vaistinė

Prasidėjus vasaros kelionių sezonui vaistininkai vis dažniau išgirsta klausimą – kokius vaistus reikia vežtis su savimi į užsienį? Vaistininkė Jovita Aleknienė pasakoja, kad ruošiantis kelionei svarbu ne tik žinoti, kokius vaistus reikėtų turėti su savimi, bet ir lygiai taip pat iš anksto pasirūpinti dokumentais dėl reikiamų receptinių vaistinių preparatų vežimosi kartu.

Apie vitamino D naudą itin daug kalbama šaltuoju sezonu, tuo tarpu atšilus orams dažnas gali pamanyti, kad šio vitamino pakankamai pasisavins iš saulės. Visgi, „Eurovaistinės“ vaistininkė Jovita Aleknienė sako, kad mūsų klimato sąlygomis vitamino D iš saulės gali pakakti tik retam žmogui, todėl ji dalijasi patarimais, kaip juo pasirūpinti vasarą. Kiek laiko reikėtų praleisti saulėje? „Atšilus orams vis dažniau tenka išgirsti, kad žmonės vietoje vitamino D rinksis ilgesnį buvimą saulėje.

Pasitikome pavasarį ir pagaliau atsisveikinome su ryškiais temperatūrų pokyčiais lauke. Visgi šį džiaugsmą lydi ir kitos naujienos – gerėjant orams erkės tampa vis aktyvesnės.

„Eurovaistinėse“ gyventojai jau gali atsiimti naująjį vaistą nuo COVID-19. Šis vaistas su gydytojo receptu pacientui yra finansuojamas privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto lėšomis. Sergantieji jį gali atsiimti visiškai nemokamai savo savivaldybėje.

Trūkstant antibiotikų, gyventojai neretai ieško vaistų per pažįstamus, dalijasi naujomis ar senomis jų pakuotėmis su giminėmis, kaimynais ar draugais. Vaistininkė patarė, kaip iš tikrųjų reikėtų elgtis nerandant sau būtinų vaistų. Šiuo metu Lietuvoje, kaip ir daugelyje kitų Europos Sąjungos šalių, trūksta antibakterinių vaistų, ypač tų, kurių veiklioji medžiaga yra amoksicilinas.

Kai prieš 25 metus vyras pasiūlė Pandėlyje atidaryti savo vaistinę, Gražina Tokarevienė abejojo dėl šitos idėjos. „Man atrodė, kad nieko daugiau gyvenime nemoku, tik būti vaistininke“, – juokiasi moteris. Išdrįsusi pabandyti, savo sprendimo nesigailėjo, o prisiminusi pradžią, sako, kad tuomet netgi buvo lengviau, negu dabar, augant konkurencijai.

Seime verdant aistroms ir besitęsiant viešoms diskusijoms, kaip nuo liepos 1 d. toliau turėtų dirbti vaistinės – ar leisti farmakotechnikams jose dirbti vieniems, juos nuotoliu prižiūrint vaistininkui – Seimo narys Aurelijus Veryga pasidalino užsienyje dirbančio vaistininko iš Lietuvos laišku. Jis sako sunkiai suvokiantis tokias diskusijas ir kaip galėtų vaistinė joje nesant vaistininkui praversti duris. „Jis yra apie tai, ką kalbu jau ne vienerius metus.

Nuo šių metų liepos 1-osios įsigalios ne kartą atidėtas reikalavimas vairuotojams automobiliuose turėti naujos komplektacijos pirmosios pagalbos rinkinius. Iki šio termino likus vos dviem mėnesiams, vaistininkai sako, kad naujų vaistinėlių turi pakankamai, tačiau jų pirkimo vis tiek nereikėtų atidėti termino išvakarėms, rašoma pranešime spaudai.

Nuo šių metų liepos 1-osios įsigalios ne kartą atidėtas reikalavimas vairuotojams automobiliuose turėti naujos komplektacijos pirmosios pagalbos rinkinius. Iki šio termino likus vos dviem mėnesiams, vaistininkai sako, kad naujų vaistinėlių turi pakankamai, tačiau jų pirkimo vis tiek nereikėtų atidėti termino išvakarėms.

