Karas Ukrainoje

Sužeistųjų per trečiadienio Rusijos balistinių raketų ataką Kryvyj Rihe padaugėjo iki dešimties, „Telegram“ kanale pranešė Dnipropetrovsko srities karinės administracijos vadovas Serhijus Lysakas. „Tarp sužeistųjų Kryvyj Riho mieste yra aštuonerių metų berniukas. Vaiko būklė vidutinio sunkumo, jis paguldytas į ligoninę“, – parašė S. Lysakas. Jo teigimu, dešimt žmonių buvo paguldyti į ligoninę, dar dviems medicininė pagalba buvo suteikta vietoje.

Mišri JAV senatorių grupė pasiūlė teisės aktą, pagal kurį Rusijai draugiškoms šalims būtų taikomos sankcijos, jei Maskva sužlugdytų vykstančias derybas dėl karo Ukrainoje užbaigimo. JAV prezidentas Donaldas Trumpas bando tarpininkauti dėl paliaubų tarp Ukrainos ir ją užpuolusios Rusijos, tačiau jo administracijai nepavyko pasiekti proveržio.

Pasak karinių stebėtojų, Rusijos kariuomenės paleista sklendžianti bomba sunaikino vieną iš užtvankų prie Ukrainos sienos esančioje Belgorodo srityje.  Panašu, kad socialiniuose tinkluose plintančiame vaizdo įraše užfiksuota sprogstamojo įtaiso, kuris, manoma, sveria 3 tonas, smūgio akimirka.  Bomba nukrito netoli Popovkos kaimo, esančio vos už kelių šimtų metrų nuo Ukrainos sienos. Manoma, kad rusai siekė blokuoti sunkiųjų Ukrainos šarvuočių judėjimą.

Rusija ruošia rezervus bandymui pasiekti proveržį fronto linijose gegužės mėnesį, tinkle „Telegram“ pareiškė Ukrainos Nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos Kovos su dezinformacija centro vadovas Andrijus Kovalenka. „Rusija ruošia rezervus dar vienam bandymui pasiekti proveržį fronte gegužės mėnesį“, – sakė jis. Kovos su dezinformacija centras kiek anksčiau pranešė, kad Rusijos diktatorius Vladimiras Putinas paskelbė apie didžiausią karinį šaukimą per 14 metų.

Ukrainiečių prezidentas Volodymyras Zelenskis trečiadienį pareiškė, kad Rusija tyčia atakuoja Ukrainos energetikos infrastruktūrą, ir paragino sąjungininkus daryti spaudimą Maskvai, kad ši sustabdytų invaziją. „Dar vienas tyčinių smūgių raundas ir žala energetikos objektams – FPV (angl. first person view) dronas pataikė į elektros pastotę Sumų srityje, o Nikopolyje, Dnipro srityje, artilerijos ugnis apgadino elektros perdavimo liniją“, – sakė ukrainiečių lyderis.

JAV administracijoje vis mažiau tikėtinomis laikomos prezidento Donaldo Trumpo pažadėtos greitos paliaubos tarp Ukrainos ir Rusijos. Agentūros „Reuters“ informacija, aukšti vyriausybės pareigūnai praėjusiomis dienomis svarstė, ar JAV ateinančiais mėnesiais pavyks pasiekti taikos susitarimą. Aptarti būdai daryti spaudimą tiek vyriausybei Kyjive, tiek vyriausybei Maskvoje, agentūrai „Reuters“ sakė su situacija susipažinę pareigūnai.

JAV senatoriai pagrasino įvesti 500 proc. muitus šalims, kurios perka Rusijos naftą ir dujas, jei V. Putinas atsisakys taikos Ukrainoje. JAV Senatas parengė įstatymo projektą dėl naujų sankcijų Rusijai už tai, kad Kremlius atmeta taikos susitarimą su Ukraina, skelbiama „The Moscow Times“. Iniciatyva numato įvesti 500 proc.

