Pastaraisiais metais tarp emigrantų neabejotinai populiariausios šalys buvo Jungtinė Karalystė ir Airija – pernai jas laimės paieškoms rinkosi beveik trečdalis išvykstančių lietuvių. Tačiau kai žiniasklaidoje ėmė mirgėti pranešimų, kad dabar tiek anglai, tiek airiai išgyvena ne pačius geriausius laikus, emigrantų žvilgsnis nukrypo į Norvegiją. Darbo rinkos specialistai pastebi, kad į šią šalį veržte besiveržiantys lietuviai nėra išrankūs darbo pasiūlymams, tačiau jiems įsidarbinti koją pakiša užsienio kalbos nemokėjimas.
SEB banko atlikta privačių klientų grynųjų pinigų valiutos keitimo operacijų analizė parodė, kad šių metų liepos–lapkričio mėnesiais dažniausiai į litus keičiamos užsienio valiutos trejetuke atsirado Norvegijos krona. Šios valiutos pirkimo ir pardavimo operacijos sudarė apie 12 proc. visų šio tipo operacijų, o vidutinė į litus keičiama suma, palyginti su kitomis užsienio valiutomis, yra didžiausia.
Daugiausia lietuviai, kaip įprasta, pirko ir pardavė eurų – 50 proc. visos keičiamos valiutos, JAV dolerių – apie 18 proc. Didžiosios Britanijos svarų sterlingų keitimo operacijos tesudarė 6 proc. – dvigubai mažiau nei Norvegijos kronų.
SEB banko šeimos finansų ekspertės Julitos Varanauskienės teigimu, besikeičiantis užsienio valiutos populiarumas patvirtina ir stiprėjančias naujas emigracijos kryptis.
„Minimu laikotarpiu į litus grynaisiais pinigais keičiama vidutinė Norvegijos kronų suma, palyginti su kitomis valiutomis, yra didžiausia – beveik 14 tūkst. litų. Kitų Skandinavijos šalių, pavyzdžiui, Danijos ir Švedijos kronų, vidutinė keičiama suma yra daugiau negu perpus mažesnė ir siekia apie 6 tūkst. litų, o Didžiosios Britanijos svarų sterlingų – tik apie 2 tūkstančius“, – sakė J. Varanauskienė.
Pasak jos, viena iš tokio pasirinkimo priežasčių galėjo būti smarkiai pablogėjusi ekonominė situacija populiariausiose tarp lietuvių pasirinktų šalių – Ispanijoje, Airijoje, Didžiojoje Britanijoje. Tuo tarpu Norvegijoje pasaulinės krizės atgarsiai buvo švelnesni.
Registruoja daugiau lietuvių
Kad vis daugiau lietuvių vyksta laimės ieškoti į Norvegiją, patvirtina ir augantis besikreipiančiųjų į Lietuvos ambasadą šioje šalyje skaičius.
Kaip TIESAI sakė Lietuvos ambasados Norvegijoje antrasis sekretorius Arvydas Paldavičius, šias tendencijas galima pailiustruoti ir statistiniais duomenimis.
„Norvegijos gyventojų registro duomenimis, praėjusių metų pradžioje šioje šalyje kaip čia gyvenantys buvo registruoti 7578 Lietuvos piliečiai, šių metų pradžioje – jau 10377. Galima daryti prielaidą, kad kitąmet šis skaičius bus dar ūgtelėjęs“, – mano A. Paldavičius.
Daugelyje šalių išaugusį atvykėlių skaičių atspindi ir nusikaltimų statistika. Pasak A. Paldavičiaus, nors gausėjančios į Norvegiją atvykstančių lietuvių gretos turi įtakos ir nusikalstamumo tendencijoms, iš to nereikėtų daryti apibendrinančių išvadų apie visą lietuvių bendruomenę šioje šalyje.
„Norvegijoje gausu menininkų, kultūros veikėjų, medikų, verslininkų ir kitų sričių darbuotojų, atvykusių su šeimomis ir planuojančių įsikurti ilgesniam laikui. Jie doru ir nuoširdžiu darbu labai prisideda prie Lietuvos įvaizdžio gerinimo“, – įsitikinęs A. Paldavičius.
Aklai važiuoti nepataria
Norvegijoje imigrantai sudaro apie 7 proc. gyventojų. Į tai atsižvelgia ir administracines paslaugas teikiančios valstybinės institucijos.
