valdas papievis

Trečiadienį Prezidentūroje, Vilniuje, bus įteiktos Nacionalinės kultūros ir meno premijos. Praėjusių metų premijos laureatais tapo rašytojas Valdas Papievis, aktorius Vytautas Anužis, režisierius Gytis Lukšas, džiazo muzikai Viačeslavas Ganelinas, Vladimiras Tarasovas, Vladimiras Čekasinas, architektas Audrius Ambrasas, tapytoja Rūta Katiliūtė. A.Ambrasas apdovanotas už jaukų miesto erdvių formavimą ir tvarkos jame atsakomybę, aktorius V.Anužis – už klasikinės aktorinės mokyklos šiuolaikiškumą.

Informacijai ir pramoginiam turiniui intensyviai virstant į skaitmeninį formatą prie kompiuterių ir interneto praleidžiame vis daugiau laiko. Bet ar neužmetame mes tiek amžių pačiu svarbiausiu žinių šaltiniu buvusios knygos? Ar kaip tauta nepernelyg greitai esame linkę pamiršti praeitį, ar jaunajai kartai lietuviškos spaudos draudimo laikotarpis jau nėra tik atskirų žodžių rinkinys? Ar šiuolaikinėje visuomenėje knyga vis dar yra vertybė? Apie tai ir šiek tiek daugiau kalbėjome su prozininku Vald...

Seimo Pirmininkė Irena Degutienė, apsilankiusi Lietuvių literatūros ir tautosakos institute, prozininkui Valdui Papieviui įteikė Instituto premiją už kūrybiškiausią metų knygą. Šiais metais premija rašytojui skirta už romaną „Eiti“. Seimo Pirmininkė pažymėjo, kad net ir nebūdama nei rašytoja, nei literatūros tyrinėtoja jaučiasi esanti tarp savų žmonių. „Susitinkame Kovo 11‒osios išvakarėse.

Trečią dieną vykstančioje Vilniaus knygų mugėje paskelbta kūrybiškiausia knyga – Valdo Papievio romanas „Eiti“. Laureatas buvo renkamas iš kūrybiškiausių knygų kūrėjų dvyliktuko, kuriame atstovauta beveik visoms lietuvių rašytojų kartoms, vyravo įvairūs žanrai. Iš 11 vertinimo komisijos narių už Valdo Papievio romaną „Eiti“ balsavo šeši.

Artėjant sovietų armijai iš Lietuvos pasitraukęs Pranas Gailius jau daugiau nei šešis dešimtmečius gyvena ir kuria Prancūzijoje. Lietuvišką pasą tarp savo darbų ir popierių prapuldęs žemaitis ligi šiol tebesididžiuoja lietuviškomis šaknimis, o lietuviški vaikystės prisiminimai (baltas takas, vedantis link Ventos, ešerio šešėlio virpėjimas jos giliam vandeny, margaspalvės sekmadienio mišios) bei mūsų liaudies menas jam tebelieka vienu svarbiausių įkvėpimo šaltinių.

Gazoje jau trečią savaitę nesiliauja neramumai. EPA-ELTA nuotr. Šeštadienį per Prancūziją nusirito Gazos ruože gyvenančių palestiniečių palaikymo demonstracijų banga. Iš viso šalyje surengta apie 80 protesto akcijų, kuriose manifestantai reikalavo Izraelį nutraukti Gazos ruožo puolimą. Organizatorių teigimu, Paryžiuje tarp Respublikos ir Nacijos aikščių demonstravo apie 100 tūkstančių žmonių.

Prancūzijos parlamentas svarsto N. Sarkozy iniciatyvą uždrausti reklamą visuomeninio televizijos kanalo ir radijo stočių eteryje. Šios dienos Prancūzijos parlamento darbotvarkėje – įstatymo dėl visuomeninio transliuotojo reformos projektas. Dėl ateities finansavimo nerimaujantys visuomeninių radijo stočių ir televizijos kanalų darbuotojai paskelbė 24 valandų streiką. Jei įstatymas bus priimtas, nuo kitų metų sausio 5 dienos Prancūzijos visuomeniniame eteryje nuo 20 val. vakaro iki 6 val.

Pirmadienį Paryžiuje paskelbtas literatūrinės Goncourt`ų premijos laureatas. Juo tapo afganų kilmės rašytojas Atiqis Rahimi. Šiemetinis didžiausią prestižą Prancūzijoje turinčios literatūrinės Gonkourt`ų premijos laureatas dėl karo 1984 metais pasitraukė iš Afganistano į Pakistaną, paskui paprašė ir gavo politinį prieglobstį Prancūzijoje. Iki šiol jis tebekuria gimtąja kalba. „Syngu e Sabour, arba Kantrybės akmuo“ – pirmasis jo romanas, parašytas prancūziškai.

