viktoro orbano

Budapešte keli tūkstančiai žmonių sekmadienį, jau ketvirtą dieną iš eilės, rengė eitynes, protestuodami prieš naujus įstatymus, kritiku teigimu, apribojančius darbuotojų teises ir pakertančius demokratiją Vengrijoje. Esant minusinei oro temperatūrai prie parlamento susirinkę protestuotojai skandavo šūkius prieš vyriausybę, o pranešėjai smerkė viršvalandžių taisyklių pataisas, kurias trečiadienį priėmė įstatymų leidėjai.

Vengrija pritarė konstitucijos pataisai, kuriai įsigaliojus pabėgėliams bus sunkiau gauti prieglobstį šioje šalyje, ir priėmė įstatymą, numatantį įkalinimo iki vienų metų bausmes žmonėms, padedantiems prieglobsčio prašytojams. Konstitucijos pataisa taip pat apima benamystės draudimą, naujų teismų steigimą viešojo administravimo byloms nagrinėti ir sako, kad valstybė privalo ginti Vengrijos krikščionišką kultūrą. Pataisai pritarė 159 parlamentarai, „prieš“ balsavo penki.

Vengrijoje gimusio JAV milijardieriaus filantropo George'o Soroso fondas antradienį paskelbė nutraukiantis savo veiklą Vengrijoje ir persikeliantis į Vokietiją dėl premjero Viktoro Orbano „represinės“ politikos. „Atviros visuomenės fondas, Vengrijoje susiduriantis su vis labiau represine politine ir teisine aplinka, Budapešte vykdomas tarptautines operacijas ir darbuotojus perkelia į Vokietijos sostinę Berlyną“, – sakoma organizacijos pranešime.

Vengrija pasižymi didžiausiu atotrūkiu tarp gautų rinkėjų balsų ir laimėtų vietų parlamente tarp visų Europos Sąjungos valstybių, o Lietuva šiuo atžvilgiu užima antrą vietą, trečiadienį pranešė „Euronews“. Triuškinanti Vengrijos premjero Viktoro Orbano pergalė šio mėnesio rinkimuose jo partijai „Fidesz“ užtikrino du trečdalius mandatų šalies parlamente. Tačiau jo dešiniosios pakraipos politinis judėjimas gavo mažiau nei pusę balsavusiųjų balsų balandžio 8 dienos rinkimuose.

Baltieji rūmai penktadienį pažemino Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną, pareiškę, kad prezidentas Donaldas Trumpas nedalyvaus formaliame susitikime su juo „Azijos ir Ramiojo vandenyno ekonominio bendradarbiavimo forume“ Vietname, nepaisant to, kad Kremlius kelis sykius skelbė jog dviejų lyderių susitikimas įvyks.

Kalbėti apie Europos Sąjungos (ir plačiau – Europos) krizę yra madinga. Senąjį žemyną yra apnikusios kelios rimtos krizės, kurios gali tapti Europos saulėlydžio priežastimi. Viena vertus, ES sunkiai sekasi spręsti pabėgėlių krizę, dėl kurios stiprėja paprastų ES gyventojų nepasitenkinimas. Kita vertus, Europa išgyvena ir geopolitinio nestabilumo laikotarpį, aštrinamą agresyvių Rusijos veiksmų prieš Ukrainą ir Maskvos polinkio į konfrontaciją su Vakarais.

Per pastaruosius 10-20 metų pasaulyje demokratijos liko mažiau. Politinių modelių rinkoje liberalios demokratijos reitingai krenta. Skirtingose demokratijose taip pat stebimas atoslūgis: kai kurios šalys tampa mažiau laisvomis, rašo Alainas Frachonas „Le Monde“ leidinyje. Prieš 25 metus krito Berlyno siena. Nelsonas Mandela išėjo iš kalėjimo. Čilės prezidentas Augustas Pinočetas pasitraukė iš valdžios. Maskvoje Michailas Gorbačiovas pravėrė duris: SSRS satelitai įgavo laisvę.