Per Rusijos dronų ataką Ukrainos rytinėse Zaporižios ir Charkivo srityse žuvo mažiausiai vienas žmogus ir dar dešimt buvo sužeisti, trečiadienį pranešė pareigūnai.  Rusija ir Ukraina suintensyvino antskrydžius net ir tuo metu, kai  JAV prezidentas Donaldas Trumpas spaudžia Kremlių ir Kyjivą susitarti dėl paliaubų po ilgiau nei trejus metus trunkančių brangiai kainuojančių kovų.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ir toliau tikisi gauti ilgojo nuotolio vokiškų sparnuotųjų raketų „Taurus“. „Sieksime to“, – pareiškė jis, atsakydamas į klausimą, ar tikisi, kad kanclerio pareigas pradėjus eiti Friedrichui Merzui bus priimti greiti sprendimai. Dėl to kalbamasi, sakė V. Zelenskis antradienį Kyjive susitikęs su Vokietijos užsienio reikalų ministre Annalena Baerbock.  Tačiau detalių jis nenorįs komentuoti, kol F. Merzas dar neperėmė posto, pridūrė V. Zelenskis.

JAV prezidento Donaldo Trumpo specialusis pasiuntinys Keithas Kelloggas teigė, jog „karas Ukrainoje yra ant ugnies nutraukimo slenksčio“, tačiau abi pusės turi susitarti, rašoma „Telegram“ kanale „Unian“....

Ukraina ir Rusija antradienį skundėsi Jungtinėms Valstijoms dėl smūgių viena kitos energetikos objektams. Kyjivas taip pat paragino Vašingtoną sugriežtinti sankcijas Maskvai už Saudo Arabijoje sudarytų susitarimų pažeidimą. Abi šalys kaltina viena kitą pažeidus numanomą susitarimą nutraukti energetikos objektų apšaudymą, nors oficialus susitarimas nebuvo sudarytas ir neaišku, kokius įsipareigojimus prisiėmė kiekviena šalis.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas yra „nusivylęs“ Vladimiro Putino veiksmais ir mano, kad Rusija „vilkina derybas dėl visapusiškų paliaubų“, praneša „Fox“ žurnalistė Jacqui Heinrich, remdamasi su derybomis susipažinusiu šaltiniu.

Antradienį Rusija pareiškė pasiskundusi Jungtinėms Valstijoms dėl Ukrainos smūgių į jos energetikos objektus. Keliomis valandomis anksčiau Kyjivas pranešė, kad dėl Rusijos atakos be elektros liko dešimtys tūkstančių žmonių.  Abi šalys kaltina viena kitą sulaužius susitarimą nutraukti energetikos objektų apšaudymą, nors joks oficialus susitarimas nėra sudarytas ir nėra aišku, kokius įsipareigojimus prisiėmė kiekviena šalis.

Ukraina gavo dar 3,5 mlrd. eurų finansinės paramos iš Europos Sąjungos (ES). Apie tai antradienį paskelbė Ukrainos vyriausybė. Ukrainos premjeras Denysas Shmyhalis pranešime socialinėje platformoje „Telegram“ rašė, kad ši parama yra „itin svarbi palaikant makroekonominį stabilumą“. Ukrainos ekonomikos ministerija paskelbė, kad šią paramą sudaro 3,1 mlrd. eurų paskolų už mažas palūkanas ir 400 mln. eurų dotacijų.

Kyjive antradienį viešintis užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys sako, jog Lietuvos pareiga yra įtikinti sąjungininkus Europoje daryti daugiau.  „Kad ir kokias gražias istorijas (Rusija – BNS) pasakotų apie bendradarbiavimą, tai nėra susiję su juo. Jie nori teritorijos, nori pavergti savo kaimynus“, – su Ukrainos užsienio reikalų ministru Andrijumi Sybiha surengtoje spaudos konferencijoje kalbėjo Lietuvos diplomatijos vadovas.

Ukraina antradienį pranešė, kad Kyjivas ir Vašingtonas veda naujas derybas dėl susitarimo, kuris suteiktų Jungtinėms Valstijoms prieigą prie ukrainiečių naudingųjų iškasenų mainais į tolimesnę karinę paramą.

Europos Sąjungos (ES) vyriausioji diplomatė Kaja Kallas antradienį pareiškė, kad yra daugybė karo nusikaltimų Bučos mieste Ukrainoje įrodymų, kur Rusijos kariuomenė kaltinama nužudžiusi šimtus civilių gyventojų. „Nebaudžiamumas už karo nusikaltimus, tiesą sakant, yra neįmanomas“, – praėjus dienai po trečiųjų Bučos išlaisvinimo metinių ES įstatymų leidėjams sakė K. Kallas.