Pavasarį daugeliui žmonių gali prabusti noras aktyviau sportuoti – vieni į sporto klubus ar bėgimą gatvėse sugrįžta po žiemos, o kiti nori išsiugdyti naują įprotį. „Eurovaistinės“ vaistininkas Mindaugas Rutalė pasakoja, kad pradėjus sportuoti svarbu nespausti savęs ir aprūpinti organizmą reikalingomis medžiagomis. Todėl jis dalijasi praktiniais patarimais, kur plačiai nepraveriant piniginės galima ieškoti naudingiausių medžiagų sportuojančio organizmui.

Priėmus dabar svarstomas farmacijos įstatymo pataisas, vaistininkų kai kuriose fizinėse vaistinėse gali nebelikti. Vietoje jų dirbtų tam tikrus reikalavimus atitinkantys farmakotechnikai, kurių veiklą nuotoliniu būdu prižiūrėtų vaistininkai. Pataisų iniciatoriai sako, kad tai – būdas išlaikyti vaistines regionuose. Kritikai – kad farmacijos įmonės tik siekia taupyti darbuotojų sąskaita, mat vaistininkai, kurie yra aukštesnės kompetencijos specialistai nei farmakotechnikai, kainuoja brangiau.

Seimui svarstant pataisą leisti vaistininkų padėjėjams toliau dirbti vieniems, prie šalies vaistinių trečiadienį rengiama protesto akcija „Vaistininkystės laidotuvės“. Profesinių sąjungų atstovai kviečia uždegti žvakutę prie artimiausios vaistinės ir įkelti nuotrauką į socialinius tinklus. Vaistininkė Vaiva Bražinskienė antradienį Seime per spaudos konferenciją sakė, kad taip reiškiamas nepritarimas pataisoms, kurios įteisina farmakotechnikų darbą su nuotoline vaistininkų priežiūra.

Nepaisant vaistininkų prieštaravimų, parlamentarai linkę leisti farmakotechnikui vienam dirbti vaistinėje. Antradienį po svarstymo pritarta atitinkamai Farmacijos įstatymo pataisai, už ją balsavo 64 Seimo nariai, prieš buvo 25, susilaikė 32 parlamentarai. Dar reikės balsuoti vieną kartą dėl projekto priėmimo.  „Tikrai labai rizikuojame, kad nebeliks paslaugos, liks tik vaistininko nuotrauka“, – sakė projektą kritikavęs demokratas Tomas Tomilinas.

Siūlymui leisti vaistininkų padėjėjams toliau dirbti vieniems besipriešinantys profesinių sąjungų atstovai trečiadienį rengia akciją „Vaistininkystės laidotuvės“. Kviesdami uždegti žvakutę prie artimiausios vaistinės ir įkelti nuotrauką į socialinius tinklus jie siekia atkreipti dėmesį į Seime svarstomą siūlymą leisti vaistinėje vienam dirbti vaistininko padėjėjui, kurį ryšio priemonėmis prižiūrėtų vaistininkas.

Seime – aršios diskusijos apie tai, kaip nuo liepos 1 d. turėtų atrodyti darbas vaistinėse. Įgyvendinant Europos Sąjungos direktyvą numatyta, kad vaistinėse visą jos darbo laiką privalėtų dirbti vaistininkas. Kritikai atkerta, kad toks pakeitimas, neleidžiant vaistininkui jo padėjėjo – farmakotechniko prižiūrėti nuotoliu, vestų į mažesnių vaistinių uždarymą, o dalis specialistų liktų be darbo.

Su pavasariu sugrįžo ir sodininkystės sezonas. Tai metas ne tik suskubti į sodus, bet ir persodinti kambarines gėles. Vaistininkė Elvyra Ramaškienė pastebi, kad sodininkystės sezono pradžioje ne visiems pavyksta išvengti įsipjovimų ir įsibrėžimų. Todėl prieš užsiimant augalų priežiūra, ji pataria pasikartoti pirmos pagalbos taisykles susižeidus bei įvardija svarbius ženklus, kada reikėtų skubėti pas gydytoją dėl stabligės arba sepsio rizikos.

Daugelis vaikystėje girdėjo raginimą valgyti daugiau morkų, nes jos gerina regėjimą. Vis dėlto vaistininkas Deimantas Auškalnis sako, kad šis teiginys yra laužtas iš piršto ir nors jos turi medžiagų naudingų regėjimui, vien morkų nepakaks.  „Morkos gali padėti palaikyti bendrą akių sveikatą, nes jose gausu karotinoidų, pantoteno rūgšties, flavanoidų, vitaminų B1, B2, PP, C, eterinių aliejų, kalio, kalcio, magnio, fosforo, geležies.

