vitalijus gailius

Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) ketvirtadienį tenkino prašymą ir panaikino į Seimą su Liberalų sąjūdžiu išrinkto Joniškio rajono savivaldybės vadovo Vitalijaus Gailiaus įgaliojimus. Šis sprendimas priimtas vienbalsiai. Įsigaliojus VRK sprendimui, meras netenka mandato ir atsiranda pagrindas skelbti pirmalaikius mero rinkimus, kurių datą ne vėliau kaip per 30 dienų nustato Seimas. Jie turės būti surengti ne vėliau kaip per šešis mėnesius.

Į Seimą Liberalų sąjūdžio sąraše išrinktas Joniškio rajono savivaldybės vadovas Vitalijus Gailius pateikė prašymą pasitraukti iš mero pareigų, trečiadienį pranešė Vyriausioji rinkimų komisija (VRK). Sprendimą dėl mero įgaliojimų nutrūkimo nesuėjus terminui ir jo mandato panaikinimo VRK priims posėdžio metu. Jis numatytas lapkričio 7 dieną.

 Į Seimą išrinktas liberalas Joniškio rajono meras Vitalijus Gailius ketina rinktis parlamentaro kėdę ir darbo savivaldybėje nebetęsti. „Natūralu, kad stebint tai, kas vyksta, nežinant sprendimo, kokia bus koalicija – nėra paprasta priimti sprendimą. Tačiau šiandieną sprendimas linksta link to, kad dalyvausiu Seimo darbe“, – Eltai teigė V. Gailius.

 Valdančiajai koalicijai priklausanti Liberalų sąjūdžio taryba sekmadienį patvirtino kandidatų į Europos Parlamentą (EP) sąrašą, jį ves Seimo narys Eugenijus Gentvilas.  Vieną atstovą šiuo metu EP turinčios partijos lyderė, Seimo vadovė Viktorija Čmilytė-Nielsen šiemet tikisi geresnio rezultato nei 2019 metais vykusiuose rinkimuose. „Planas minimum – rezultatas, kuris būtų ne prastesnis nei ankstesniuose rinkimuose. Realistiška, manau, siekti ne plano minimum.

Nors nuolat akcentuojama, kad Lietuvoje turime gerokai daugiau gydytojų nei kitose Europos Sąjungos šalyse, pačios gydymo įstaigos ir medikų asociacijos nenustoja garsiai kalbėti apie milžinišką medikų stygių. Trūksta jų ne tik rajonų, bet ir respublikinio lygio ligoninėse, o savivaldybės kitą kartą priverstos nertis iš kailio, norėdamos prisitraukti specialistus. Jie patys gi tikina – vien pinigai nėra svarbiausia dedamąja atvykti dirbti. 4 tūkst.

Nepaisant Jonavos savivaldybę sudrebinusio „čekių“ skandalo, jos meras Sinkevičius perrinktas savivaldybių asociacijos prezidentu. O kadangi galimo neskaidrių lėšų iššvaistymo skandalai dabar purto daugybė šalies savivaldybių, asociacija pasiūlė visiems bendrai atsiprašyti žmonių dėl lėšų grobstymo skandalo. Tačiau šalies merai nutarė, kad atsiprašinėti žmonių visiems drauge jiems nėra reikalo.

Jonavos meras Mindaugas Sinkevičius pagaliau viešai atsakė į klausimus dėl išmokų – valdiškų pinigų televizoriams ir degalams. Meras į savivaldybės biudžetą grąžina 4000 eurų, tačiau toliau tikina nepiktnaudžiavęs ir dokumentų neklastojęs. Akivaizdžiai susijaudinęs meras aiškiai neatsakė, ar sieks dar vienos kadencijos Savivaldybių asociacijos prezidento poste. Dalis merų jau bruzda, esą kitą savaitę suplanuotus asociacijos rinkimus reikia nukelti.

Nuo šio mėnesio pagal europinį nurodymą Lietuva turi pradėti taupyti elektrą ir jos sudeginti bent dešimtadaliu mažiau. Vyriausybė ragina taupyti visus – gyventojus, verslą ir biudžetines įstaigas. Vyriausybė viliasi, kad pabrangus elektrai gyventojai ir verslas taupys patys be papildomų raginimų.

