violeta urmana

Liepos 17-osios Vilniaus širdyje įvyko ilgai lauktas Lietuvos operos primadonos Violetos Urmanos GALA koncertas. Vidurvasario karštis ir aistringa programa gausiai susirinkusiai publikai padovanojo įspūdingas akimirkas. Melomaniškais malonumais Valdovų rūmų Didžiajame kieme mėgavosi muzikos profesionalai, kultūros ir verslo atstovai bei meno mylėtojai.

Liepos 17 – 28 dienomis Valdovų rūmų Didžiajame kieme įvyks aštuntasis „Midsummer Vilnius“ festivalis. Organizatoriai skelbia pilną renginių programą ir pristato svarbiausias festivalio naujienas. Lankytojų laukia Violeta Urmana, Evgenya Redko, „Fink“ su orkestru, Anželikos Cholinos šokio teatras, Justė Arlauskaitė-Jazzu ir daugybė kitų. Šiais metais „Midsummer Vilnius“ inicijuoja net dvi eksliuzyvias tarptautines kolaboracijas.

„Pagaliau dainuosiu Lietuvos publikai, draugams, artimiesiems ir šiaip visiems geriems žmonėms!“ – nuoširdžiai džiaugiasi pagrindinius vaidmenis Barselonos „Liceo“ operos teatre kurianti solistė Katerina Tretyakova. Gimusi Rusijoje, o muzikos mokslus baigusi Lietuvoje, solistė operos pasaulyje vertinama už gražų balsą, stiprią vokalinę techniką, frazavimo elegantiškumą bei puikius aktorinius sugebėjimus.

Retai galima gyvai išgirsti Lietuvoje Violetą Urmaną, kurios koncertai ir spektakliai suplanuoti keletui metų į priekį, kurios talentu gėrėtis geidžia operos gerbėjai visame pasaulyje. Tačiau užvakar mūsų Nacionaliniame operos ir baleto teatre skambėjo įstabus jos balsas, pritariant garsiajam Izraelio filharmonijos simfoniniu orkestrui, diriguojamam Zubino Methos. Laimei, operos primadona vis randa progą padainuoti ir savo gimtinėje, kurios nežada pamiršti ar išsižadėti.

Visos trys Baltijos šalys: Lietuva, Latvija ir Estija – šiųmetinio Vokietijoje vyksiančio „Schleswig – Holstein“ klasikinės muzikos festivalio dėmesio centre.

Savaitės pabaigoje (lapkričio 25, 27 dienomis) Kauno valstybinis muzikinis teatras žiūrovus kviečia į antrąją šio sezono premjerą - monumentaliąją istorinę G.Verdi drobę „Atila“. Ši opera, kaip ir pirmoji sezono premjera „Liučija di Lamermur“, bus atliekama originalo kalba su lietuviškais subtitrais.

Deivis nuoširdžiai prisipažino, kad anksčiau jam sunku būtų buvę prisiminti, kada paskutinį kartą prašė autografo. Bet praėjusią savaitę, važiuodamas įrašinėti dainos į Lietuvos televiziją, jis išgirdo per Lietuvos radiją kalbančią garsią operos solistę Violetą Urmanavičiūtę-Urmaną. Ši labai aukšto lygio atlikėja yra dainavusi garsiausių pasaulio teatrų scenose: Niujorke, Milane, Miunchene ir kitur.

Šiemet gegužės 13–29 dienomis įvyksiančio „Vilniaus festivalio“ programa skiriama Vilniui – 2009 m. Europos kultūros sostinei. Kita, neverbalizuota festivalio kryptis – beatodairiškas susitelkimas į klasikinės muzikos paradigmą, jos idealus, pavidalus, logiką ir intuiciją, nepaprastai artimą bei giliai įsisavintą ryškių šiandienos klasikos personų, kurios šimtalapių partitūrų interpretacijose įgyja jau kitą matymą ir palieka intensyvų asmeninį pėdsaką.