Erkių sezonas jau prasidėjo, nors ekspertai pastebi, kad pastaruoju metu jis ir nesibaigia – erkės yra aktyvios net žiemą, todėl apsauga nuo šių kraujasiurbių ir jų platinamų ligų svarbi ištisus metus. Vis dėlto pavasaris ypatingas metas – erkės pabunda iš žiemos miego ir nori papildyti maisto medžiagų atsargas, sustiprėti ir pradėti daugintis, dėl to ieško žmogaus ar gyvūno.

Daugelis yra ne kartą girdėję, kad pavasaris – vitaminų ir maisto papildų trūkumo metas. Todėl nieko keisto, kad šie produktai yra vienas populiariausių būdų, padedančių stiprinti imunitetą po žiemos sezono. Visgi šeimos gydytojas ir vaistininkė pastebi, kad pacientai dažnai nežino, kokią žalą gali sukelti netinkamas papildų vartojimas.

Įsipjovus ar kitaip susižeidus dažnai griebiamės pleistro, tačiau tai ne visada geriausias pasirinkimas kraujavimui sustabdyti. Kada klijuoti pleistrą, o kada žaizdą bintuoti? Kokius sužalojimus gydyti namie, o kada vykti į skubios pagalbos skyrių?  „Dažniausiai vaistinėje klausiama, kada naudoti sterilius ir nesterilius pleistrus ar tvarsčius. Dažnai pacientai nesupranta sterilaus tvarsčio būtinybės esant kraujuojančiai, atvirai žaizdai ir naudoja bet kokį po ranka pakliuvusį tvarstį.

Miego problemos – puikiai pažįstama šiuolaikinio žmogaus palydovė, neigiamai veikianti gyvenimo kokybę. Vaistininkė Julija Aganauskaitė-Žukaitė įvardija dažniausiai pasireiškiančius miego sutrikimus ir pataria, kaip sau padėti.  „Dažniausiai pagalbos vaistinėje ieško tie pacientai, kuriems atsigulus vakare į lovą sunku užmigti, prabunda kelis kartus per naktį ar prabudę nebegali užmigti.

Atsisveikinus su žiemos šaltuku daugumai iš mūsų gali kilti noras šokti į lengvesnius paltus, prasisegti striukes ir atsisveikinti su šalikais. Vaistininkė Miglė Kazakevičienė pastebi, kad orams pradėjus šilti, vis daugiau žmonių į vaistines užsuka dairydamiesi vaistų nuo peršalimo ir norėdami pasikonsultuoti dėl skaudančios gerklės. Ji perspėja: dar suskubti atsisveikinti su šalikais nereikėtų bei dalijasi patarimais, ką daryti, nespėjus užkirsti kelio pavasariniam peršalimui.

Širdies ligos – dažniausia mirties priežastis tiek Lietuvoje, tiek ir Europoje. Didžiosios dalies šių ligų galime išvengti, nes jos dažnu atveju prasideda ne skausmu krūtinėje, o žymiai anksčiau, kadangi pirmieji pokyčiai organizme vyksta tyliai. Kaip pastebėti tuos pokyčius, pataria vaistininkė. „Gintarinės vaistinės“ vaistininkė Gabrielė Kripaitytė-Afanasjevienė pasakoja, kad kartą teko išgelbėti į vaistinę užsukusią pacientę, kurią ištiko insultas.

Pasidžiaugti pavasariška šiluma ir saulės spinduliais galėjome neilgai. Dar prieš keletą dienų temperatūrai pakilus iki daugiau nei +13 laipsnių, jau šios savaitės pradžioje ji nukris iki nulio. Kadangi sugrįžta ne tik šalti orai, bet ir lietus su sniegu, vaistininkas Mindaugas Rutalė pasakoja, kad iš spintų pavasarinius paltus išsitraukę ir šalikus pamiršę gyventojai turėtų saugotis ne tik peršalimo, bet ir paslydimų bei kitų ligų.

