užsienio kalbos

Vienas iš padedančių atrakinti pasaulį ir kitas kultūras dalykų – kalbos. Tuo neabejoja ir beveik dešimtmetį Jungtinėje Karalystėje gyvenanti bei septynias kalbas mokanti 26-erių Teodora Razgūnaitė. Mergina nuo mažų dienų žavėjosi užsienio kalbomis ir gana anksti suprato turinti gyslelę jas pakankamai lengvai išmokti.  Teodora prisimena, jog būdama maždaug ketverių jau žaisdavo, kad moka kalbėti kokia nors užsienio kalba.

Lina Smolskienė, LRT Klasikos laida „Ryto allegro“, LRT.lt Iki šešerių metų vaikas kalboms labai imlus – jis kaip kempinėlė gali sugerti labai daug, jo atmintis begalinė, sako Lietuvos edukologijos universiteto Vaikystės studijų katedros docentė Aldona Mazolevskienė. „Manoma, kad vaikas užprogramuotas skirti dvi ar net tris kalbas nuo pat gimimo. Tik [dvikalbėje šeimoje] jis greičiau įsisavina mamos gimtąją kalbą, nes tai savaiminis procesas – juk mama būna su juo nuo ryto iki vakaro.

Dalis Lietuvos darbdavių yra pasiryžę ugdyti savo darbuotojus ir išmokyti darbui reikalingų kompetencijų, jei tik šie mokės dvi ir daugiau užsienio kalbų. Pasak vienos didžiausių globalių kompanijų Lietuvoje „Western Union Processing Lithuania“ personalo direktorės Živilės Valeišienės, labiausiai vertinami darbuotojai, mokantys anglų ir dar vieną užsienio kalbą, kaip pavyzdžiui, vokiečių, ispanų, prancūzų, italų, portugalų.

Pagal Europos kalbų politiką, gimtoji kalba reikalinga identitetui, anglų kalba – komunikacijai, o norint būti tikru europiečiu reikia mokėti dar bent vieną ar dvi kalbas. „Perfrazuodama žymų psicholingvistą Franką Smithą, galiu pasakyti, kad viena kalba atidaro vienas duris, o dvi – visas likusias“, – patirtimi dalinasi Kauno technologijos universiteto (KTU) Šiuolaikinių kalbų ir tarpkultūrinės komunikacijos katedros vedėja Saulė Petronienė.

Pretendentai į valstybės tarnautojus jau gali nemokamai pasitikrinti anglų, vokiečių ir prancūzų kalbų mokėjimą Valstybės tarnybos departamente. Vakar, liepos 3 d., įvyko pirmasis testavimas. Praėjusių metų birželį įsigaliojus iš dalies centralizuotai valstybės tarnautojų atrankos sistemai, visi, norintys dalyvauti konkurse į pareigybę, kurios aprašyme nustatytas reikalavimas mokėti anglų, vokiečių ar prancūzų kalbą, turėjo pasitikrinti jos mokėjimą akredituotuose kalbų centruose.

Neseniai Kauno technologijos universiteto (KTU) organizuotame „Verstuvių“ konkurse dalyvavo per 120 moksleivių. Vertimo užduotis auditorijose bei nuotoliniu būdu atliko vertėjo profesiją norintys išbandyti jauni žmonės iš visos Lietuvos. „Šiandien ši profesija aktualesnė nei bet kada anksčiau“, – teigia Šiuolaikinių kalbų ir tarpkultūrinės komunikacijos katedros vedėja Saulė Petronienė.

Penkerių metų sukaktį Lietuvoje šiemet švęsiantis „Barclays“ technologijų centras (BTCL) vien per 2013 m. sukūrė 486 naujas darbo vietas. Iš viso per pirmuosius 4 veiklos metus BTCL Lietuvoje įdarbino 1265 žmones. Kovo mėn. pradėjo veikti ir naujas BTCL padalinys – žmogiškųjų išteklių centras, kuriame šiuo metu jau dirba 62 darbuotojai.