Kyjive besilankantis užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys teigia, kad Lietuva niekada nepripažins Rusijos okupuotų Ukrainos teritorijų. Pasak jo, tebevykstant karui Ukrainoje, tarptautinė bendruomenė privalo ir toliau remti Kyjivą.  „Labai aiškiai matome kas yra kas. Lietuva nėra neutrali šalis, Lietuva yra Ukrainos pusėje. Matome, kad Rusija yra aiškus agresorius ir su ja turi būti elgiamasi kaip su agresoriumi.

Kyjive viešinti Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock antradienį pareiškė, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas derybose dėl karo Ukrainoje užbaigimo žaidžia siekdamas laimėti daugiau laiko.  „Ukraina yra pasirengusi nedelsiant nutraukti ugnį. Tai Putinas žaidžia dėl laiko, nenori taikos ir tęsia savo agresyvų karą, kuris pažeidžia tarptautinę teisę“, – sakoma pareiškime, kurį paskelbė Vokietijos užsienio reikalų ministerija.

Kadenciją baigianti Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock įspėja Jungtines Valstijas derybose su Rusija dėl paliaubų Ukrainoje nepasitikėti prezidentu Vladimiru Putinu. „Tai Putinas vilkina laiką, nenori taikos ir tęsia savo neteisėtą karą“, – pareiškė politikė, antradienį atvykusi į Kyjivą su atsisveikinimo vizitu.  Vokietija, anot jos, skirs Ukrainai dar 130 mln. eurų humanitarinės paramos ir stabilizavimo lėšų.

JAV prezidento Donaldo Trumpo asmeninis dvasinis patarėjas Markas Burnsas pareiškė, kad Ukrainos kariai fronto linijoje prašo JAV ne pinigų, o ginklų, kad galėtų numušti Rusijos dronus, rašo „Ukrainska Pravda“. Anot leidinio, apie tai platformoje „X“ M. Burnsas parašė apsilankęs Bučoje, Irpinėje ir Borodiankoje. Aplankė Ukrainos miestus Jis pabrėžė, kad ukrainiečiai fronte prašo ne Amerikos pinigų.

Rusija pirmą kartą nuo 2025-ųjų pradžios naktį nevykdė masinės dronų atakos prieš Ukrainą, rašo „Ukrainska Pravda“. Naktį iš pirmadienio į antradienį nefiksuotos masinės dronų atakos, sako Ukrainos ginkluotosios oro pajėgos. Vis dėlto tai nereiškia, kad rusai neatakavo Ukrainos. Pasak Dniepropetrovsko srities tarybos vadovo Mykolos Lukašuko, nuo vakaro iki ryto rusai smogė Nikopoliui. Buvo apgadinti trys privatūs namai, infrastruktūra ir administracinis pastatas.

Baltieji rūmai patvirtino Donaldo Trumpo anksčiau išsakytus žodžius, kad JAV prezidentą erzina „abiejų karo pusių lyderiai“. Anksčiau D. Trumpas teigė, kad jo netenkina Rusijos ir Ukrainos vadovybės veiksmai taikos derybose, bet aiškino, kad yra pasiryžęs „įvesti taiką“....

Kinija yra pasirengusi atlikti „konstruktyvų vaidmenį“ siekiant užbaigti karą Ukrainoje, tačiau remia Rusiją ginant savo interesus, antradienį Rusijos valstybinės naujienų agentūros „Ria Novosti“ paskelbtame interviu pareiškė Kinijos diplomatijos vadovas Wang Yi.  Wang Yi šią savaitę atvyko į Maskvą derybų su Rusijos kolega Sergejumi Lavrovu ir susitiks su prezidentu Vladimiru Putinu, pranešė Kremlius.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas pirmadienį pareiškė, kad tikisi, jog Rusijos vadovas Vladimiras Putinas „įvykdys savo dalį“ susitarime dėl karo Ukrainoje užbaigimo, po to, kai JAV lyderis išreiškė abejonių dėl Maskvos įsipareigojimo. „Noriu įsitikinti, kad jis laikysis savo įsipareigojimų, – žurnalistams Baltuosiuose rūmuose sakė D. Trumpas. – Manau, kad jis laikysis to, ką man sakė, ir manau, kad dabar įvykdys savo susitarimo dalį.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pirmadienį lankėsi Bučoje, kur Rusijos kariuomenė kaltinama prieš trejus metus nužudžiusi šimtus civilių gyventojų, ir paragino Europos sąjungininkus susivienyti, kad būtų užkirstas kelias naujoms žudynėms. Rusijai pasitraukus iš Kyjivo priemiesčio Bučos po mėnesį trukusios okupacijos, kuri baigėsi 2022 metų kovo 31 dieną, buvo aptikti civilių gyventojų kūnai, kai kurie iš jų buvo surištomis rankomis už nugaros.

