Prieš priimant Farmacijos įstatymo pataisas virus aršioms diskusijoms Seime galiausiai buvo prieita prie savotiško kompromiso. Nuo liepos vaistininko padėjėjams, arba farmakotechnikams, neturintiems kvalifikacijos pagal naujausius reikalavimus, ir toliau leista dirbti nuotoliu prižiūrimiems vaistininko, tačiau tokia tvarka galioja tik miestelių ir kaimo vaistinėse.
Kitaip sakant, miestų, kur gyvena mažiau kaip 3 tūkst. gyventojų, taip pat miestelių, viensėdžių ir kaimo vaistinėse, nesant vaistininko, savarankiškai galės dirbti farmakotechnikai, kvalifikaciją įgiję iki 2006 metų. Juos ryšio priemonėmis turės prižiūrėti vaistininkai. Vienas vaistininkas taip galės prižiūrėti ne daugiau kaip tris padėjėjus.
Tuo metu didesniuose miestuose visą darbo laiką vaistinėse privalės būti vaistininkas.
Dėl vaistininkų trūkumo trumpina darbo laiką arba užveria duris
Tačiau didžiausių vaistinių tinklų atstovai apgailestauja, kad į jų argumentus dar prieš priimant įstatymą įsiklausyta nebuvo, tad dabar jau regimi pirmieji skaudūs vaisiai.
„Gintarinės vaistinės“ rinkodaros vadovės Irenos Tėvelienės teigimu, dėl didelio vaistininkų trūkumo rinkoje po įstatymo permainų didžiausias iššūkis buvo perskirstyti vaistininkų darbo krūvį ir valandas, kad jie nepervargtų, galėtų keistis ir teikti paslaugas pacientams.
„Dėl minėtų įstatymų pakeitimų neturėjome kitos išeities kaip sutrumpinti dalies vaistinių darbo laiką. Atsižvelgdami į galimybes pacientams įsigyti vaistų geografiškai netoliese esančiose vaistinėse, nuspręsta, kad 13 vaistinių savaitgaliais nebedirbs, dar 25 vaistinės nedirbs sekmadieniais. Be to, maždaug 87 vaistinėse sutrumpintas darbo laikas.
Deja, kai kuriose kaimiškose vietovėse nėra galimybių rasti pilną darbo dieną norinčių dirbti vaistininkų, todėl buvo priimtas sprendimas uždaryti 6 vaistines“, – komentavo ji.
Pasak I. Tėvelienės, sudėtingiausia situacija rasti vaistininkus ir sudėlioti jų darbo krūvį Jonavos, Alytaus, Anykščių, Kėdainių, Biržų, Kretingos, Jurbarko, Druskininkų, Šiaulių, Naujosios Akmenės ir Vilkaviškio miestuose bei rajonuose.
„Tikimės, kad ateityje vaistininkų bus paruošiama daugiau, nes išaugo valstybė finansuojamų vietų skaičius universitetuose, bet dabar mums svarbiausia užtikrinti esamų vaistinių darbą, nors ir trumpinant darbo valandas, o ne galvoti apie papildomas paslaugas“, – vylėsi I. Tėvelienė.
Vaistininkas atvyksta iš didesnio miesto
Panašių sprendimų nuo liepos pirmos ėmėsi ir kiti vaistinių tinklai. Vis tik kai kurie visais būdais stengiasi išsaugoti vaistines ir mažiau gyventojų turinčiose vietovėse.
„Dėl šio sprendimo dalies tinklo vaistinių darbo laikas buvo sutrumpintas, kelios vaistinės uždarytos. Įgyvendinami šiuos pakeitimus prioritetu laikėme klientų patogumą, todėl atsižvelgėme į artimiausių vaistinių darbo laiką, siekėme užtikrinti, kad mažesni miesteliai, kuriuose veikia tik viena vaistinė, neliktų be jos. Į dalį tokių vaistinių iš kito miesto atvyksta vaistininkas, taip ieškant galimybių ją išsaugoti“, – kalbėjo „Camelia“ vaistinių tinklą valdančios UAB „Nemuno vaistinė“ generalinė direktorė Aušra Budrikienė.
Ji apgailestavo, kad pokyčiai neišvengiamai pakeis gyventojų įpročius, tačiau geriausiai įvertinti situaciją tikisi rudenį.
„Kadangi vaistai yra būtinoji prekė, gyventojai vertina galimybę ją įsigyti ir vėlai vakare, ir arti namų. Natūralu, kad įgyvendinus pokyčius situacija kiek pasikeitė ir gyventojams bus sudėtingiau įsigyti reikalingus preparatus jiems tinkamu metu ar patogios lokacijos vaistinėje, reikės atidžiau tikrinti dirbančių vaistinių darbo laiką.
Tikėtina, kad situaciją aiškiau bus galima vertinti rudenį. Vasara – atostogų metas, todėl dalies vaistinių darbo laikas koreguojamas ir dėl atostogaujančių, todėl klientų prašome atkreipti dėmesį, kad dalis pokyčių yra laikini ir nuo rudens grįš įprastas darbo laikas“, – dėstė vaistinių tinklo atstovė.