Šiemet gegužės 13–29 dienomis įvyksiančio Vilniaus festivalio programa nepaprastai kryptinga ir dėmesį sutelkusi į filharmoninėse terpėse bei klasikinės muzikos festivaliuose įsigalėjusias kultūros formas, pagrindines sroves ir įspūdingus partitūrų interpretatorius. Beveik mėnesiu anksčiau prasidėsiančio festivalio programa skiriama Vilniui – 2009 m. Europos kultūros sostinei. Festivalis pristatys keturis orkestro muzikos vakarus ir dvi kamerines programas.

Penktadienį Nacionalinė filharmonija paskelbė artėjančio Vilniaus festivalio programą, skirtą Europos kultūros sostinei. Nuo gegužės 13-os iki 29-os dienos Vilniuje gros Londono simfoninis orkestras, Violeta Urmana, Mūza Rubackytė ir kiti atlikėjai.

Sovietmečiu lietuviai dievino vakarietišką kultūrą. Gal dėl to, kad ji buvo laisvesnė. Dabar tą pačią kultūrą perkame. Gal dėl to, kad apsimoka kultūros organizatoriams. Juk už grynai lietuviškus renginius milijonų į kišenę nenubyra. Kodėl tik svetimi? Valstybinių projektų moratoriumo tikrai reikia.

Specialiai „Balsas.lt savaitei“ parengtas tyrimas apie Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro vadovo Gintauto Kėvišo veiklos užkulisius. „Jūs esate molis, iš kurio aš darau pinigus!” − sakė pavaldiniams G. Kėvišas, liberalas, Abonentas Nr. 4, nesukūręs savo verslo, tik valdęs valstybines įstaigas ir valstybės kultūrai skiriamas lėšas. Tas „molis“ − operos artistai, mintantys iš algų, kukliai viršijančių skurdo ribą.

Pasaulinė žvaigždė, reto grožio balso savininkas Andrea Bocelli liepos 31-ąją aplankys Lietuvą. Retai gastroliuojantis tenoras nusprendė nudžiuginti savo gerbėjus ir surengti koncertą Vilniuje, Vingio parke. Kartu su juo daugiatūkstantinei miniai koncertuos ir Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras (LNSO), kuris geriausiai atitinka garsenybės keliamus reikalavimus. Pasirodymui su italų tenoru Andrea Bocelli iš visų kandidatų buvo atrinktas Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras.

Kalbėdami apie Lietuvos įvaizdžio kūrimą specialistai pabrėžia, kad šalis nei praeityje, nei šiandien neturi tokio masto kultūros asmenybės, kurios pasaulyje išgarsintą vardą būtų galima naudoti valstybės logotipui sukurti. Žodžiu, neturime Ingmaro Bergmano, kaip švedai, Luciano Pavarotti, kaip italai, ar Catherine Deneuve, kaip prancūzai.

Diskusijos apie Lietuvos įvaizdžio konkursą puikiai demonstruoja ir mėgstamą lietuvių darbo metodą, ir pačios šalies bei tautos charakterio ypatybes. Šalies įvaizdžio konkursas: kokios sąlygos, kas vertinimo komisijoje - ir pagaliau: kas laimėtojas? Du laimėtojai, vienas? Gal iš tikrųjų – norėjome, kaip geriau, o išėjo kaip visada. Pagaliau ir Seimas susidomėjo – kas gi ten tą įvaizdį formuos.

Pasiklausius kai kurių kalbų, galima manyti, kad Lietuva susideda tik iš dviejų dalių - "elito" ir "runkelių". Ir abi dalys yra blogos. Kodėl taip nutiko? “Lietuvoje yra didelis vargas dėl proto”, teigia “Lietuvos ryto” vyriausiojo redaktoriaus pavaduotojas Rimvydas Valatka. “Kaimas taip pat turi (visada turėjo) savo elitą, o Vilnius ar “Spaudos klubas” nebūtinai yra ta vieta, kur jis gimsta”, mano žurnalistas Artūras Račas.