Joniškis skelbia, kad yra labiausiai sveikai judanti savivaldybė Lietuvoje. Ir tai joniškiečiai bandė įrodyti siekdami Lietuvos rekordo – jie susirinko į masiškiausią šokį ir kartu didžiausią mankštą šalyje. Tokio šokio autorės viliasi, kad prie jų iniciatyvos ateityje prisijungs ir visa Lietuva. Gerokai daugiau nei tūkstantis joniškiečių susirinko į Aušros gimnazijos stadioną. Ten vietiniai ne tik ruošiasi pasimankštinti šokdami, bet ir žada pasiekti Lietuvos rekordą.

Ilgalaikes savo darbotvarkes, leidžiančias matyti susitikimus nuo kadencijos pradžios, skelbia tik kas penktas iš Lietuvos miestų ir rajonų merų, rodo prieš korupciją kovojančios nevyriausybinės organizacijos „Transparency International“ Lietuvos skyriaus (TILS) analizė. „Mūsų tikslas – padėti žmonėms suprasti, su kuo bendrauja ir kaip sprendimus priiminėja mūsų politikai ir valstybės tarnautojai“, – BNS sakė TILS vadovas Sergejus Muravjovas.

Buvęs Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) vadovas Vitalijus Gailius sako apie galimas nusikalstamas schemas tarnyboje žinojęs vos pradėjęs vadovauti FNTT prieš dešimtmetį. Po to, kai dėl įtartinų ryšių ir veiklos 2011-aisiais privertė trauktis tuometinį FNTT Kauno apskrities viršininko pavaduotoją Šarūną Mickevičių, netrukus pats buvo pašalintas iš pareigų.

Žagarėje gyvenanti Giedrė Morkūnienė (red. – vardas ir pavardė pakeisti) ne kartą grasino dujomis susprogdinti namą. Kad 60 metų moteris gali pasiryžti iš tikrųjų ištesėti duotą žodį, niekas rimtai nevertino – ne visai stabilios psichinės būklės žmogaus grasinimai pasiekdavo pačias įvairiausias institucijas, bet dažniausiai jos numodavo ranka.

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) darbuotojus stebina skyrių vadovų karjeros posūkiai. Pareigūnai stebisi, kaip skyriams vadovauti paskirti buvę policijos pareigūnai, atrodytų, nesusiję su finansinių nusikaltimų tyrimu. Savo ruožtu FNTT paaiškina, kokiu keliu pareigūnai paskirti į savo postus, ir jų kompetencija neabejoja.

Sekmadienį vykusiuose rinkimuose į tris laisvas vietas Seime naujus politikus rinko iš viso 18,82 proc. rinkėjų. Iš anksto vienmandatėse Žirmūnų, Gargždų ir Žiemgalos rinkimų apygardose valią pareiškė 4,52 proc. rinkimų teisę turinčių piliečių, dar 14,3 proc. balsavo apylinkėse, rodo Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) duomenys. Per antrąjį turą rinkėjai buvo dar pasyvesni nei per pirmąjį. Prieš dvi savaites savo valią pareiškė 19,95 proc. rinkėjų.

Per sekmadienį vykstančius rinkimus į laisvas Seimo narių vietas Žirmūnų, Gargždų ir Žiemgalos rinkimų apygardose iki 15 valandos balsavo 14,09 proc. rinkėjų. Iš anksto balsavo 4,52 proc. rinkimo teisę turinčių žmonių, dar 9,57 proc. balsavo apylinkėse iki 15 valandos, rodo Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) duomenys. Daugiausia žmonių balsavo Žiemgalos apygardoje, čia balsavo 20,2 proc. visų rinkėjų. Gargžduose savo valią buvo pareiškę 12,01 proc.

Per sekmadienį vykstančius rinkimus į laisvas Seimo narių vietas Žirmūnų, Gargždų ir Žiemgalos rinkimų apygardose iki 10 valandos ryto balsavo 6,64 proc. rinkėjų. Iš anksto balsavo 4,52 proc. rinkimo teisę turinčių žmonių, dar 2,12 proc. balsavo apylinkėse iki 10 valandos, rodo Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) duomenys. Pasak VRK pirmininkės Lauros Matijošaitytės, rinkimai vyksta sklandžiai, pažeidimų nefiksuojama. „Rinkimai vyksta ramiai, sklandžiai.

