vlkk

Lietuvos mokslų akademijoje Vilniuje antradienį dešimtą kartą bus įteikti Valstybinės lietuvių kalbos komisijos (VLKK) skiriami apdovanojimai už lietuvių kalbos puoselėjimą.

Valstybinė lietuvių kalbos komisija (VLKK) niekada nėra gavusi užklausos dėl diakritinių ženklų naudojimo asmenvardžiuose, sako jos pirmininkė Violeta Meiliūnaitė. „Seimas klausė komisijos nuomonės dėl išimčių, šiuo atveju kalbame apie tas tris garsiąsias raides (w, q, x – BNS), dėl jų buvo pasisakyta, kad komisija nepritaria išimčių dauginimui. Apie pačius diakritinius ženklus niekas niekada nieko neklausė“, – BNS ketvirtadienį sakė VLKK pirmininkė.

Dabar įstatyme numatyta galimybė asmens dokumentuose vardus ir pavardes rašyti lotyniško pagrindo rašmenimis be diakritinių ženklų neprieštarauja Konstitucijai, tačiau šie ženklai būtų galimi, jeigu tokią išvadą pateiktų Valstybinė lietuvių kalbos komisija (VLKK), teigia Konstitucinis Teismas (KT). Ketvirtadienį paskelbtame nutarime rašoma, kad Seimas, negavęs aiškios VLKK, kaip kompetentingos institucijos, išvados dėl asmenvardžių rašymo lotyniško pagrindo rašmenimis su lietuvių kalbos abėcėlė...

Įteisinus moterų pavardžių rašybą su galūne -a būtų padarytas neigiamas poveikis šalies kalbiniam ir kultūriniam tapatumui, šis siūlymas nedera su lietuvių kalbos tradicija, teigia Valstybinė lietuvių kalbos komisija (VLKK). Taip ji įvertino Seimo Laisvės frakcijos narės Ievos Pakarklytės Asmens vardo ir pavardės rašymo dokumentuose įstatymo pakeitimo projektą.

Vilniaus rajono meras socialdemokratas Robertas Duchnevičius sako, jog kultūros ministro reakcija į Valstybinės lietuvių kalbos inspekcijos vadovo Audriaus Valotkos pasisakymus džiugina, tačiau skirta pastaba nėra rimtas sprendimas, o tik „situacijos užglaistymas“ „Mane džiugina, kad ministras bendrai sureagavo, kad institucijos atitinkamos sureagavo“, –  antradienį žurnalistams sakė meras „Vienas dalykas yra kai mes diskutuojame dėl teisės normų taikymo, kitas dalykas kai valdininkas tok...

Kultūros ministras Simonas Kairys penktadienį pranešė pasirašęs įsakymą Valstybinės kalbos inspekcijos vadovo Audriaus Valotkos pasisakymams įvertinti. „Prieš išeidamas atostogų dar pasirašiau įsakymą dėl komisijos sudarymo Valstybinės kalbos inspekcijos vadovo A. Valotkos pasisakymams įvertinti. Inspekcijos vadovas jau seniai maišosi, ar kalba su draugais virtuvėje prie stalo, ar tai daro eteryje.

Valstybinė lietuvių kalbos komisija (VLKK) atmetė parlamentarų siūlymą visiškai atsisakyti vietovardžių „Kaliningrado sritis“ ir „Kaliningrado miestas“, tačiau sako skatinanti skatinti lietuviškojo atitikmens „Karaliaučius“ vartojimą. Kaip pranešė VLKK, komisijos nariai nepritarė Seimo konservatorių Viliaus Semeškos ir Paulės Kuzmickienės siūlymui skelbti geografinius pavadinimus „Kaliningrado sritis“ ir „Kaliningrado miestas“ nevartotinais.

Valstybinė lietuvių kalbos komisija (VLKK) skeptiškai vertina Seimo Laisvės frakcijos narės Ievos Pakarklytės įstatymo pataisą, kad dokumentuose moterų pavardes būtų leidžiama rašyti su galūne -a. Pagal šiuo metu galiojančius teisės aktus moterų pavardžių darymo tvarką nustato Valstybinė lietuvių kalbos komisija (VLKK) savo nutarimu.