Ji teigė, kad įgyvendinant šiuos pokyčius nebuvo atleistas nė vienas darbuotojas. „Su kiekvienu situaciją aptarėme individualiai“, – nurodė A. Budrikienė.
Vienų filialų laiką trumpino, kitų – prailgino
„Eurovaistinės“ komunikacijos vadovė Rolanda Lipnevičiūtė taip pat nurodė, kad dalies vaistinių darbo laikas yra pasikeitęs, tačiau detalizuoti situacijos negalėjo.
„Įvardinti konkrečiai keliose vaistinėse įvyko pokyčių būtų sudėtinga, nes kai kur vis dar vykdome pakeitimus. Vaistinių darbo laikų koregavimas buvo neišvengiamas dėl vaistininkų trūkumo rinkoje. Visgi, mūsų prioritetas buvo išsaugoti stabilią komandą ir išlaikyti veikiančias visas savo vaistines.
„Natūralu, kad įgyvendinus pokyčius situacija kiek pasikeitė ir gyventojams bus sudėtingiau įsigyti reikalingus preparatus jiems tinkamu metu ar patogios lokacijos vaistinėje, reikės atidžiau tikrinti dirbančių vaistinių darbo laiką“, – sakė A. Budrikienė.
Siekdami, kad įstatymo pokyčiai gyventojams sukeltų kuo mažiau nepatogumų, darbo laikus stengėmės koreguoti nežymiai – dažnu atveju jie sutrumpėjo apie vieną valandą“, – kalbėjo vaistinių tinko atstovė.
Jos aiškinimu, sutrumpinus darbo laikus, įgyvendinus darbuotojų rotacijas ir priėmus individualius sprendimus skirtingose vaistinėse, šiai dienai laikinai neveikia 5 filialai iš bene 270-ies.
„Su visais šiais vaistinių darbo laikų pokyčiais kvietėme gyventojus susipažinti iš anksto – dar birželio mėnesį. Darbo laiko korekcijos įgyvendintos atsakingai vertinant klientų poreikius ir srautus. Pavyzdžiui, vasarą pajūrio miestuose prailginome mūsų darbo laiką, nes sezono metu kurortinėse vaistinėse gyventojų poreikiai įsigyti vaistų ar kitų medicinos bei grožio prekių stipriai išauga“, – pridūrė R. Lipnevičiūtė.
Teko atsisveikinti su itin patyrusiais specialistais
BENU vaistinių tinklo vadovė Indrė Brazauskaitė tikino, kad susidariusi situacija dėl įstatymo įsigaliojimo yra itin aktuali, jautri ir kelia daug nerimo:
„Analizuojame, svarstome ir priimame sprendimus. Be abejo, koreguojame vaistinių darbo laiką, kai kuriais retais atvejais laikinai stabdome vaistinių veiklą, tačiau šiuo metu BENU vaistinių tinkle tokių vaistinių – vienetai.“
Pasak pašnekovės, kadangi didelėse vaistinėse dirba ir vaistininkai, ir farmakotechnikai, situacija yra lengviau valdoma.
„Su keletu ilgalaikių darbuotojų, farmakotechnikų, deja, bet jau teko atsisveikinti. Tai – skaudžiausia šios situacijos pusė“, – sakė I. Brazauskaitė.
„Tačiau mažesnėse vaistinėse dėl didžiulio vaistininkų trūkumo iki šiol dirbo nuotoliu prižiūrimi farmakotechnikai. Kai kurie iš jų yra itin didelę patirtį sukaupę specialistai ir puikūs mūsų vaistinių tinklo darbuotojai.
Apmaudu, kad priimti naujo įstatymo pakeitimai riboja šių žmonių galimybes užsiimti prasminga profesine veikla. Su keletu ilgalaikių darbuotojų, farmakotechnikų, deja, bet jau teko atsisveikinti. Tai – skaudžiausia šios situacijos pusė“, – dėstė ji.
I. Brazauskaitė pažymėjo, kad rūpestį kelia ne vien faktas, jog ateityje gali tekti uždaryti kai kurias vaistines, bet ir vaistinių darbo laiko trumpinimas.
„Mūsų prekių ženklas pirmiausia yra orientuotas į žmones, tad didžiausią nerimą kelia pasekmės būtent jiems – mūsų darbuotojams, ir klientams. Mūsų vaistinių tinklo misija yra būti ne tik vaistų pardavimo vieta, bet ir suteikti galimybę kokybiškai pasikonsultuoti sveikatos klausimais, pasimatuoti temperatūrą bei kraujospūdį, taip pat pasinaudoti kitomis vaistinėje teikiamomis paslaugomis. Taigi, uždarius kai kurias vaistines ar sutrumpinus jų darbo laiką, vaistinių ir paslaugų prieinamumas klientams tik mažės, tad norint gauti būtinąją pagalbą būtinos pagalbos teks vykti toliau“, – konstatavo vaistinių tinklo atstovė.