 Iš anksto renkant tris Seimo narius antrajame ture balsavo 1,7 tūkst., arba 1,56 proc., rinkėjų. Sostinės Žirmūnų apygardoje per dvi išankstinio balsavimo dienas savo valią pareiškė 0,8 proc., Gargždų – 1,28 proc., Žiemgalos – 2,59 proc. rinkėjų. Pirmąjį turą per dvi išankstinio balsavimo dienas savo valią buvo pareiškęs analogiškas skaičius rinkėjų – 1,5 procento.

  Opozicinio Liberalų sąjūdžio pirmininko rinkimuose daugiausiai balsų surinko Seimo narė Viktorija Čmilytė-Nielsen, bus rengiamas antrasis turas.   Už V. Čmilytę-Nielsen visuotiniame partijos narių balsavime buvo 679 liberalai arba 73,48 proc. dalyvavusių balsavime, Trakų rajono merė Edita Rudelienė liko antra su 131 balsu (14,18 proc.). Šios dvi politikės dėl partijos vadovės vairo susirungs antrajame ture rugsėjo 19–21 dienomis.

Joniškio rajono meras, buvęs parlamentaras Vitalijus Gailius ketvirtadienį pranešė, kad traukiasi iš kovos dėl Liberalų sąjūdžio pirmininko pareigų ir palaiko liberalų frakcijos Seime seniūnę Viktoriją Čmilytę-Nielsen. „Pasitikiu, tikiu ir palaikau Viktoriją Čmilytę-Nielsen ir, mano nuomone, ji yra tinkamiausia kandidatė užimti partijos lyderio postą“, – pranešime spaudai teigė V. Gailius. Jis sakė, kad nori visą dėmesį skirti mero darbui.

Žirmūnų, Gargždų ir Žiemgalos rinkimų apygardų rinkėjai vangiai eina balsuoti – per pirmą išankstinio balsavimo dieną valią pareiškė 0,55 proc. rinkėjų. Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) duomenimis, aktyviausi buvo Žiemgalos apygardos rinkėjai, čia trečiadienį balsavo 195 arba 0,64 proc. rinkėjų. Gargžduose valią išreiškė 102 arba 0,63 proc. rinkimų teisę turinčių piliečių, o Vilniuje esančioje Žirmūnų apygardoje – 133 arba 0,38 procento.

Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) pirmadienį patvirtino rinkėjų sąrašus rinkimuose į tris laisvas parlamentarų vietas. „Likus mažiau nei septynioms dienoms iki rinkimų, turime 110 tūkst. 406 rinkėjus, kurie bus įrašyti į rugsėjo 8 dieną vyksiančius rinkimus“, – posėdžio metu sakė VRK Kompiuterinių technologijų skyriaus vedėjas Darius Gaižauskas. Papildomi ateinantį sekmadienį vyks trijose vienmandatėse apygardose – Žirmūnų, kur balsuos 35,1 tūkst. rinkėjų, Gargždų, kur balsuos 39,2 tūkst.

Prokuratūra pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl buvusios žurnalistės, kandidatės į Seimą Rūtos Janutienės socialiniuose tinkluose patalpintos galimai šmeižikiškos informacijos. Tyrimas pradėtas liepos 30 dieną, gavus dviejų asmenų skundus dėl šmeižto, BNS informavo Šiaulių prokuratūros atstovė Gabrielė Petkuvienė. Įtarimai kol kas niekam nepareikšti.

Lietuvoje praūžus savivaldos ir Europos Parlamento rinkimams, Seime atsilaisvino trys vietos, dėl kurių rugsėjį grumsis gausus būrys politikų bei kitų įdomių asmenybių. Portalas tv3.lt kviečia susipažinti su politinės kampanijos dalyviais. Pirmadienis – paskutinė diena, kai Vyriausioje rinkimų komisijoje (VRK) buvo galima registruotis politinės kampanijos dalyviu, norint dalyvauti Seimo nario rinkimuose trijose vienmandatėse apygardose.

Pirmadienis yra paskutinė diena, kai Vyriausiojoje rinkimų komisijoje (VRK) galima registruotis politinės kampanijos dalyviu norint dalyvauti Seimo nario rinkimuose trijose vienmandatėse apygardose. Iki penktadienio popietės dalyviais buvo užsiregistravusios penkios partijos ir du save išsikėlę pretendentai.