Valstybinės lietuvių kalbos komisijos (VLKK) vadovams leista papildomai užsiimti pedagogine, moksline ir kūrybine veikla. Seimas praėjusią savaitę vienbalsiai „už“ buvus 125 Seimo nariams priėmė tokias Valstybinės lietuvių kalbos komisijos įstatymo pataisas. Jas inicijavo Seimo Švietimo ir mokslo komiteto vadovas, Liberalų sąjūdžio atstovas Artūras Žukauskas ir šio komiteto narė konservatorė Dalia Asanavičiūtė.

Valstybinė lietuvių kabos komisija (VLKK) sako neketinanti plėsti moterų pavardžių rašybos būdų ir įteisinti moteriškos pavardės su galūne -a rašybos, bet neuždaro durų svarstymams, jei atsirastų daugiau kultūrinių argumentų. „VLKK neuždaro durų šio pasiūlymo svarstymui, jei rastųsi daugiau kultūrinių argumentų, būtų atlikta išsami poreikio analizė. Jei ir būtų imtasi plėsti pavardžių rašybos sistemą, ji būtų apibrėžta tam tikromis taisyklėmis.

Valstybinės lietuvių kalbos komisijos (VLKK) pirmininkui ir pavaduotojui siūloma leisti papildomai užsiimti pedagogine ir moksline veikla. Tokias Valstybinės lietuvių kalbos komisijos įstatymo pataisas registravo Seimo Švietimo ir mokslo komiteto vadovas, Liberalų sąjūdžio atstovas Artūras Žukauskas ir šio komiteto narė konservatorė Dalia Asanavičiūtė.

Darbą ketvirtadienį pradėjo naujos sudėties Valstybinė lietuvių kalbos komisija (VLKK). Seimas lapkričio pabaigoje jos pirmininke paskyrė Lietuvių kalbos instituto vyresniąją mokslo darbuotoją Violetą Meiliūnaitę. Ji pirmininkaus Kalbos politikos pakomisei, ketvirtadienį pranešė VLKK. Kalbos komisiją sudaro 17 narių, jie skiriami penkeriems metams. Vienas narys – Albinas Drukteinis – paskirtas anksčiau.

Iš Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pirmininko pareigų atleistam Audriui Antanaičiui pareiškus, kad vilkinamas 35 mln. eurų skyrimas su kalba susijusiems dirbtinio intelekto sprendimams, Ekonomikos ir inovacijų ministerija teigia, jog siekiama lėšas panaudoti prasmingai ir kitąmet planuoja skelbti konkursą. „Mano, kaip ministrės, tikslas yra nemesti pinigų bet kur ir ten, kur tie milijonai jau buvo investuoti.

Seimui antradienį pateikta Lietuvių kalbos instituto vyresniosios mokslo darbuotojos Violetos Meiliūnaitės kandidatūra į Valstybinės lietuvių kalbos komisijos (VLKK) pirmininkes. Prisistatydama Seime kandidatė į komisijos vadoves prioritetiniais darbais įvardijo lietuvių kalbos prestižo stiprinimą, lituanistinio švietimo stiprinimą, pranešė Seimo Ryšių su visuomene skyrius. „Lietuvių kalbos prestižo ir ne tik bendrinės lietuvių kalbos, bet ir visų lietuvių kalbos atmainų prestižo stiprinimas.

Atsistatydinus naujai išrinktam Valstybinės lietuvių kalbos komisijos (VLKK) nariui Seimo Švietimo ir mokslo komitetas nutarė atidėti ir jos organizacijos vadovų rinkimus. „Išrinksime naują narį, tada rinksime pirmininką ir pavaduotoją“, – trečiadienį per komiteto posėdį sakė jo pirmininkas Artūras Žukauskas. Be to, valdančiųjų balsais nuspręsta kūrybinių ir mokslo institucijų prašyti, kad šios pateiktų naujus nominantus į VLKK.

Artėjant naujos kadencijos Valstybinės lietuvių kalbos komisijos (VLKK) pirmininko ir pavaduotojo rinkimams netikėtai ėmė byrėti ką tik suformuota komisija. Seimo Švietimo ir mokslo komitetas gavo spalio viduryje į VLKK išrinkto advokato Edmundo Budvyčio atsistatydinimo pareiškimą. Atsisakymų virtinė Spalio 12 dieną komitete per slaptą balsavimą į VLKK išrinktas E. Budvytis spalio 18 dieną parašė atsistatydinantis iš paskirtojo komisijos nario pareigų. Šio sprendimo priežasčių jis nenurodė.