„Valstiečiai“ ir kiti opozicijos politikai grįžta prie idėjos steigti vaistines ligoninėse, jau anksčiau pramintas valstybinėmis vaistinėmis. 35 parlamentarai iš opozicijos, įskaitant socialdemokratus ir Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ atstovus, registravo Farmacijos įstatymo pataisas, numatančias tokių vaistinių kūrimą. Šią idėją politikai siūlo argumentuodami didelėmis kainomis privačiose vaistinėse.

Man migrena ar paprasčiausias galvos skausmas? Šį klausimą retai sau iškelia žmonės, kurie nuo vaikystės skundžiasi galvos skausmais, pasakoja vaistininkė Toma Gečienė. Anot jos, įtarti migreninius galvos skausmus gali būti paprasčiau turintiems migreną su aura, kurios simptomai pasireiškia regos pokyčiais – blyksniais, tamsiomis dėmėmis ar tunelio efektu. Todėl ji dalijasi patarimais, kaip atskirti paprastą galvos skausmą nuo migrenos.

Seimo Sveikatos reikalų komiteto atstovai pateikė Farmacijos įstatymo pataisas, kuriomis siūloma su tam tikromis išlygomis, leisti dirbti farmakotechnikams baigusiems studijas iki 2006 metų. Tai leistų išsaugoti vaistines regionuose ir darbo vietas farmakotechnikams. Lietuvos farmacijos darbuotojų profesinė sąjunga, vienijanti vaistininkus ir farmakotechnikus, palaiko šias pataisas, skatina priimti racionalius sprendimus ir paneigia viešoje erdvėje pasirodančius mitus.

Kai kurių vaistų Lietuvoje gyventojams tenka ieškoti lyg su žiburiu. Vaistinėse trūksta ne tik antibiotikų, bet ir medikamentų kraujospūdžiui reguliuoti ar diabetui gydyti. Farmacininkai sako, tokios sudėtingos situacijos nepamenantys, kad taip masiškai ir ilgai trūktų itin svarbių vaistų. O valstybinės vaistų kontrolės tarnybos vadovas teigia, kad Lietuva ruošiasi ir dar blogesniam scenarijui, ypač artėjant rudeniui.

Nors vasarį buvo stebimas peršalimų ligų atvejų sumažėjimas šalyje, kovo mėnesį ligos sugrįžo ir vaistinės vėl fiksuoja augančius sergančiųjų skaičius. „Eurovaistinės“ vaistininkė Jovita Aleknienė pastebi, kad gyventojams tampa vis sudėtingiau atskirti – peršalimu, koronavirusu, ar gripu jie serga, todėl vaistinėse jie dažniau ieško ne vien vaistų peršalimo simptomams gydyti, bet ir kombinuotų greitųjų testų, skirtų ištirti – kovidu ar gripu sergama.

Jeigu dažnai pamirštate, ką buvote suplanavę ar kur ėjote, jums sunku susikaupti, susikoncentruoti ir prisiminti prieš kelias dienas įvykusius reikšmingus įvykius – tai organizmo siunčiamas signalas apie suprastėjusią atmintį. „Camelia“ vaistininkas Mintautas Kamandulis aiškina, dėl kokių priežasčių kamuoja šis negalavimas ir įspėja, kad jis gali būti tam tikrų ligų pranašas.

Susirgus bakterinėmis ligomis gydytojas pacientui gali paskirti antibiotikus. Kone visiems gerai žinoma, kad šiuos vaistus reikia vartoti tiksliai kaip nurodė gydytojas, nesidalinti jais su artimaisiais bei suvartoti visą kursą ir nepasilikti keleto tablečių netikėtoms ligoms gydyti.

Bendrą beveik 73 mln. eurų Konkurencijos tarybos baudą praėjusį gruodį gavusios vaistinės teigia radusios būdų, kaip sumokėti milijonines sumas – vietoj baudos sumokėjimo jos teikia banko garantiją.   „Tamro“ ir „Benu“ vaistinės vadovė Rasa Montvilė sako, kad Konkurencijos įstatymas numato galimybę, kol vyksta teismai, vietoj baudos sumokėjimo pateikti banko garantiją, lygią baudos sumai.

Bendradarbiaujant su Europos Sąjungos (ES) institucijomis ir partneriais, Lietuvai pavyko mažiausiai keliems mėnesiams apsirūpinti antibakteriniais vaistais, kurių stygių šiuo metu patiria daugelis valstybių. Šį mėnesį Lietuvą pasiekė daugiau nei kelios dešimtys tūkstančių pakuočių vaistų, kurių veiklioji medžiaga yra amoksicilinas.