Pinigų padirbinėtojams vis mieliau renkantis eurą, šis jau pralenkė dolerį ir tapo labiausiai visame pasaulyje padirbinėjama valiuta. Vien per pirmąjį šių metų ketvirtį konfiskuota 312 tūkst. netikrų eurų kupiūrų, o tai 15 proc. daugiau nei anksčiau. Per pastaruosius tris mėnesius netikros valiutos aptikta dvigubai daugiau nei per visus 2002-uosius, euro gimimo metus, kuomet Europos centrinis bankas užregistravo 167 tūkst. eurų padirbinėjimo atvejų.

Prancūzijoje dėl spaudos platintojų streiko antradienį neišspausdinti ir prekyboje nepasirodė pagrindiniai šalies nacionaliniai dienraščiai. Antradienį nė vieno nacionalinio laikraščio prancūzai nerado nei spaudos kioskuose, nei pašto dėžutėse. Dienraščius galima pasiskaityti tik internete arba klausytis per radiją transliuojamų spaudos apžvalgų. Generalinės darbo konfederacijos kvietimu streikininkai protestuoja prieš 2010 metais numatytas reformas.

Prancūzijos vakaruose siautusi stipri audra nusinešė ir dviejų žmonių gyvybes: 26 metų vyras nuskendo jūroje, 58 metų moterį užmušė vėjo nulaužta medžio šaka, praneša Lietuvos radijos. Penkis žmones, kurių žvejybinį laivą pasiglemžė bangos, galiausiai pavyko išgelbėti. Audra buvo tokia stipri, kad ant kranto išmetė 88 metrų ilgio krovininį laivą. Pirmadienį be elektros buvo likę beveik 100 tūkst. namų. 2 tūkst.

Savo saugumu susirūpinę Užupio gyventojai planuoja samdyti privačią tarnybą, rašo "Sostinė".„Mirties gatvė“, – toks užrašas ant vieno Užupio pastato sienų liko įamžintas tik ant pašto ženklo. Šis užrašas jau seniai nuvalytas.

Spalio 26 d. 11.05 val. „Rudens studijoje su Vaidotu Žuku“: tiltas Vilnius – Paryžius, paroda UNESCO būstinėje “Lietuviško žodžio kelias istorijos kryžkelėje” ir diskusija su istorikais, menininkais ir diplomatais lietuviškos spaudos lotyniškais rašmenimis atgavimo 100-čiui.

Antradienį 11.05 val. LR1 “Pavasario studijoje su V. Žuku” - dveji metai be legendinės ambasadorės prie UNESCO Ugnės Karvelis. Valstybininkė, diplomatė, literatūros kritikė, radijo laidų vedėja, lietuvių kultūros propaguotoja, “priekaištas bet kokiam vangumui, nerangumui, biurokratizmui ar savanaudiškumui” ar tiesiog trapi moteris? Tiesioginėje studijoje - kino dokumentininkas Henrikas Gulbinas, smuikininkas Martynas Švėgžda von Bekeris, Kultūros ministerijos tarptautinių ryšių ir Europos inte...

"Didysis Maskvos sugrižimas pas savo mažuosius brolius", - toks šios dienos Prancūzijos dienraščio "Le Figaro" straipsnio apie tris Baltijos šalis pavadinimas. Nacionalinio radijo korespondentas Valdas Papievis cituoja šiandieninį "Figaro" straipsnį. Jame rasoma apie vis striprėjančią Rusijos įtaka Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje.

Rudens pradžioje atsigavo ne tik teatras, dailės, muzika ir literatūra. Atsigavo ir menu mintanti kultūrinė žiniasklaida - prie ištvermingai vasarą dirbusių "Šiaurės Atėnų" bei "Literatūros ir meno" vėl prisijungia "7 meno dienos", taip pat ir naujasis savaitraštis “Laikas”. Kultūros savaitraščių puslapius "Omni Laiko" skaitytojams padeda sklaidyti Polonijus.

“Baltos lankos” išleido prancūzų rašytojos Annos Gavaldos knygą “Aš noriu, kad manęs kas nors kur nors lauktų”, kurią iš prancūzų kalbos vertė Valdas Papievis. Birželio 21 d., šeštadienį, 12 val. “Baltų lankų” knygyne “Akropolyje” bus galima pasiklausyti garsiai skaitomų Annos Gavaldos novelių, o “Omni Laiko” skaitytojams suteikiama unikali proga pirmiesiems perskaityti vieną iš jų. Anna Gavalda apie save Gimiau 1970 m. gruodžio 9 d. Bulon Bilankure. Buvau vyriausia iš keturių vaikų.