-19 testą, nes po staigaus Pekino sprendimo panaikinti griežtus apribojimus šalyje smarkiai padaugėjo koronaviruso atvejų. Sveikatos apsaugos ministras Karlas Lauterbachas pareiškė, kad Vokietija „per trumpą laiką“ pakeis atvykimo į šalį reikalavimus.

Vokietija 2022 metais naudojo daugiau atsinaujinančios energijos nei bet kada, tačiau nepasiekė anglies dioksido išskyrimo mažinimo tikslų, nes Rusijos karas Ukrainoje paskatino grįžti prie didesnio anglių ir naftos naudojimo, pranešė ekspertų grupė.  Didžiausia Europos ekonomika pernai išmetė 761 mln. tonų šiltnamio efektą sukeliančių dujų, tik viena tona mažiau nei 2021 metais, ir viršijo tikslą – 756 mln. tonų, teigiama energetikos ekspertų grupės „Agora Energiewende“ pranešime.

Vieši ginčai dėl Vokietijos brigados Lietuvoje atrodo nesolidžiai, įsitikinęs buvęs premjeras, partijos „Vardan Lietuvos“ pirmininkas Saulius Skvernelis. Anot jo, susidaro įspūdis, kad Lietuva dėl savo nesusikalbėjimų kaltina Vokietiją, o tai verčia mus atrodyti kaip „klounus“. Apie tai jis antradienį kalbėjo TV3 laidoje „Dėmesio centre su Edmundu Jakilaičiu“. „Iš esmės mes dabar savo vidinius įsivaizdavimus bandome aiškintis tarpusavyje kaltindami Vokietiją.

Paskutinėmis 2022-ųjų dienomis pradėjęs veikti pirmasis suskystintų gamtinių dujų (SGD) importo terminalas Vokietijoje – Vilhelmshafene – antradienį priėmė pirmąjį krovinį iš JAV, skelbia visuomeninė transliuotoja „Deutsche Welle“. Plaukiojantis išdujinimo laivas „Hoegh Esperanza“ Vilhelmshafeno uoste prisišvartavo gruodžio 15-ąją, o terminalo atidarymo iškilminga ceremija, dalyvaujant kancleriui Olafui Scholzui, įvyko dviem dienomis vėliau.

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas palaiko tiesioginius ryšius su Rusijos režimo lyderiu Vladimiru Putinu dėl karo Ukrainoje, o kiti ES politikai taip pat palaiko diplomatinius ryšius su Rusija. Tai pirmadienį DW pareiškė Vokietijos vyriausybės atstovė Christiane Hoffmann. Apie tai ji kalbėjo leidinio paklausta apie Maskvos derybas su Ukraina. „Būtų klaidinga manyti, kad nėra jokių kontaktų ir pokalbių su Rusija.

Į Ukrainą atėjo žiema, kuria Kremlius taip ilgai gąsdino ukrainiečius. Rusijos propaganda „generolą šaltį“ pristato kaip ištikimą Rusijos kariuomenės sąjungininką, padėjusią jai per karus prieš Napoleoną ir Hitlerį.

Kancleris Olafas Scholzas džiaugiasi Vokietijos pažanga, atsikratant priklausomybės nuo rusiškų dujų, ragina žmones naujaisiais metais toliau taupyti energiją ir žada toliau padėti Ukrainai. Per televiziją rodysimame naujametiniame O. Scholzo pranešime, kurio tekstą prieš transliaciją šeštadienį paskelbė jo biuras, daugiausia dėmesio skirta Rusijos invazijos į Ukrainą padariniams ir jo vyriausybės pastangoms sušvelninti karo poveikį Vokietijos gyventojams.

Paskutinę 2022 metų dieną „Deutsche Post“ (Vokietijos pašto) darbuotojai įteiks adresatams paskutines telegramas, skelbia „Deutsche Welle“. Kita vertus, kaip pažymi visuomeninė transliuotoja, dauguma Vokietijos gyventojų nė neįtarė, kad šia beveik pusantro šimto metų šalyje teikta paslauga buvo galima naudotis iki šiol. Telegramų bumas Vokietijoje užfiksuotas 1978-aisiais – tais metais jų buvo išsiųsta maždaug 13 milijonų.

Vokietijoje suimtas rusų dvigubas agentas turėjo itin jautrios informacijos susijusios su Ukraina. Vakarų pareigūnų teigimu, aukšto rango Vokietijos žvalgybos pareigūnas, turėjo prieigą prie slaptos informacijos apie karą Ukrainoje ir žinių apie tai, kaip ją rinko JAV ir jų sąjungininkai.

Lietuvoje kuriasi Vokietijos energetikos milžinės RWE atsinaujinančios energetikos kompanijos „RWE Renewables“ padalinys. Registro centro duomenimis, bendrovės „RWE Renewables Lithuania“ ir „RWE Wind Services Lithuania“ įregistruotos gruodžio 21-ąją. Įmonių vadovė Anu Eslas-Paat (Anu Eslas Pat) BNS patvirtino, kad abi bendrovės yra „RWE Renewables“ antrinės įmonės.

Vokietija trečiadienį nesureikšmino Rusijos draudimo parduoti naftą šalims ir įmonėms, kurios laikosi Vakarų sąjungininkų sutartos kainų viršutinės ribos, sakydama, kad draudimas „neturi jokios praktinės reikšmės“. „Nenorėčiau sakyti, kad tai nesvarbu, bet tai neturi praktinės reikšmės“, – teigė Ekonomikos ministerijos atstovė ir pridūrė, kad Vokietija jau nuo vasaros pradžios rengėsi apsieiti be rusiškos naftos.

97-erių buvusi nacių stovyklos sekretorė pateikė apeliacinį skundą dėl nuosprendžio, kuriuo ji buvo nuteista už bendrininkavimą nužudant daugiau kaip 10 tūkst. žmonių, trečiadienį pranešė Vokietijos teismas.  Irmgard Furchner buvo pirmoji moteris, per kelis dešimtmečius teisiama Vokietijoje už nacių laikų nusikaltimus.

Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad jam nesuvokiamas kai kurių politikų elgesys, viešoje diskusijoje keliant abejones, ar Vokietija vykdys savo įsipareigojimus dėl brigados dislokavimo. „Prisišaudėme į kojas tiek, kad šiandien jau patys nebežinome, kokioje situacijoje atsidūrėme“, – trečiadienį LRT paskelbtame interviu situaciją komentuoja prezidentas.