Pasaulis keičiasi, ir dienos, kai užtekdavo mokėti tik vieną kalbą, jau liko praeityje. Kiekvienas žmogus dabar turi mokytis naujų kalbų, tačiau kaip žinoti, kurios kalbos mokytis geriausia? Į šį klausimą atsakymo ieško „Nomad Capitalist“. Štai penkios kalbos, kurios išmokti būtų naudingiausia – verslui, kelionėms ar gyvenimui užsienyje. 5. Portugalų Nors gali pasirodyti, kad portugalų kalba nėra labai paplitusi, tai yra valstybinė 200 milijonų gyventojų turinčios Brazilijos kalba.

Daugelis Anglija.lt skaitytojų Jungtinėje Karalystėje gyvena ne vienerius metus, todėl ir patarimai skyriuje „Easy – anglų kalba paprastai ir greitai" iki šiol dažniau buvo skirti šiems skaitytojams. Tačiau Anglų Kalbos Klube Londone neretai apsilanko ir neseniai į D. Britaniją atvykę mūsų tautiečiai. Šįkart keletas idėjų, kaip įsikurti šioje šalyje, kad greičiau išmoktum anglų kalbą. Gyvenk su užsieniečiais. Be abejo, gyvenimas svečioje šalyje – baugina.

  Lietuvoje labiausiai paplitusi užsienio kalba išlieka rusų, tačiau daugėja ir mokančiųjų anglų kalbą, rugsėjo 26-ąją minint Europos kalbų dieną praneša Lietuvos statistikos departamentas. Tarp ES šalių Lietuvoje ir Liuksemburge yra didžiausia dalis žmonių, mokančių bent vieną užsienio kalbą. 2011 m. visuotinio surašymo duomenimis, 78,5 procento visų Lietuvos gyventojų, be savo gimtosios kalbos, mokėjo vieną ar daugiau kalbų.

Reformuojant nacionalinę mokymo programą, užsienio kalbos mokymas pradinėse mokyklose Anglijoje bus privalomas nuo septynerių metų. Apie tokius planus vėliau šią savaitę paskelbs Didžiosios Britanijos švietimo reikalų sekretorius Maiklas Gavas (Michael Gove), informuoja BBC naujienų tarnyba. M. Gavas taip pat praneš, jog vos penkerių metų sulaukę vaikai mokykloje turės atmintinai mokytis ir prieš klasę deklamuoti eilėraščius.

Nors italų, ispanų ar prancūzų kultūros Lietuvoje visuomet sulaukdavo didesnio susidomėjimo, pastaruoju metu jų populiarumas ėmė dar labiau augti: atidaromos ne tik naujos parduotuvės, kepyklėlės, restoranai, gausiai lankomi ir Italijos, Ispanijos, Prancūzijos ambasadų, kultūros institutų ir kitų organizacijų rengiami įvairūs kultūriniai renginiai: kino vakarai, koncertai, parodos.

Moksleiviams, pasirinkusiems tarptautines programas ir egzaminus, nebeliko kliūčių stoti į Lietuvos aukštąsias mokyklas. Švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius patvirtino rekomendacijas dėl tarptautinio bakalaureato programos rezultatų įskaitymo. Taip pat patikslinta tarptautinių užsienio kalbų egzaminų įskaitymo tvarka, siekiant „išversti“ tarptautinius pasiekimų vertinimus į lietuvišką sistemą, kad moksleiviams nereikėtų du kartus atsiskaityti už tas pačias žinias.

Vis daugiau moksleivių ir studentų aktyviai domisi studijų galimybėmis užsienyje: vieniems tai būdas įgyvendinti seną svajonę ir telieka susirasti dominčią studijų programą ir ruoštis išvykimui, kitiems – tai proga pasidairyti, sužinote apie naujoves ir pripažinti sau, kad ir pasirinkus studijas Lietuvoje, tikrai yra bus ką veikti.

Žemės ūkio ministerija ieško specialisto darbui su Europos Sąjungos institucijomis. Tarp išvardintų reikalavimų yra ir rusų kalbą. Nors konkursas dar tebevyksta, šioje vietoje jau dirba rusų tautybės darbuotoja, skelbia LNK „Žinios“. Konkurso sąlygos atrodo tarsi specialiai rašytos konkrečiai jau dirbančiai specialistei. „Tos sąlygos, aš specialiai pasidomėjau, yra pakankamai apvalios ir nėra kažkokių ypatingų reikalavimų, kad suponuotume, kad ten konkrečiai komiam asmeniui buvo rašyta.