Seimo Švietimo ir mokslo komitetas nutarė atnaujinti Valstybinę lietuvių kalbos komisiją (VLKK), pirmininko pareigas ėjęs Audrys Antanaitis joje nebedirbs. Po slapto balsavimo trečiadienį kitai kadencijai VLKK nariais siūloma skirti šešis dabartinius komisijos narius. Jais perrinkti Albina Auksoriūtė, Laimantas Jonušys, Lina Murinienė, Rūta Kazlauskaitė, Vidas Valskys ir Vilma Zubaitienė.

Trečiadienį Seime, Vilniuje, rengiamas iškilmingas valstybinės lietuvių kalbos statuso 100-mečio minėjimas. Jį organizuoja Valstybinė lietuvių kalbos komisija (VLKK) bei Seimo Švietimo ir mokslo komitetas. VLKK pirmininko Audrio Antanaičio teigimu, priėmus 1922 metų Konstituciją pirmą kartą per tūkstantmetę Lietuvos istoriją gimtoji, o ne svetima kalba tapo valstybine.

Valstybinė lietuvių kalbos komisija (VLKK) ketvirtadienį nusprendė įteisinti du Ukrainos sostinės pavadinimus – šalia tradicinio „Kijevas“ bus galima naudoti ir „Kyjivas“. „Šiandien Kalbos komisijos posėdyje priimtas sprendimas įteisinti abu Ukrainos sostinės pavadinimo variantus – tiek naująjį, tiek tradicinį – kaip lygiaverčius. Taigi oficialiojoje vartosenoje tinka vartoti ir Kyjivas, ir Ki̇jevas“, – BNS pranešė VLKK.

Valstybinė lietuvių kalbos komisija (VLKK) siūlo neplėsti anksčiau pritaikytų išimčių dėl pavardžių rašymo dokumentuose lotyniškais rašmenimis. Šį klausimą komisija svarstė spalio pabaigoje. „Komisija lieka prie savo dviejų, tradiciškai skelbiamų išimčių, kad leidžiama pavardes rašyti ir tikslinti sutuoktiniams ir jų vaikams bei užsieniečiams, įgyjantiems Lietuvos pilietybę pagal jo turėtą kitos valstybės išduotą dokumentą“, – BNS sakė komisijos pirmininkas Audrys Antanaitis.

Įvertinusi Baltarusijos opozicijos lyderės Sviatlanos Cichanouskajos prašymą oficialiu šalies pavadinimu įtvirtinti Belarusia, Valstybinė lietuvių kalbos komisija (VLKK) siūlo tolesnę diskusiją dėl galimų kitų pagrindinių Baltarusijos pavadinimo variantų: Gudija, Baltarusia ar Baltoji Rusia. Kaip BNS sakė VLKK pirmininkas Audrys Antanaitis, komisija apie tai antradienio rytą informavo Užsienio reikalų ministeriją, prieš mėnesį persiuntusią S. Cichanouskajos prašymą.

Kazachstano sostinė lietuvių kalboje nuo šiol bus vadinama Nur Sultanu. Tokį nutarimą patvirtino Valstybinė lietuvių kalbos komisija (VLKK), praėjus daugiau nei mėnesiui nuo to, kai Kazachstanas atsistatydinusio ilgamečio šalies lyderio Nursultano Nazarbajevo garbei pervadino savo sostinę pats. Iki šiol šios Vidurio Azijos valstybės sostinė buvo vadinama Astana. „Kazachstanas pakeitė savo sostinės oficialų pavadinimą ir mes taip pat turėjome pakeisti oficialių pavadinimų sostinių sąraše.

Šiurpios nakties šventė, švenčiama paskutinę spalio dieną ir visiems plačiai žinoma Helovino vardu, Lietuvoje gali pakeisti pavadinimą. Valstybinė lietuvių kalbos komisija (VLKK) siūlo Heloviną pavadinti Šiurpnakčiu arba Vaiduoklių švente. Pasak kalbos specialistų, Helovino šventės papročiai turi keltiškas šaknis, o žodis ateina iš anglų kalbos (Halloween). Šis pavadinimas atsirado sutraukus ilgesnį šventės pavadinimą All Hallow Even (arba All Saints' Eve) – Visų šventųjų išvakarės.