Rinkimai į laisvą vietą Seime sostinės Žirmūnų apygardoje vyks rugsėjo 8 dieną, antradienį paskelbė Vyriausioji rinkimų komisija (VRK). Kaip posėdžio metu pranešė VRK vadovė Laura Matjošaitytė, į Europos Parlamentą išrinkta ekonomistė Aušra Maldeikienė pateikė prašymą nuo birželio 30 dienos panaikinti jos Seimo narės mandatą. A. Maldeikienė 2016-ųjų Seimo rinkimuose nugalėjo Žirmūnų apygardoje.

Politikai kol kas neskuba registruotis dalyvauti rinkimuose į laisvas vietas Seime. Likus savaitei iki termino pabaigos, kol kas niekas nesiregistravo politinės kampanijos dalyviais rugsėjo 8 dieną vyksiančiuose rinkimuose vienmandatėse Gargždų ir Žiemgalos apygardose. „Dar kol kas niekas nesiregistravo. Matyt, paskutinę minutę visi pateiks dokumentus“, – sakė Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) vadovė Laura Matjošaitytė.

Valdančiųjų „valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis sako, kad dauguma Seime įmanoma sudarius koaliciją tik su „socialdarbiečiais“ bei „tvarkiečiais“, tačiau šios partijos toliau laukia prisijungiant Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos.

 Sekmadienio vakare pasirodė pirmieji savivaldos rinkimų duomenys Lietuvos didmiesčiuose. Nors skelbiami tik kelių apylinkių balsų duomenys, pirmosios kovojančių dėl miesto vadovų pavardės jau yra aiškios. Vilniuje dėl mero posto, paskelbus 4 apylinkių duomenis (iš 151), pirmauja Remigijus Šimašius, o taip pat aktyviai dėl patekimo į antrą turą kovoja Artūras Zuokas ir Viktoras Uspaskich. Daugiamandatėje apygardoje pirmauja visuomeniniai rinkimų komitetai.

Ketvirtadienį turint paaiškėti, ar Druskininkų meras Ričardas Malinauskas teisėsaugos prašymu neteks teisinės neliečiamybės, politikas neigė jam metamus įtarimus ir pažėrė pavardes asmenų, kurie esą veikė prieš patį R. Malinauską. Tarp jų minimas ir Seimo narys Vitalijus Gailius.

Seimo Antikorupcijos komisija nutarė kreiptis į Specialiųjų tyrimų tarnybą (STT), kad ši pateiktų korupcijos rizikos vertinimą dėl politinio pasitikėjimo pareigūnų dalyvavimo viešuosiuose pirkimuose. „Būtų tikslinga paklausti STT, ar politinio pasitikėjo pareigūnų dalyvavimas viešųjų pirkimų komisijos nariais ar ekspertais nesukelia rizikos“, – trečiadienį per komisijos posėdį sakė jos pirmininkas liberalas Vitalijus Gailius.

Dar vienas skandalas – arsenu užterštas vanduo aptiktas ir Lazdijų rajone. Tai jau ketvirtas regionas, kuriame žmonėms uždrausta gerti ir naudoti maistui sveikatai pavojingu, sunkiuoju metalu užterštą vandenį. Aplinkosaugininkai bando išsiaiškinti, kaip arsenas pateko į vandenį, ir nerimauja, kad ši problema – tik ledkalnio viršūnė. Tokių atvejų, tikėtina, išaiškės ir daugiau.

Seimo Antikorupcijos komisija ėmėsi tirti taikos susitarimo tarp Energetikos ministerijos ir Vokietijos energijos gamybos bendrovės „Danpower“ sudarymo aplinkybes. Pirmojo posėdžio metu dėl istorijos detalių susiginčijo energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas ir komisijos narys Algirdas Butkevičius.

Per pastaruosius porą metų Liberalų sąjūdžiui organizuojamos jau antros laidotuvės, bet jie rankų nuleisti neketina net paplitus saugumo išslaptintai medžiagai. Nors liberalų pirmininkas Eugenijus Gentvilas partijai numato sunkius laikus, politologas Saulius Spurga tiesmukesnis – partijos ateities nematyti.

Seimas sugriežtino baudas už pajamų slėpimą. Už pajamas, kurių žmogus negalės pagrįsti, jis privalės sumokėti mokesčius, be to, jam būtų skirta 50–100 proc. jų dydžio bauda. Tikimasi, kad tai mokesčius vengiančius mokėti asmenis vers apskaityti pajamas. Jei už pažeidimus per 5 metus jau būtų skirta bauda, tada mokesčių slėpėjui teks susimokėti dukart didesnę baudą.