Vaistinių Lietuvoje – daugiau nei kitose Europos šalyse
Dar priimant įstatymo pakeitimus profesinių sąjungų atstovai žėrė kritikos, kad vaistinių tinklas Lietuvoje ir taip yra per didelis.
„Palyginus su kitomis valstybėmis, Lietuvoje yra per didelis vaistų vartojimas, per didelė savigyda, gal tam įtakos turi ir labai didelis vaistinių tinklas? Gal geriau ne 10 mažų, bet kelios stambesnės, su geresnėmis paslaugomis ir geresne infrastruktūra, dėl to irgi reikėtų diskutuoti. Nes jei vienoje vietoje 100 metrų atstumu mieste yra 5 vaistinės, ar tai yra logiška?“ – svarstė Vaistinių darbuotojų profesinės sąjungos (VSPS) pirmininkas Žydrūnas Mineikis.
Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) duomenimis, 100 tūkst. Lietuvos gyventojų tenka apie 120 vaistininkų, o ES šis vidurkis siekia 80 vaistininkų tam pačiam gyventojų skaičiui.
Valstybinės vaistų kontrolės tarnyba gi yra nurodžiusi, kad vaistininkų skaičius pastaraisiais metais nežymiai augo, jei 2018 metais Lietuvoje buvo 3415, 2022-aisiais – 3654 vaistininkai.
Pasiteiravus, ar Lietuvoje išties nėra per tankus vaistinių tinklas, vieno jų atstovė I. Tėvelienė priminė, kad praėjusiais metais atlikta „Spinter tyrimai“ apklausa parodžiusi, jog net 88 proc. apklaustųjų teigia, jog vienos ar kelių vaistinių buvimas šalia namų jiems yra svarbus.
„Tyrimo duomenimis 79 proc. apklaustųjų Lietuvos pirmavimą ES vaistinių skaičiumi vertina teigiamai: 44 proc. mano, kad patogu pasiekti vaistinę bei nereikia laukti eilėse, o 3 proc. teigimu – didesnė konkurencija padeda užtikrinti geresnes kainas ir didesnį vaistų prieinamumą. Tik 12 proc. tyrimo dalyvių šį faktą vertino neigiamai, tad ši apklausa mums rodo, kad esamas platus vaistinių tinklas gyventojų yra vertinamas itin gerai“, – dėstė ji.
„Nemuno vaistinė“ generalinė direktorė Aušra Budrikienė taip pat sutiko, kad Lietuvoje išties yra tankus vaistinių tinklas: „Tačiau taip yra dėl gyventojų patogumo, siekiant užtikrinti, kad ir mažesniuose miesteliuose gyventojai galėtų lengvai įsigyti reikalingų vaistų ar kitų preparatų.“
Nori užtikrinti vienodą kokybę visiems
Portalas tv3.lt primena, kad sureguliuoti farmakotechnikų darbą Sveikatos apsaugos ministerija ėmėsi siekiant tinkamai įgyvendinti iš Europos Sąjungos teisės kylančius įsipareigojimus.
SAM taip pat viliasi, kad pokyčiai kaip tik turės teigiamos įtakos farmakotechnikų teikiamų farmacinių paslaugų kokybei.
„Vaistininko fizinis buvimas vaistinėje visą darbo laiką būtinas ne tik farmakotechniko tam tikros veiklos tiesioginei priežiūrai vykdyti, bet ir užtikrinant tinkamą vaistinės veiklą, reikalingą paslaugų spektrą bei kokybiškas paslaugas.
Vaistininkas neturės stovėti šalia vaistininko padėjėjo, tačiau jis galės greičiau ir efektyviau iškilus neaiškumui įvertinti paciento pateiktą receptą, nedelsiant pakonsultuoti farmakotechniką ir, jei reikia, pacientą“, – portalui tv3.lt yra aiškinusi ministerija.
Ji pažymėjo, kad daugelyje Europos Sąjungos šalių paplitęs didesnių vaistinių modelis, kur vaistinėje vienoje pamainoje dirba visa komanda – vaistininkas, vienas ar daugiau vaistininko padėjėjų, kiti specialius mokymus baigę specialistai. Todėl vienoje vaistinėje gali būti teikiamos plataus spektro farmacinės paslaugos, pvz., vaistų gamyba, farmacinė rūpyba, vaistų, kurių sudėtyje yra narkotinių medžiagų, pardavimas ir kt.
Tuo metu daliai minėtų veiklų (pvz., teikti farmacinės rūpybos paslaugas) vykdyti gali tik vaistininkai. Pažymima, kad vaistininko buvimas visą vaistinės darbo laiką būtinas ne tik farmakotechniko tiesioginei priežiūrai vykdyti, bet ir užtikrinti tinkamą vaistinės veiklą, reikalingą paslaugų spektrą bei kokybiškas paslaugas.