Valstybinė lietuvių kalbos komisija (VLKK) ketvirtadienį spręs, kurį pavadinimą patvirtinti kaip alternatyvų Gruzijos variantą. VLKK vadovas Audrys Antanaitis teigia, kad po mėnesį trukusių diskusijų komisija linksta prie pavadinimo „Sakartvelas“. „Turėtumėme posėdžio metu galutinai patvirtinti antrąjį Gruzijos pavadinimą. Žinome, kas jau yra favoritas, kaip bus vadinami gruzinai. Pavadinimas greičiausiai bus Sakartvelas.

 Valstybinė lietuvių kalbos komisija (VLKK) linksta įteisinti alternatyvų Gruzijos pavadinimo variantą – Sakartvelas. VLKK vadovas Audrys Antanaitis teigia, kad po mėnesį trukusių diskusijų komisija galutinai turėtų apsispręsti šią savaitę, tačiau komisijos dauguma, anot jo, linksta būtent prie šio pavadinimo, kaip teisingiausiai apibrėžiančio šalį. „Turėtumėme posėdžio metu galutinai patvirtinti antrąjį Gruzijos pavadinimą. Žinome, kas jau yra favoritas, kaip bus vadinami gruzinai.

 Gruzija lieka oficialus šios valstybės pavadinimas, tačiau Valstybinė lietuvių kalbos komisija (VLKK) leis vartoti ir alternatyvų. „Yra nuspręsta, kad šalia tradicinio pavadinimo „Gruzija“ atsiras antrasis, artimas gruzinų kalbai, pavadinimas“, – ketvirtadienį po VLKK posėdžio BNS sakė jos pirmininkas Audrys Antanaitis. Toks komisijos sprendimas priimtas vienbalsiai, „už“ balsavus 15 jos narių.

Seimo Švietimo ir mokslo komitetas (ŠMKK) trečiadienį išrinko kandidatą vadovauti Valstybinei lietuvių kalbos komisijai – juo siūlomas portalo alkas.lt redaktorius Audrys Antanaitis. Slaptame balsavime dėl kandidato į VLKK vadovus A.Antanaitis surinko šešis balsus, už jo konkurentę, dabartinę komisijos vadovę kalbininkę Daivą Vaišnienę balsavo keturi komiteto nariai. Valstybinės kalbos komisijos vadovą, taip pat ir visą naują komisijos sudėtį dar turės patvirtinti Seimas.

 Konservatorių vadovas Gabrielius Landsbergis siūlo keisti Valstybinės lietuvių kalbos komisijos (VLKK) sudarymo tvarką – kandidatus Seimui teiktų patys universitetai ir institutai, o ne Seimo Švietimo ir mokslo komitetas iš atsirinktų pretendentų. „Kalbos komisijos formavimo procesas stringa, nes siekiama šią komisiją politizuoti, matome norą rinktis žmones ne mokslo, o politikos pagrindu. Ši pataisa komisijos sudarymą depolitizuotų“, – BNS sakė projekto iniciatorius G. Landsbergis.

Seimo Švietimo ir mokslo komitetas neišrinko kandidato į Valstybinės lietuvių kalbos komisijos (VLKK) vadovus. Vadovauti komisijai trečiadienio posėdyje buvo pasiūlyti du išrinkti komisijos nariai – ligšiolinė VLKK vadovė Daiva Vaišnienė ir portalo alkas.lt vienas leidėjų ir redaktorius, žurnalistas Audrys Antanaitis. Slaptame balsavime už A.Antanaičio kandidatūrą buvo penki komiteto nariai, daugiau balsavimo biuletenių neišduota.

Valstybinė lietuvių kalbos komisija (VLKK) pirmadienį apsvarsčiusi alternatyvius įstatymų projektus dėl nelietuviškų raidžių rašybos asmens dokumentuose siūlo originalią pavardžių rašybą leisti pagrindiniame puslapyje.