Ukraina rengia susitarimo su Jungtinėmis Valstijomis projekto dėl lengvatinės prieigos prie Ukrainos gamtinių išteklių pakeitimus, pirmadienį naujienų agentūrai AFP pranešė vienas aukšto rango Ukrainos pareigūnas.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas iš JAV prezidento Donaldo Trumpo sulaukė didžiulių nuolaidų, kurių negalima palyginti su Kyjivo nuolaidomis. Be to, Vašingtonas jau pripažino, kad nesieks visiškai atkurti Ukrainos suvereniteto, „Sky News“ sakė Johnas Boltonas, buvęs D. Trumpo patarėjas nacionalinio saugumo klausimais pirmosios jo kadencijos metu, rašoma „Unian“. „Manau, kad Putinas jau gavo didžiulių nuolaidų iš Trumpo.

JAV prezidento Donaldo Trumpo dvasinis patarėjas pastorius Markas Burnsas atvyko į Ukrainą ir aplankė Kyjivo srities miestus, kurie 2022 m. buvo išvaduoti iš Rusijos pajėgų, kovo 31 d. pranešė vyriausiasis Ukrainos rabinas Mošė Azmanas. M. Azmanas pakvietė M. Burnsą apsilankyti Bučoje, Borodiankoje ir Irpinėje. Prieš trejus metus Rusijos bandymai apsupti Kyjivą žlugo po daugiau nei mėnesį trukusių įnirtingų kovų, Maskvos kariuomenei pasitraukus iš sostinės apylinkių.

Ukrainos saugumo tarnyba (UST) sulaikė dar tris Rusijos karinės žvalgybos agentus, kurių svarbiausia užduotis buvo koreguoti oro smūgius Kyjivui, pirmiausia – gynybos gamykloms bei ginklų ir amunicijos sandėliams. Kaip rašo „Ukrinform“, tai pranešė UST. Agentai veikė atskirai, tačiau turėjo bendrą kuratorių – Rusijos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo vyriausiosios žvalgybos valdybos (GRU) darbuotoją. Jo tapatybė jau nustatyta. Paaiškėjo, kad vienas iš agentų yra Rusijos pilietis.

Rusija ir Jungtinės Valstijos diskutuoja apie galimą bendradarbiavimą įgyvendinant Rusijos retųjų žemių metalų projektus, teigia vienas aukštas Maskvos pareigūnas. Rusijos valstybinio turto fondo vadovas Kirilas Dmitrijevas laikraščiui „Izvestija“ tvirtino, kad įmonės jau pareiškė susidomėjimą šiais projektais, tačiau daugiau detalių nepateikė.

Charkive per naktinius Rusijos smūgius nukentėjo mažiausiai 13 pastatų ir išbyrėjo daugiau kaip 130 langų. Tai „Telegram“ kanale pranešė Charkivo miesto taryba, kuria remiasi „Ukrinform“. „Kyjivo rajone mažiausiai 13 pastatų buvo apgadinti per bepiločių orlaivių ataką, surengtą kovo 31-osios naktį ir rytą. Butuose buvo išdaužta 120 langų, o dar 11 – viešose vietose“, – rašoma pranešime.

Suomijos prezidentas Alexanderis Stubbas papasakojo apie savo susitikimą su JAV prezidentu Donaldu Trumpu. Anot jo, per susitikimą D. Trumpas klausė, ar gali pasitikėti Rusijos režimo lyderiu Vladimiru Putinu, rašo YLE. Savaitgalį A. Stubbas su D. Trumpu žaidė golfą. A. Stubbas neapsistojo nakvynei D. Trumpo namuose Mar-a-Lago, tačiau susitikimas truko ne mažiau kaip septynias valandas ir D. Trumpas buvo geros nuotaikos.

