Daug metų Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Nusikalstamų veikų eismo saugumui tyrimo skyriui vadovavęs Alvaras Bacevičius šiuo metu yra FNTT Neteisėtos paramos prevencijos ir tyrimo valdybos Nusikalstamų veikų tyrimo skyriaus viršininkas.
Anksčiau Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Trakų raj. policijos komisariatui vadovavęs, o 2018 m. rugsėjį Kalėjimų departamento direktoriaus pavaduotoju paskirtas Valerij Vincukevič šiuo metu eina FNTT Vilniaus apygardos valdybos viršininko pareigas.
Tokiais policininkų karjeros pasiekimais stebisi eiliniai FNTT pareigūnai, kurie naujienų portalui tv3.lt iškėlė klausimą dėl šių dviejų pareigūnų paskyrimo į jų dabartines pareigas.
Kompetencija abejonių nekelia
Portalui tv3.lt pasidomėjus, kaip šiedu pareigūnai pakeitė savo pareigas ir tapo FNTT skyrių vadovais, tarnyba informavo, kad pareigūnai paskirti ne konkurso keliu, o pritaikius Vidaus tarnybos statute numatytą tarnybinį kaitumą.
„Jūsų paminėti pareigūnai A. Bacevičius, iki perkėlimo tarnavęs Vilniaus apskrities vyriausiajame policijos komisariate, ir V. Vincukevič, iki perkėlimo tarnavęs Kalėjimų departamente, buvo perkelti į lygiavertes arba žemesnes pareigas FNTT jų prašymu be konkurso, vadovaujantis Vidaus tarnybos statutu, kuriame nustatyta, kad „pareigūnas jo rašytiniu prašymu gali būti perkeltas į kitas laisvas lygiavertes ar žemesnes pareigas toje pačioje ar kitoje statutinėje įstaigoje“, – atsakyme tv3.lt rašė FNTT atstovė Rūta Andriuškaitė.
Statutinėmis įstaigomis laikomos visos vidaus reikalų statutinės įstaigos, taip pat ir finansų ar teisingumo ministrų valdymo srityse veikiančios statutinės įstaigos, tokios kaip Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ar Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos.
„Todėl perkėlimai į statutinę įstaigą, taip pat ir į FNTT, tarnybinio kaitumo būdu be konkurso, gavus pareigūno prašymą ir vadovams sutikus, tapo galimi tiek iš vidaus reikalų statutinių įstaigų, pavyzdžiui, vyriausiojo policijos komisariato, tiek ir ne iš vidaus reikalų statutinių įstaigų, pavyzdžiui, Kalėjimo departamento“, – teigė R. Andriuškaitė.
Be to, statutas numato, kad pareigūnų perkėlimas tarnybinio kaitumo būdu be konkurso galimas tik tokiu atveju, kai į kitas pareigas perkeliamas pareigūnas turi toms pareigoms eiti būtiną išsilavinimą ir atitinka kitus pareigybės aprašyme nustatytus specialiuosius reikalavimus.
„Šiuo atveju tiek A. Bacevičiaus, tiek V. Vincukevičiaus perkėlimas iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato ir Kalėjimų departamento į FNTT pareigūnų pareigas buvo teisėtas ir pagrįstas. Nurodytų pareigūnų kompetencija atitiko jų pareigybių aprašymuose nustatytus reikalavimus, todėl nekėlė ir nekelia jokių abejonių“, – atsakyme rašė R. Andriuškaitė.
Reaguodama į tarnybos darbuotojo abejonę dėl aukštesnio rango pareigūnų, R. Andriuškaitė teigė, kad „tokiais klausimais siekiama išreikšti nepasitenkinimą permainomis ir kištis į žmogiškųjų išteklių politiką“.