Šalies gyventojams vangiai perkant receptinius vaistus interneto vaistinėse, Lietuvos vaistinių asociacijos vadovė sako, kad prie naujovių žmonėms reikia priprasti, o Sveikatos ministerijos atstovė įsitikinusi,  kad prekybą internetu kol kas nurungia platus vaistinių tinklas.   „Naujoms paslaugoms reikia įsibėgėjimo laiko.

Vaistinėse apsilanko vis daugiau sirguliuojančių žmonių, kurie ne visuomet gali atskirti – jiems paprasčiausias peršalimas, koronavirusas ar visgi gripas, pasakoja farmacininkė Jovita Aleknienė. Anot jos, šiuo apgaulingu laikotarpiu svarbu gebėti atskirti šias ligas bei pradėti teisingą gydymą, o užvis efektyviausias būdas užkirsti kelią gripui – vakcinacija, kurią galima atlikti ir vaistinėse.

Praėjo beveik metai nuo to momento, kai Rusijos pradėtas karas Ukrainoje negrįžtamai pakeitė tūkstančių žmonių gyvenimus. Viena jų – vaistininkė iš Ukrainos Tetiana Shamara, kuri, bėgdama nuo karo, prieglobstį rado Lietuvoje. Moteris pasakoja apie profesinį kelią gimtojoje šalyje iki karo ir naujai susikurtą gyvenimą Lietuvoje, kuriame daug pirmųjų kartų – tarp jų ir pirmoji nuo karo bėgančiai ukrainietei Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos išduota lietuviška vaistininko praktikos licencija.

Svarbu sugerti visą gydytojo paskirtą antibiotikų kursą, nepiknaudžiauti jais vos peršalus bei sugėrus kursą nepamiršti gerųjų bakterijų. Tai pagrindinės antibiotikų vartojimo taisyklės, kurios turėtų būti gerai pažįstamos daugumai žmonių. Visgi „Eurovaistinės“ vaistininkas Eimantas Skalandis pastebi: nors šios taisyklės mums pažįstamos, mes ne visada žinome, kokios pasekmės gali laukti jų nesilaikius.

Intymios temos ir seksualinė sveikata užima itin svarbią mūsų gyvenimo dalį, tačiau daugeliui apie tai kalbėti vis dar nejauku. Nepaisant to, kad pastaruoju metu apie intymumą viešojoje erdvėje girdime daugiau, farmacijos specialistų teigimu, ši ir panašios temos daliai klientų tebėra tabu, drąsiau konsultuojamasi tik telefonu ar el. paštu.

Iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti, kad Valentino diena yra skirta tik įsimylėjėliams, tačiau kyla klausimas – kodėl šia proga nesame linkę apdovanoti meile patys savęs. Vaistininkė Jovita Aleknienė pataria šią dieną pasirūpinti ne tik dovanomis mylimiesiems, bet ir palepinti save. Ji dalinasi idėjomis, kaip Valentino dienos vakarą palepinti savo kūną ir mintis. Drėkinkite odą druskų vonelėse Žiema ar vasara bebūtų – svarbu drėkinti savo odą.

Kokybiškas miegas užtikrina gerą savijautą, normalią širdies, smegenų bei kitų organų veiklą. Moksliniai tyrimai rodo, kad gerai išsimiegoję mes jaučiamės ir laimingesni. Deja, miego sutrikimai jau yra tapę šių dienų rykšte – Amerikos miego medicinos akademijos duomenimis, su trumpalaike nemiga susiduria iki 20 proc. populiacijos, o net 1 iš 10 žmonių patiria lėtinę jos formą.

Daugybe klaidingų įsitikinimų apipinta žmogaus imunodeficito viruso (ŽIV) liga, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro duomenimis, 2021 metais Lietuvoje buvo diagnozuota 121 asmeniui. 76,9 proc. naujai užsikrėtusiųjų ŽIV buvo vyrai, 23,1 proc. – moterys. Dažnai pasitaiko atvejų, kad apie ligą sergantysis sužino dėl kitų būklių. Pavyzdžiui, jau 12 metų su ŽIV infekcija gyvenanti Akvilė (tikrasis moters vardas autoriui žinomas) apie ligą sužinojo tik pastojusi.