Valstybinė lietuvių kalbos komisija (VLKK) pirmadienį svarstys išvadas įstatymų projektams dėl nelietuviškų raidžių rašybos asmens dokumentuose. VLKK posėdžio darbotvarkėje numatyta aptarti išvadas dviem Seime pateiktiems projektams: vienu siūloma lotyniškos abėcėlės raides x, w, q leisti asmens dokumentų pagrindiniame puslapyje, kitu originali pavardžių rašyba numatyta papildomame paso puslapyje.

Ruošiantis priimti pabėgėlius, Valstybinė lietuvių kalbos komisija ragina sukurti valstybinės kalbos mokymo tinklą savivaldybėse ir parengti įvairių sričių pedagogus mokyti lietuvių kalbos atvykėlių vaikus. Komisijos pirmininkė Daiva Vaišnienė penktadienį sakė, kad šioje srityje Lietuva galėtų pasimokyti iš Skandinavijos.

 Valstybinė lietuvių kalbos komisija (VLKK) siūlo įstatyme įteisinti Lietuvos piliečių pavardžių rašymą nelietuviškais lotyniško pagrindo rašmenimis, jeigu yra pripažįstamas dokumento šaltinis. Tai numatyta VLKK pateiktoje išvadoje Seimo svarstomam Valstybinės kalbos konstitucinio įstatymo projektui.

Valstybinė lietuvių kalbos komisija (VLKK) Lietuvos Respublikos Seimo prašymu pateikė išvadas dėl Lietuvos Respublikos vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymų projektų Nr. XIIP-1653 ir Nr. XIIP-1675. Komisijos nuomone, būtina aiškiai atskirti Lietuvos Respublikos piliečių asmenvardžių rašymą asmens tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose (toliau – asmens dokumentai) ir užsienio valstybių piliečių asmenvardžių rašymą kituose dokumentuose.

 Nuo kitų metų į valstybės ir savivaldybių institucijų įsigyjama kompiuterinę techniką turės būti įdiegtos originalios lietuviškos arba į lietuvių kalbą išverstos programos - toks reikalavimas numatytas Vyriausybės nutarimo projekte, kurį parengė Kultūros ministerija ir Valstybinė lietuvių kalbos komisija (VLKK), rašo "Lietuvos žinios". VLKK pirmininkė Daiva Vaišnienė pabrėžė, kad lietuvių kalba yra valstybinė, todėl Lietuvos piliečiams privalu suteikti galimybę vartoti ją ir skaitmeninėje ...

Jevgenijus Bardauskas, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Nelietuviškų pavardžių ir vardų rašymo asmens dokumentuose žmonėms dar teks palaukti. Vyriausybė kol kas nesutaria, kas turėtų rengti tokios rašybos taisykles, o Valstybinė lietuvių kalbos komisija (VLKK) laikosi Konstitucinio Teismo (KT) išsakytos pozicijos, kad Lietuvos piliečių vardai ir pavardės turėtų būti rašomi tik lietuviškais rašmenimis.

Seimas antradienį po svarstymo pritarė nutarimo projektui, kuriuo skiriama nauja Valstybinės lietuvių kalbos komisijos sudėtis ir jos vadovų kandidatūros. Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pirmininke vietoje kadenciją baigusios Irenos Smetonienės siūloma skirti Daivą Vaišnienę, jos pavaduotoja – Jūratę Palionytę.

Lietuvoje viešintis Gruzijos ministras pirmininkas Nikolazas Gilauris teigė, kad gruzinai norėtų, jog jų šalis lietuviškai nebūtų vadinama „Gruzija“. Jiems būtų priimtinesnė kitokia valstybės pavadinimo forma. Vis dėlto vizito metu per oficialius susitikimus šis klausimas nebuvo keliamas.

Seimo valdančiosios Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narys Gintaras Songaila siūlo Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitetui apsvarstyti klausimą dėl teikimo atleisti Valstybinės lietuvių kalbos komisijos (VLKK) pirmininkę Ireną Smetonienę ir jos pavaduotoją Jūratę Palionytę, nesibaigus jų įgaliojimų laikui. Tokį siūlymą Seimo posėdžių sekretoriate įregistravęs politikas taip pat siūlo nepritarti Valstybinės lietuvių kalbos komisijos 2008 metų veiklos ataskaitai.