Rusija svarstė Ukrainoje panaudoti taktinius branduolinius ginklus, rašo „The New York Times“. Anot leidinio, Vladimirui Putinui brangiausias Ukrainos gabalėlis yra Krymas. Kadangi ukrainiečiai judėjo link Dniepro ir tikėjosi persikelti bei  pasistūmėti link pusiasalio, tai sukėlė įtampą. Gali paskatinti Putiną imtis beviltiškų priemonių? Leidinio šaltinių teigimu, Ukraina suvokė, kad norėdama paskatinti Rusijos režimo lyderį V. Putiną derėtis, turės daryti spaudimą Krymui.

Rengiamasi Ukrainos prezidento rinkimams, nors daugelis abejoja, kad juos galima surengti karo metu, rašo „The Economist“. Anot leidinio šaltinių, Ukrainoje vyksta pasirengimo darbai. „Kyjive aplink Volodymyrą Zelenskį galandami durklai. Jau kelis mėnesius Ukrainos prezidentas patiria didelį spaudimą iš užsienio: iš Vladimiro Putino, kuris be jokios ironijos suabejojo jo teisėtumu, ir iš Dolando Trumpo, kuris pakartojo V. Putino kalbas. Atrodo, kad abu juos erzina V. Zelenskio užsispyrimas.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pirmadienį paragino nubausti Rusiją už daugiau kaip 183 tūkst. įtariamų karo nusikaltimų, kuriuos Ukraina užfiksavo nuo Maskvos invazijos 2022 m., sakydamas, kad teisingumas būtinas siekiant užkirsti kelią „blogio plitimui“, rašoma „Reuters“....

JAV prezidentas Donaldas Trumpas sekmadienį užsipuolė abiejų nuo plataus masto Rusijos invazijos pradžios kariaujančių valstybių lyderius ir išreiškė nusivylimą, Kyjivo ir Maskvos deryboms dėl paliaubų tebesant aklavietėje. D. Trumpas pirmiausiai sukritikavo Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną, kuris suabejojo Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio, kaip derybų partnerio, patikimumu, pareikšdamas, kad yra „labai supykęs ir įsiutęs“ ant Kremliaus vadovo.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis prašo Jungtinių Valstijų ir Europos reaguoti į Rusijos vykdomas masines dronų atakas prieš civilius. Praėjusią parą okupantai į Ukrainą paleido 111 „Šahedų“, o šeštadienio naktį – 172 dronus. Per savaitgalio atakas žuvo penki žmonės, dešimtys sužeista. Perspėjame, kai kurie vaizdai reportaže gali šokiruoti. Perspėjimai dėl rusofašistų dronų grėsmės skamba, kai Ukrainos ugniagesiai Charkive skuba užgesinti užsiliepsnojusį gyvenamąjį namą.

Sekmadienį Suomijos prezidentas Alexanderis Stubbas surengė spaudos konferenciją Londone ir pasidalino informacija apie šeštadienį įvykusį neoficialų vizitą į Jungtines Valstijas ir susitikimą su JAV prezidentu Donaldu Trumpu, praneša Suomijos nacionalinis transliuotojas „Yle“. Pirmadienį A. Stubbas susitiks su Jungtinės Karalystės ministru pirmininku Keiru Starmeriu.

Rusijos reikalavimai ir ultimatumai nepasikeitė, o ji siekia susilpninti Ukrainą, kad ši negalėtų gintis, teigia Ukrainos užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha. Ukrainos diplomatijos vadovas tai pareiškė žinutėje socialiniame tinkle „X“. „Rusų reikalavimai ir ultimatumai nepasikeitė per daugybę metų. Rusija nori apriboti Ukrainos kariuomenę, gynybos pajėgumus, partnerių karinę paramą ir blokuoti Ukrainos narystę NATO. Rusijos retorika atskleidžia jos tikruosius tikslus.