Seimo Antikorupcijos komisijos posėdis, per kurį planuota balsuoti dėl pasitikėjimo jos pirmininku liberalu Vitalijumi Gailiumi, ketvirtadienį žlugo – iš 17 narių atėjo keturi „valstiečiai“. „Vakar bendru sutarimu buvo sutarta duoti pirmininkui apsispręsti, ir kad šiandien susirenkam, išklausom nuomones ir priimam sprendimą.

Liberalas Vitalijus Gailius trečiadienį siekė, kad Seimo Antikorupcijos komisija balsuotų dėl pasitikėjimo juo, tačiau komisijos nariai pasiūlė jam stabdyti narystę partijoje ir sprendimą atidėjo iki ketvirtadienio. Balsuoti dėl pasitikėjimo juo komisijos nariams pasiūlė pats V. Gailius. „Dirbu šešerius metus, daug. (...) Šiuo metu pilama daug įvairaus šmeižto, įvairių iniciatyvų. Aš nesu pirštu stumdomas, tą įrodžiau darbinėje ir karjeros veikloje.

Opozicinių konservatorių ir liberalų atstovai siūlo įstatymo pataisas, kurios sukurtų teisines prielaidas įšaldyti į Lietuvos „juodąjį sąrašą“ įtrauktų Rusijos oligarchų ir pareigūnų turtą, apriboti jų ekonominę bei finansinę veiklą šalyje. Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius tokią iniciatyvą vadina logiška ir žada ją svarstyti.

Koncerno „MG Baltic“ byloje apklaustas liberalas Vitalijus Gailius turėtų pasitraukti iš Seimo Antikorupcijos komisijos pirmininko pareigų, teigia valdančiųjų „valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis. „Labai tikiuosi, kad ponas V. Gailius, suprasdamas situaciją dėl tos bylos, kuri prasidėjusi, (...) dėl tų aplinkybių, kurios vienaip ar kitaip rodosi spaudoje, turėtų padaryti tą žingsnį pats pasitraukdamas. Tai būtų tikrai teisingas žingsnis“, – ketvirtadienį Seime žurnalistams sakė R. Karbauskis.

Parlamentaro Artūro Skardžiaus apkaltos komisijos vadovė neatskleidžia, ar apie galimus jo ir aplinkos verslo ryšius Baltarusijoje iš Valstybės saugumo departamento (VSD) pavyko gauti daugiau naujos informacijos. VSD jos anksčiau buvo pateikusi Antikorupcijos komisijai, pernai tyrusiai parlamentaro veiklą. Pasak komisijos pirmininkės „valstietės“ Agnės Širinskienės, A. Skardžiaus ryšių su Baltarusija nagrinėjimas nebaigtas – tam bus skiriamas dar vienas posėdis.

Specialioji Seimo komisija, tirianti, ar pradėti apkaltą Socialdemokratų darbo frakcijos nariui Artūrui Skardžiui, aiškinsis parlamentaro ryšius su Baltarusija. Informaciją pateiks Valstybės saugumo departamento (VSD) atstovai, A. Skardžiaus veiklą tyrusios Seimo Antikorupcijos komisijos pirmininkas liberalas Vitalijus Gailius, taip pat pats A. Skardžius. „Norėsime išgirsti iš VSD, kokią jie turi šiuo klausimu medžiagą, kokia tai medžiaga apie jo (A. Skardžiaus – BNS) ryšius.

Kovo pradžioje netikėtai paskelbtas Energetikos ministro Žygimanto Vaičiūno sprendimas inicijuoti taikos derybas su Vokietijos bendrove „Danpower“ dėl kogeneracinių elektrinių projektų Vilniuje ir Kaune sulaukė prieštaringų vertinimų. Tokio žingsnio rėmėjai sako, kad kompromiso paieškos – pigesnis ir palankiai investuotojų vertinamas sprendimas. Kritikai stebisi, kad taikos sutartis pasiūlyta po ministerijos pergalės pirmosios instancijos teisme.