„Tai rodo galimą nenorą keistis, ieškoti ir taikyti novatoriškų būdų vykdant savo pareigas, nes tai galbūt iš dalies griauna nusistovėjusį ir įprastą darbo pobūdį, kurio laikosi pareigūnai, nenorintys pripažinti pasenusio požiūrio į darbą“, – svarstė tarnybos atstovė.
„Supriešinamas kolektyvas“
2012–2017 metais FNTT vadovavęs Kęstutis Jucevičius teigia, kad jo vadovavimo tarnybai metu visą laiką laikytasi reikalavimo rengti pareigūnų atrankas, nepaisant Vidaus tarnybos statute numatytos išimties.
„Yra tokia taip sakant išimtis – jeigu į lygiavertės pareigas [skiriama], galima iš kitos įstaigos perkelti. Tai tokia spraga yra. Jeigu skyriaus arba valdybos viršininkas, galima ir iš kitos tarnybos perkelti. Jeigu ta pati kategorija atitinka. Galimybė yra, Vidaus tarnybos statute yra išimčių, kad galima perkelti ir išvengti vadinamo konkurso“, – tv3.lt kalbėjo K. Jucevičius.
Jis sako neatsimenantis, kad būtų naudojęsis tokiais atvejais ir mano, kad konkursas įdarbinimui suteikia daugiau skaidrumo.
„Po to darbuotojai, kurie dirba, tikriausiai irgi norėtų kažkokių galimybių siekti karjeros, pamato, kad nėra galimybių siekti karjeros, kadangi į tas pareigas atvedamas kažkoks žmogus iš kitos įstaigos. Tada darbuotojams, kurie dirba toje pačioje įstaigoje, praktiškai uždaromas kelias į aukštesnes pareigas. Tai ir nepasitenkinimas atsiranda, ir taip toliau. Reikia žiūrėti, kas tuo pasiekiama. Supriešinamas po to kolektyvas, tai reikia labai atsargiai su tokiais dalykais“, – svarstė buvęs tarnybos vadovas.
Tuo metu 2010–2012 metais FNTT vadovavęs Vitalijus Gailius atsisakė individualizuoti konkrečias situacijas ir mano, kad Vidaus tarnybos statuto 30 str., kuriuo leidžiama pareigūnus perkelti į kitas laisvas lygiavertes ar žemesnes pareigas toje pačioje ar kitoje statutinėje įstaigoje, sukurtas ne be reikalo.
„Yra ir rotacijos poreikis, ir atsiradęs vienoks ar kitoks interesų konfliktas. Gali tiesiog reikalauti tokio sprendimo, jeigu sutuoktinis pradėjo dirbti viename padalinyje, dėl interesų konflikto nebegali dirbti tame padalinyje puikus darbuotojas. Tai jį galima perkelti į lygiavertes pareigas kitame padalinyje ar kitoje vidaus reikalų sistemos įstaigoje. Nemanau, kad tai yra kažkas tokio kritiško ir problemiško, manau, kad normalu perkelti į lygiavertes pareigas“, – tv3.lt kalbėjo V. Gailius.
Jam antrina ir R. Andriuškaitė, savo atsakyme pažyminti, kad statutinių valstybės tarnautojų perkėlimas iš kitų vidaus tarnybos sistemai priklausančių institucijų yra vienas iš būdų priimti į FNTT darbuotojus.
Iki 2017-aisiais tapdamas FNTT direktoriumi, A. Mikulskis pats ilgus metus praleido vidaus reikalų sistemoje. A. Mikulskis nuo 1991 m. dirbo Vilniaus PK Kriminalinių nusikaltimų tyrimo tarnybos pavaduotojų, o nuo 1995-ųjų – vadovu. Nuo 2006 m. jis paskirtas Vilniaus miesto VPK viršininko pavaduotoju, nuo 2008 m. – Vilniaus aps. VPK viršininko pavaduotoju, 2010 m. jam suteiktas vyriausiojo komisaro laipsnis, o 2018 m. vidaus tarnybos generolo laipsnis.
