v. orbano

Europos Parlamento įstatymų leidėjai ketvirtadienį nepatvirtino Rumunijos ir Vengrijos siūlomų kandidatų į įtakingą Europos Sąjungos vykdomosios valdžios instituciją, nes EP narių nepatenkino jų atsakymai į pateiktus klausimus dėl galimo interesų konflikto. Šis kandidatų atmetimas yra pirmas skaudus smūgis būsimai Europos Komisijos vadovei Ursulai Von der Leyen, renkančiai savo 26 komisarų komandą iš nacionalinių vyriausybių atrinktų kandidatų.

Vengrija siūlys motinas, kurios susilaukė mažiausiai keturių vaikų, visiškai atleisti nuo pajamų mokesčio. Tokiu būdu prieš migrantų priėmimą pasisakantis premjeras Viktoras Orbanas tikisi padidinti šalyje gimstamumą. Premjero teigimu, toks vyriausybės žingsnis leis padidinti šalyje gyventojų skaičių ir atsisakyti į šalį atvykstančių migrantų. Sekmadienį kreipdamasis į šalies gyventojus V. Orbanas atskleidė, kad vyriausybė imsis įvairių skatinimo priemonių, įskaitant 2,5 mln.

Budapešte keli tūkstančiai žmonių sekmadienį, jau ketvirtą dieną iš eilės, rengė eitynes, protestuodami prieš naujus įstatymus, kritiku teigimu, apribojančius darbuotojų teises ir pakertančius demokratiją Vengrijoje. Esant minusinei oro temperatūrai prie parlamento susirinkę protestuotojai skandavo šūkius prieš vyriausybę, o pranešėjai smerkė viršvalandžių taisyklių pataisas, kurias trečiadienį priėmė įstatymų leidėjai.

Vengrijos parlamentas ketvirtadienį perrinko Viktorą Orbaną trečiai kadencijai iš eilės (iš viso – ketvirtai kadencijai) premjero poste. Per balandžio 8-ąją vykusius rinkimus V. Orbano dešinioji partija „Fidesz“ ir jos nedidelė sąjungininkė užsitikrino 133 mandatus 199 vietų parlamente. Ši dviejų trečdalių dauguma valdantiesiems suteikia galimybę vienašališkai keisti konstituciją.

Vengrija pasižymi didžiausiu atotrūkiu tarp gautų rinkėjų balsų ir laimėtų vietų parlamente tarp visų Europos Sąjungos valstybių, o Lietuva šiuo atžvilgiu užima antrą vietą, trečiadienį pranešė „Euronews“. Triuškinanti Vengrijos premjero Viktoro Orbano pergalė šio mėnesio rinkimuose jo partijai „Fidesz“ užtikrino du trečdalius mandatų šalies parlamente. Tačiau jo dešiniosios pakraipos politinis judėjimas gavo mažiau nei pusę balsavusiųjų balsų balandžio 8 dienos rinkimuose.

Prieš imigrantus nusistatęs Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas ruošiasi vadovauti šaliai trečią kadenciją iš eilės po sekmadienį iškovotos triuškinamos rinkimų pergalės, nudžiuginusios kitus nacionalistus, bet tikriausiai sukelsiančios nerimą kai kurioms kitoms Europos Sąjungos narėms.

Emmanuelio Macrono pergalė atnešė Europos Sąjungos vienybės viltį, tačiau įtampa tarp Vakarų ir Rytų Europos ar Balkanų šalių ir toliau auga. Trintis tarp Vakarų ir Rytų Europos yra naujų tendencijų, neraminančių politikus, kurie ir toliau apeliuoja į „vieningą ir laisvą Europą“, dalis. Leidinys „Financial Times“ apžvelgia kas laukia Europos Sąjungos, nepaisant prancūzų proeuropietiško pasirinkimo. Maištininkas ES viduje nr.

Rusijos įvaizdis Vakarų pasaulyje itin prastas. Teigiama, kad ši šalis dabar neturi draugų susivienijusioje Europoje, tačiau yra ne visai taip. Europos Sąjungoje egzistuoja tiek atskiri politikai, tiek atskiros politinės jėgos, kurioms imponuoja V. Putino Rusijos ryžtingumas, agresyvumas bei antiamerikietiškumas. Maskva irgi rodo šioms jėgoms dėmesį, vertindama jas kaip galimas savo agentes Europos širdyje. Europos „disidentai“ Putino draugus galima suskirstyti į kelias kategorijas.

Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas su Vladimiru Putinu draugiškus santykius palaiko gana ilgai, ir tai Budapeštui jau kainavo Vašingtono palankumo praradimą. Bet kol Vengrija pamažu bando savo politikos vairą sukti į Vakarų pusę, Čekija žengia jos pramintu taku link Kremliaus. Orbano flirtas su Rusija... Politinio kapitalo instituto, esančio Budapešte, direktorius Peteris Kreko įsitikinęs, kad yra trys pagrindinės V. Orbano palankumo Rusijai priežastys.

„Kas kartą mums suklydus, „Russia Today“ ir „Sputnik“ iš to išpūs muilo burbulą, nes jie nori pasakyti, kad Vakarai nėra geresni už Rytus. Tad geriausias būdas gintis nuo putinizmo – jo apraiškų ieškoti savo visuomenėse ir stengtis jas pašalinti“, – interviu „Pasaulio panoramai“ tvirtina „The Economist“ apžvalgininkas Edwardas Lucasas. Pasak britų žurnalisto, tos valstybės, kurios turi daugiausiai vidinių problemų, yra labiausiai neatsparios hibridiniam karui, kuris atkeliauja iš Rytų.

Balandžio 7 dieną Vengrijos parlamento rinkimai didelių staigmenų neatnešė. Kaip ir tikėjosi dauguma vengrų, charizmatiškas Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas išsaugojo savo postą, o jo vadovaujama dešiniųjų jėgų partija „Fidesz“ užsitikrino daugumą parlamente: iš 199 vietų ji laimėjo 133, penkių kairės ir liberalų partijų aljansas gavo 38 vietas, kraštutinių dešiniųjų partija „Jobbik“ turės 23, o žalieji LMP – 5 parlamentarus.