Seimas tirs, ar apkalta Artūrui Skardžiui būtų pagrįsta ir pateiks išvadą, ar yra pagrindas pradėti apkaltos procesą. Tai Seimo nariai nusprendė balsuodami išskirtinai vieningai. Nors A. Skardžius posėdyje bandė apsiginti pats, niekas neskatino balsuoti prieš iniciatyvą. A. Skardžiui apkalta inicijuojama dėl galimo priesaikos sulaužymo, Seime proteguojant jo šeimai ir kai kurioms įmonėms palankius sprendimus.

Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) atlieka išsamų tyrimą dėl nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybų narių elgesio. Toks tyrimas pradėtas nustačius, kad 38 iš 40 šių tarybų narių arba išvis nėra pateikę privačių interesų deklaracijų, vėlavo jas pateikti arba pateikė, bet nenurodė aplinkybės, kad yra tokios tarybos nariai. Pasak komisijos nario Edmundo Sakalausko, tyrimas truks kelis mėnesius.

Trečiadienį posėdžiavusi Liberalų sąjūdžio valdyba įvardijo partijos skyrių ir narių iki vasario pradžios siūlytus pretendentus būti kandidatais į prezidentus. Kandidatais iškelti septyni partijos nariai: europarlamentaras Petras Auštrevičius, Seimo nariai Eugenijus Gentvilas, Vitalijus Gailius ir Arūnas Gelūnas, Vilniaus meras Remigijus Šimašius, Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas ir Elektrėnų meras Kęstutis Vaitukaitis.

Liberalui Vitalijui Gailiui ėmus rinkti parašus inicijuoti apkaltą Seimo nariui Artūrui Skardžiui, išsiskyrė valstiečių frakcijos narių nuomonės – Ramūnas Karbauskis šį žingsnį sukritikavo, o premjeras Saulius Skvernelis teigė, kad „perspektyva apkaltos komisijos sudarymui yra labai reali“. Trečiadienį portalas 15min pranešė, kad Lietuvos liberalų sąjūdžio narys V. Gailius ėmė rinkti parašus dėl apkaltos A. Skardžiui inicijavimo.

Seimo opozicija pradėjo rinkti parašus dėl apkaltos Seimo nariui Artūrui Skardžiui, praneša portalas 15min. Įtariama, kad politikas šioje kadencijoje sulaužė savo priesaiką galimai protegavęs vėjo energetikos įmonę, kuri brangiai subnuomoja jo žemės sklypus. Kol kas apkaltos dokumento nepasirašė nei Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga, nei tokią iniciatyvą pažadėjęs palaikyti premjeras Saulius Skvernelis.

Vos vienu balsu Liberalų sąjūdžio pirmininko rinkimuose Eugenijui Gentvilui nusileidęs Vitalijus Gailius tapo pirmuoju partijos pirmininko pavaduotoju. „Dėl pirmojo pavaduotojo aš dėkingas Vitalijui už jo sutikimą ir dėkingas suvažiavimui, kad tokią įdomią pirmininko rinkimų dvikovą padarėte“, – kalbėjo partijos pirmininku išrinktas E. Gentvilas. Pavaduotojais E. Gentvilo siūlymu toliau dirbs šias pareigas jau ėję Simonas Kairys, Edita Rudelienė, Aušrinė Armonaitė.

Politologė Jūratė Novagrockienė sako, kad vieno balso persvara Liberalų sąjūdžio pirmininko postą laimėjęs parlamentaras Eugenijus Gentvilas yra žinomas ir patyręs politikas, jo pergalė leidžia tikėtis stabilumo. Pasak politologės, tolygus balsų pasidalijimas tarp E. Gentvilo ir jam nusileidusio Seimo nario Vitalijaus Gailiaus nebūtinai reiškia, kad partija susiskaldžiusi. „Tai nereiškia visiško susiskaldymo. Nemanau, kad būtų galima sakyti, kad vieni laimėjo, kiti pralaimėjo.

Šeštadienį Kaune renkamas naujas Liberalų sąjūdžio pirmininkas, į šias pareigas kandidatuoja frakcijos Seime seniūnas Eugenijus Gentvilas, šiuo metu einantis laikinojo partijos pirmininko pareigas, ir parlamentaras, Antikorupcijos komisijos pirmininkas Vitalijus Gailius. „Buvo iškelti ar išsikėlė du kandidatai – Vitalijus Gailius ir Eugenijus Gentvilas. Abu nepersigalvojo“, – kalbėjo suvažiavimui pirmininkaujantis Simonas Kairys.