Europoje yra daugiau negu 900 „neįžengiamų“ rajonų, kuriuose gyvena gausios imigrantų bendruomenės, Vengrijos vyriausybė paskelbė aštraus tono pranešime, siekdama užsitikrinti didesnį palaikymą savo pozicijai, nukreiptai prieš Europos Sąjungos planus perskirstyti migrantus Bendrijos šalyse.

Europos Komisija pirmą kartą Europos Sąjungos istorijoje nusprendė inicijuoti teisės viršenybės principo laikymosi valstybėje narėje stebėjimo procedūrą. Toks yra Europos Komisijos atsakas į didžiulio tarptautinio dėmesio susilaukusius Lenkijos naujosios valdžios sprendimus dėl Konstitucinio Teismo ir visuomeninių transliuotojų valdymo.

Dešimtys tūkstančių žmonių pirmadienį išėjo į gatves Vokietijos rytiniame Dresdeno mieste į visuomeninio judėjimo PEGIDA, nusistačiusio prieš migrantus, šalininkų ir priešininkų demonstracijas, o vienas protestuotojas buvo sunkiai sužeistas per trumpą abiejų stovyklų susirėmimą. Policija savo „Twitter“ žinutėje nurodė, kad vienas PEGIDA šalininkas buvo atakuotas nežinomų užpuolikų, kurie jį sunkiai sužalojo.

Europos Parlamentas trečiadienį sutiko panaikinti teisinę neliečiamybę savo deputatui Belai Kovacsui, Vengrijos ultradešiniosios partijos „Jobbik“ nariui, kuris įtariamas šnipinėjęs Rusijos naudai. Sprendimas įšaldyti europarlamentaro teisinę neliečiamybę buvo priimtas balsuojant pakeliant ranką per posėdį Strasbūre. Dabar Vengrijos institucijos galės tirti B.Kovacso bylą ir jį apklausti.

Vengrija ketvirtadienį pranešė, jog pradėjo tiesti spygliuotos vielos tvorą palei savo sieną su Slovėnija - po to, kai įrengė analogiškas užtvaras pasienyje su Serbija ir Kroatija, kad pažabotų pabėgėlių antplūdį. Tai pirmasis kartas, kai tokia priemonė įgyvendinama šalyje, priklausančioje Europos Sąjungos branginamai laisvo judėjimo Šengeno zonai, jau patiriančiai didžiulį spaudimą dėl to, kad šalys, siekdamos apriboti migrantų srautus, sugrąžino sienų kontrolę.

Šimtai migrantų, kelias paras buvusių įstrigusių Budapešto pagrindinėje Rytinėje traukinių stotyje, penktadienį pajudėjo iš šios teritorijos, ketindami pėsčiomis pasiekti sieną su Austrija, pranešė padėtį vietoje stebintis AFP reporteris. Milžiniškoje minioje yra ir neįgaliųjų vežimėliuose, ir vaikus ant pečių nešančių tėvų; visi jie pasiryžę pėsčiomis įveikti 175 kilometrus iki sienos.

Apie 100–150 migrantų trečiadienio rytą surengė demonstraciją prie pagrindinės Budapešto traukinių stoties, kai policija neleido apie 2 tūkst. atvykėlių išvažiuoti traukiniais į Austriją ir Vokietiją, pranešė vienas naujienų agentūros AFP reporteris. Apie 600 vyrų, moterų ir vaikų – daugiausiai atvykėlių iš Sirijos, Irako ir Afganistano – sėdėjo arba stovėjo prie Rytinės stoties, o dar apie 1,2 tūkst.

Vengrija pirmadienį pranešė, kad Europos Sąjungos branduolinės energetikos priežiūros institucija „Euratom“ pasirašė kuro tiekimo susitarimą, atverdama kelią Rusijai pradėti vienintelės Vengrijos atominės jėgainės plėtrą. Pagal susitarimą, dėl kurio su „Euratom“ buvo susitarta kovo pabaigoje, Rusija dešimtmetį galės tiekti kurą dviem naujiems reaktoriams Pakšo atominėje elektrinėje, esančioje už 120 km į pietus nuo Budapešto.