Norvegijoje veikia paslaugų centrai, specialiai įsteigti užsienio darbuotojams aptarnauti. Kai kuriose valstybinėse institucijoje informacija teikiama ne tik norvegų ir anglų, bet ir lenkų, lietuvių, rusų kalbomis, institucijose dirba lietuvių darbuotojų, leidžiami specialūs lankstinukai lietuvių kalba apie darbuotojų teises ir pareigas.
Vykti į Norvegiją lietuvius vilioja ne tik palanki socialinė aplinka, bet, žinoma, ir tai, kad čia pasaulinės krizės atgarsiai buvo švelnesni. Vis dėlto nepatariama važiuoti ieškoti laimės aklai.
Pirmiausia rekomenduojama įsitikinti, kad darbą parūpinti pažadėjęs tarpininkas veikia legaliai, yra registruotas Norvegijos darbo inspekcijos registre.
„Taip pat reikėtų iš anksto pasidomėti, kaip tvarkyti su darbu, mokslu, studijomis, gyvenimu Norvegijoje susijusius formalumus. Būtina pasirūpinti reikiamais dokumentais: išsiimti Europos sveikatos draudimo kortelę, turėti svarbiausių dokumentų notariškai patvirtintas kopijas, vertimus į norvegų kalbą“, – patarė Lietuvos ambasados Norvegijoje antrasis sekretorius A. Paldavičius.
Koją pakiša užsienio kalba
Lietuvos darbo biržos EURES tarnybos vadovė Agnė Kunigonytė taip pat pastebi, kad padaugėjo norinčiųjų dirbti Skandinavijos šalyse.
Šiuo metu Europos mobilumo portalo laisvų darbo vietų duomenų bazėje www.eures.europa.eu yra nurodytos 493 laisvos darbo vietos Norvegijoje. EURES Lietuva tinklalapyje www.ldb.lt/eures šiuo metu Norvegijoje siūlomas darbas automobilių mechanikui, kompiuterinių sistemų projektuotojui, duomenų bazių administratoriui. Pagrindiniai reikalavimai kandidatams – darbo patirtis atitinkamoje srityje, kvalifikaciją ar išsilavinimą patvirtinantys dokumentai, anglų arba norvegų kalbų mokėjimas.
„Tautiečiai sutiktų dirbti bet kokį darbą, tačiau dažnai pagrindine kiūtimi, užkertančia kelią padirbėti svečioje šalyje, lietuviams tampa užsienio kalbos nemokėjimas“, – sakė A. Kunigonytė.
Remiantis Norvegijos EURES konsultantų pateiktais duomenimis, vienintelės nustatytos minimalios algos yra sezoninių žemės ūkio darbų sektoriuje. Anksčiau buvo laikoma, kad maitinimas ir apgyvendinimas taip pat yra atlyginimo dalis, tačiau šiuo metu taip nebėra.
Priklausomai nuo dirbančiojo amžiaus, darbo trukmės minimalus valandinis atlygis sezoninių darbų ir žemės ūkio srityse svyruoja nuo 77 iki 115,15 Norvegijos kronų (nuo 33 iki 49 litų).
Statybų ir kituose sektoriuose galima užsidirbti gerokai daugiau.
Su universiteto diplomu – ganyti avis
Darbuotis Norvegijoje siūlo ir privačios firmos. Pasiūlymai įvairūs – nuo statybos darbų vyrams iki valytojos, namų ūkio ekonomės darbo moterims. Nutariau išmėginti laimę ir paieškoti darbo šioje šalyje. Paskambinusi į keletą agentūrų nurodžiau savo amžių, pabrėžiau, kad turiu aukštojo mokslo diplomą ir... nekantriai laukiau darbo pasiūlymų.
Išgirdau vienintelį pasiūlymą – dirbti namų ūkio ekonome kažkur pietinėje Norvegijos dalyje. Tačiau darbą siūlantis ūkininkas pageidauja, kad būsimoji darbuotoja ne tik tvarkytų namus, gamintų valgį, bet laisvalaikiui dar ir ganytų avis. Kai atvyktų pasisvečiuoti darbdavio šešiametė dukrelė – tektų būti ir jos aukle. Ūkininkas kalba angliškai ir norvegiškai, tad bent vieną iš šių kalbų mokėti privalu. Kiti privalumai: mokėti rusiškai, mat taip kalba ūkininko dukra, taip pat turėti vairuotojo pažymėjimą.