Artėjantis Europos vyrų krepšinio čempionatas ir Šiaulių arenoje vyksiančios grupės varžybos, kuriose kausis Italijos, Serbijos, Izraelio, Prancūzijos, Latvijos ir Vokietijos rinktinės, verčia pasitempti miesto taksistus. Norėdami susišnekėti su atvažiuosiančiais sirgaliais, vairuotojai mokosi užsienio kalbų. Kalbų mokosi savarankiškai UAB „Barveža“ komercijos direktorė Zinaida Barienė „Šiaulių kraštui“ patvirtino, kad artėjant čempionatui taksi vairuotojai papildomai mokosi užsienio kalbų.

Lietuvos rusų sąjunga nori, kad rinkiminiai biuleteniai artėjantiems savivaldos rinkimams būtų spausdinami ne tik lietuviškai, bet su vertimu į rusų, lenkų ar anglų kalbas. Tokį prašymą Lietuvos rusų sąjungos pirmininkas Sergejus Dmitrijevas išsakė laiške Seimo pirmininkei Irenai Degutienei. Tačiau tokį pageidavima I. Degutienės komanda vertina kaip nelogišką.

Pastaraisiais metais tarp emigrantų neabejotinai populiariausios šalys buvo Jungtinė Karalystė ir Airija – pernai jas laimės paieškoms rinkosi beveik trečdalis išvykstančių lietuvių. Tačiau kai žiniasklaidoje ėmė mirgėti pranešimų, kad dabar tiek anglai, tiek airiai išgyvena ne pačius geriausius laikus, emigrantų žvilgsnis nukrypo į Norvegiją.

Smegenys gali įsisavinti naują žodį per mažiau nei 15 minučių, teigia mokslininkai, kuriuos cituoja „Telegraph.co.uk“. Taip jie paneigia dažnai pasitaikančius išsisukinėjimus, jog naujos kalbos išmokti neįmanoma. Viskas, ką reikia daryti, tai per tą laiką išgirsti žodį 160 kartų, praneša Kembridžo mokslininkų tyrimų rezultatus „Telegraph.co.uk“. Tada smegenys suformuoja naują neuronų tinklą, kuris „atsakingas“ už žodžio įsiminimą.

Antikos pažinimas yra būtinas išsilavinusio, kultūringo žmogaus bruožas – pripažįsta absoliuti dauguma (66,39 proc.) Lietuvos moksleivių, dalyvavusių Klasikų asociacijos ir rinkos tyrimų bendrovės „Macroscope“ vykdytoje apklausoje. Net 39,18 proc. apklaustųjų, esant galimybei, norėtų mokytis lotynų kalbos, kurią mato kaip raktą Antikos kultūros ir civilizacijos pažinimui. Virš ketvirtadalio – 26,05 proc.

Neseniai atliktoje apklausoje 61% britų pripažino atostogų metu nebandantys kalbėti vietine kalba, nes bijo apsikvailinti. Tinklalapio „Hotels.com" tyrimas parodė, kad britams svečiose šalyse visiškai užtenka anglų kalbos ir rankų gestų. 35% respondentų užsienio kalba šnekėti pareiškė nebandantys todėl, kad bijo apsikvailinti, o 28% tikino absoliučiai neturintys jokio noro kalbėti kokia nors kita kalba nei gimtoji. Frazė „Do you speak English" (Ar jūs kalbate angliškai? – lt.

Rudens pavadinimas indoeuropiečių kalbose labai įvairuoja. Vieną didelę grupę sudaro slavų kalbos, gotai ir mūsų giminaičiai senovės prūsai, plg. rusų осень, lenkų jesień, čekų jeseň, gotų asans „pjūties metas“, prūsų assanis „ruduo“. Gotų kalbos rudens pavadinimas geriausiai išlaikė pirminę žodžio reikšmę „laikas, kai pjaunami javai“. Manoma, kad vokiečių kalbos rudens pavadinimo der Herbst ir senosios anglų kalbos haerfest pirminė reikšmė buvusi „pjūties, derliaus ėmimo metas“. Šie žodžiai t...