Mikroelementų ir vitaminų trūkumas – problema, su kuria šaltuoju sezonu susiduria daugelis. Todėl norėdami apsisaugoti nuo peršalimo ligų ar tiesiog pagerinti bendrą savijautą gyventojai į pagalbą dažnai pasitelkia maisto papildus.

„Priemonė, kurios ligoninėje sunaudojama daugiausiai – pirštinės. Jų kiekvieną mėnesį išduodame apie pusę milijono, kitaip tariant, 250 tūkstančių porų. O štai chirurgai per mėnesį sunaudoja net 400 km chirurginių siūlų“, – pasakoja Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės (RVUL) Vaistinės vedėjo pavaduotoja Kristina Indriūnienė. Ji atskleidžia ligoninės ir visuomenės vaistinių skirtumus, įdomius faktus ir kasdienius darbe laukiančius iššūkius.

Tikriausiai daugelis yra nors kartą gyvenime silpniau ar stipriau susitrenkę galvą. Tačiau kartais išties sunku suprasti, kada tai rimta situacija, reikalaujanti gydytojų apžiūros, o kada pakanka šalto kompreso ir poilsio – atsako vaistininkė.  Pasak „Gintarinės vaistinės“ vaistininkės Giedrės Tautkevičienės, viena yra galvos susitrenkimas, einant pro žemą staktą nespėjus pasilenkti, bet visai kas kita yra kritimas visu ūgiu ar daikto iš didesnio aukščio nukritimas ant galvos.

Nuo šiol valstybės biudžeto lėšomis ukrainiečiams vaistinėse bus apmokami receptiniai vaistiniai preparatai, kuriuos gydytojas paskyrė pacientui pagal Sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintą ligų sąrašą. Receptiniai vaistai bus valstybės apmokami visiems Ukrainos piliečiams, nepriklausomai nuo jų amžiaus, kurie yra nedrausti ir registruoti MIGRIS sistemoje. „Eurovaistinė“ informuoja, kad receptinius vaistus ukrainiečiai gali įsigyti bet kurioje vaistinėje.

Lenkijos farmacijos grupės „Pelion“ valdomo vieno didžiausių Lietuvoje vaistinių tinklų „Gintarinė vaistinė“ pardavimų pajamos 2022 metais, pirminiais duomenimis, augo daugiau nei 15 proc. ir viršijo 192 mln. eurų, penktadienį rašo portalas vz.lt. Generalinė direktorė Rūta Bagdonavičienė sako, kad stipriai augo e. prekybos apimtys, kiti pardavimų rodikliai rodo atsigavimą po pandemijos. Tikslius rezultatus įmonė skelbs, kai bus baigtas auditas. „Gintarinė vaistinė“ turi  239 vaistines.

Kiekvienais metais žmonės vis aktyviau įsitraukia į vaistų rūšiavimą. „Eurovaistinės“ duomenimis, pernai gyventojai į vaistines atnešė 3,6 kartų daugiau vaistinių preparatų negu 2021 metais. Vaistininkė Miglė Kazakevičienė pastebi, kad vaistinių lankytojai ne tik atneša utilizavimui skirtus vaistus, bet ir noriai gilina žinias, klausdami apie jų rūšiavimą. Ji atskleidžia, kokios klaidos pasitaiko dažniausiai ir kokie klausimai kyla vaistus rūšiuojantiems žmonėms.

Lietuvoje verkiant trūksta vaistų, ypač antibiotiko amoksicilino. Gyventojai priversti gaišti laiką, važinėti po skirtingas vaistines, skambinėti šeimos gydytojams, kad šie ieškotų alternatyvių preparatų. Pasak Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos, antibiotikų trūksta visoje Europos Sąjungoje – esą sergančių skaičius didžiulis, o gamintojai nespėja tiekti reikiamų vaistų. „Susirasti gydytoją, kad pakeistų vaistus.

Vartojant vaistus, svarbu ne tik suderinti juos su maistu ar tarpusavyje bei žinoti, kuriuo metu vaistas geriamas, bet ir atsižvelgti į vaisto formą – nedalinti tabletės pusiau, jei ši neturi griovelio, neatverti kapsulės ir pan.   Anot „Gintarinės vaistinės“ vaistininkės Giedrės Tautkevičienės, pacientai retai kada klausia, ar galima tabletes dalinti.