Jeigu ūkininkas pasirinktų būtent mane, iš pradžių sudarytų darbo sutartį 3 mėnesiams, paskui gali ją tęsti iki metų. Darbuotojai suteiktų kambarį ir nemokamą maitinimą, o per mėnesį, neatskaičius mokesčių, mokėtų 5000 Norvegijos kronų (2108 litus).
Tiesa, įdarbinimo konsultantė iš karto įspėjo, kad čia, priešingai nei įpratę Jungtinėje Karalystėje, Airijoje, Ispanijoje dirbantys lietuviai, teks pamiršti apie dažnas keliones į tėvynę. Kad ir neilgų atostogų galima tikėtis ne anksčiau nei po pusmečio ir, žinoma, darbdaviui sutikus.
Už tarpininkavimą surandant šį darbą Norvegijoje agentūrai turėčiau sumokėti 540 litų, dar tiek atsieis kelionė.
Jei nenorite mokėti už tarpininkavimą, galite pasidairyti privačių asmenų darbo skelbimų internete. Tiesa, pastaruoju metu ieškančiųjų darbo gerokai daugiau nei jį siūlančiųjų. Moterims bene dažniausia siūloma valyti namus arba biurus. Tačiau nereikėtų tikėtis, kad ir čia darbas atsieis nemokamai – neretai už „paslaugą“ užsiprašoma savaitės ar dviejų uždarbio.
Emigrantų kryptys
* Statistikos departamento duomenimis, iki šių metų rugpjūčio 31 d. išvykimą iš Lietuvos deklaravo daugiau kaip 59 tūkst. asmenų. Pernai iš Lietuvos emigravo 34,7 tūkst. šalies gyventojų – tai 1,5 karto daugiau negu 2008-aisiais.
* Pernai didžiausia dalis išvykstančiųjų deklaravo išvažiuojantys į Jungtinę Karalystę (33 proc.), Airiją – 14, Baltarusiją – 9, Jungtines Amerikos Valstijas – 8, Vokietiją ir Ispaniją – po 6, Rusijos Federaciją – 5 procentai. Į Norvegiją emigravo tik 2,4 proc., arba daugiau kaip 500 gyventojų, deklaravusių savo išvykimą. Tačiau palyginti su 2008 metais, lietuvių, emigruojančių į šią šalį, skaičius padidėjo beveik 60 procentų.
Verta žinoti
* Norvegijos EURES konsultantų duomenimis, minimalios nustatytos algos yra tik sezoninių žemės ūkio darbų sektoriuje. Maitinimas ir apgyvenimas nėra atlyginimo dalis.
* Minimalus valandinis darbo užmokestis sezoninių darbų ir žemės ūkio srityse: 16–17 m. amžiaus asmenims – 77 Norvegijos kronos (33 litai), 17–18 m. – 80 NOK (34 litai). Vyresniems nei 18 m. ir dirbantiems pirmas 12 savaičių – 97,50 NOK (41 litas), dirbantiems 12–24 savaičių – 103 NOK (44 litai), ilgiau kaip 24 savaites – 115,15 NOK (49 litai). Statybų ir kituose privačiuose sektoriuose galima užsidirbti gerokai daugiau.
* Vykstant į Norvegiją ieškoti darbo reikia turėti: pasą ar asmens tapatybės kortelę, gyvenimo aprašymą, diplomo, kvalifikacijos sertifikato kopijas su vertimu, rekomendacijas iš darbdavių (jei tokių turite) su vertimu, santuokos liudijimo kopiją su vertimu, vaikų gimimo liudijimų kopijas su vertimu, Europos sveikatos draudimo kortelę iš teritorinės ligonių kasos, jei esate draustas sveikatos draudimu, arba sveikatos draudimo polisą iš draudimo įmonės.
* Norvegijoje galima registruotis elektroniniu būdu policijoje arba paslaugų centre užsienio darbuotojams. Užsiregistravusieji gauna neribotai galiojantį registracijos liudijimą. Atkreipiame dėmesį, kad ribotai galioję darbo leidimai nuo 2009 m. spalio 1 d. Lietuvos piliečiams nebereikalingi.