Vengrijoje sekmadienį minint nacionalinę dieną tūkstančiai žmonių išėjo į gatves dalyvauti atskirose premjero Viktoro Orbano šalininkų ir priešininkų demonstracijose. Pasak vieno naujienų agentūros AFP fotografo, eitynėse prieš vyriausybę, kurias organizavo keli pilietiniai judėjimai, dalyvavo per 6 tūkst. žmonių, o dar apie 2 tūkst. dalyvavo oficialioje ceremonijoje, per kurią V.Orbanas pasakė kalbą.

Vengrija ketvirtadienį paneigė vieno žiniasklaidos leidinio pranešimą, esą ES blokavo Budapešto susitarimą su Rusija dėl atominės jėgainės plėtros, o toks žingsnis galėtų dar padidinti įtampą pašlijusiuose Maskvos ir Briuselio santykiuose. Vengrijos kabineto valstybės sekretorius Andras Giro-Szaszas (Andrašas Giras-Sasas) „tvirtai paneigė“ tą pranešimą, nurodė valstybinė naujienų agentūra MTI.

 Vengrija antradienį sudarė „politinį susitarimą“ su Maskva dėl dujų tiekimo, kuris buvo pagrindinis premjero Viktoro Orbáno tikslas per Rusijos prezidento Vladimiro Putino vizitą Budapešte. V. Orbánas, kuris po susitikimo su V. Putinu sakė, kad belieka suderinti tos sutarties „technines“ detales, taip pat aktyviai pasisakė už „bendradarbiavimą ir gerus santykius“ tarp Europos ir Rusijos.

Vengrijos sostinėje keli tūkstančiai žmonių ketvirtadienį protestavo prieš korupciją naujausioje demonstracijoje, metančioje iššūkį prieštaringai vertinamo premjero Viktoro Orbáno vyriausybei. Pasak vieno naujienų agentūros AFP fotografo, apie 3 tūkst. žmonių dalyvavo eitynėse nuo parlamento iki prezidentūros, ragindami laikytis „nulinės tolerancijos“ korupcijai.

Daugiau negu 10 tūkst. žmonių pirmadienį dalyvavo protesto akcijoje Vengrijos sostinėje, reikalaudami, kad šalies mokesčių inspekcijos vadovė būtų pašalinta iš posto ir kad būtų užtikrinta didesnė premjero Viktoro Orbano vyriausybės atskaitomybė. Demonstraciją prie parlamento pastato paskatino surengti įtūžis dėl V.Orbano atsisakymo atleisti mokesčių tarnybos vadovę Ildiko Vidą, kuriai kartu su keliais kitais pareigūnais buvo uždrausta atvykti į Jungtines Valstijas dėl numanomų korupcinių ryšių.

Budapešte tūkstančiai žmonių sekmadienį išėjo į gatves protestuoti prieš planuojamą naują mokestį už duomenų perdavimą internetu, kuris, anot jų, ne vien padidins mokesčių naštą Vengrijos žmonėms, bet ir suvaržys esmines demokratines teises bei laisves. Premjero Viktoro Orbano vyriausybė, plačiai kaltinama vykdanti nedemokratinę politiką, naujojo mokesčio planus pirmąsyk atskleidė 2015 metų mokesčių įstatymo projekte, kuris svarstyti parlamentui buvo pateiktas praeito antradienio vakarą.

Naują 17–20 mlrd. eurų paskolą iš Europos Sąjungos (ES) ir Tarptautinio valiutos fondo (TVF) Vengrija tikisi gauti iki balandžio mėnesio. Sunkiai besiverčiančiai šaliai ši paskola reikalinga norint išvengti nemokumo. „Viktoratoriumi“ praminto Vengrijos premjero Viktoro Orbano vyriausybei sunkiai sekasi pataisyti pašlijusius santykius su ES.

Budapešte šeštadienį tūkstančiai žmonių išėjo į gatves, protestuodami prieš premjero Viktoro Orbano  vyriausybės planuojamas taupymo priemones. Gyventojus į mitingą sukvietė dvi profsąjungos. Beje, Vengrijos profsąjungos nėra vieningos. Demonstrantai protestavo ir prieš profsąjungų aljansą, kuris penktadienį su vyriausybe susitarė dėl prieštaringo Darbo įstatymo. Jis numato didelius streikų teisės ir kitų teisių ribojimus.