Nors XVIII a. mūšiui skirto Poltavos muziejaus salėse tyla net aidi, karo niokojamoje šalyje dedamos pastangos iš naujo įvertinti Rusijos vaidmenį Ukrainos istorijoje ramybe nedvelkia. Po Rusijos invazijos pradžios Ukraina ėmėsi plataus masto „dekolonizacijos“ priemonių, tarp kurių – carinio ir sovietinio laikotarpio dominavimo simbolių šalinimas.

Amerikiečių transliuotojas NBC pranešė, kad JAV prezidentas Donaldas Trumpas sekmadienį pareiškė esąs „labai supykęs ir įsiutęs“ ant Rusijos lyderio Vladimiro Putino, taip smarkiai pakeisdamas toną Vašingtonui siekiant užbaigti karą Ukrainoje. NBC žurnalistė Kristen Welker sakė, kad D. Trumpas jai paskambino norėdamas išreikšti savo pyktį dėl to, kad V. Putinas suabejojo Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio, kaip vadovo, ateitimi, nors tai yra padaręs ir pats D. Trumpas.

Diskusijos dėl Ukrainos rinkimų ir būsimo vadovavimo intensyvėja. Taikos deryboms įgaunant pagreitį, vis garsiau skamba raginimai surengti rinkimus, o tiek Rusijos, tiek JAV pusės abejoja Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio teisėtumu. Tačiau Kremliaus ir Ovaliojo kabineto kritika visai netikėtinai sutvirtino Ukrainos prezidento poziciją, rašo „Kyiv Independent“ autoriai Olena Yermakova ir Alexas Fynnas.

Ukrainos priešlėktuvinės gynybos duomenimis, praėjusią parą Rusijos pajėgos surengė 111 atakų bepiločiais orlaiviais ir netikrais dronais be sprogmenų.  Ukrainos kariuomenė pranešė, kad šalies šiauriniuose, pietiniuose ir rytiniuose regionuose numušė 65 bepiločius orlaivius, dar 35 dingo iš radarų. Dronai padarė žalos Sumų, Odesos ir Donecko srityse. Ukraina taip pat patikslino, kad per rusų donų ataką šeštadienį Dniepro mieste sužeisti 28 žmonės.

JAV prezidento specialusis pasiuntinys Steve‘as Witkoffas, duodamas interviu buvusiam „Fox News“ laidų vedėjui Tuckeriui Carlsonui, išsakė keletą pareiškimų, kurie labai tiksliai atspindi Kremliaus propagandos naratyvus.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis šeštadienį pareiškė, kad Rusijos atsakas į JAV paliaubų pastangas yra „per ilgai nepakankamas“.  Jo teigimu, reikėtų daryti spaudimą Maskvai, kad būtų pasiektas taikos susitarimas.  Jau kelias savaites Jungtinės Valstijos bando susitarti su Maskva ir Kyjivu dėl paliaubų Juodojoje jūroje ir dėl smūgių, nukreiptų prieš abiejų šalių energetikos infrastruktūrą, nutraukimo.

Ukraina apkaltino Rusiją naktį į sekmadienį įvykdžius „karo nusikaltimą“ Charkivo mieste. Pasak Ukrainos pareigūnų, šalies šiaurės rytuose esančiam pasienio miestui buvo suduoti šeši smūgiai, per kuriuos buvo sužeisti karo ligoninėje gydomi kariai, o gyvenamajame name žuvo mažiausiai du žmonės. Charkivo srities prokuratūros atstovas spaudai Dmytro Chubenko patvirtino dvi žūtis. Jis teigė, kad dar 30 žmonių buvo sužeisti, tarp jų buvo vaikų.

Ukrainos kariai pastarąją parą iš kovos eliminavo dar 1 510 rusų karių. O iš viso nuo 2022 metų vasario 24 d. iki 2025 metų kovo 30 d. Rusijos armija Ukrainoje jau neteko apie 914 tūkst. kareivių.

Rusijai balistine raketa smogus į Ukrainos Kryvyj Riho miestą, aukų skaičius padidėjo iki septynių, pranešė Valstybinė pagalbos tarnyba. Per ataką užsidegė lengvasis automobilis, buvo apgadinti daugiaaukščiai gyvenamieji pastatai, parduotuvė, automobilių plovykla, infrastruktūros objektas ir daugiau nei 20 transporto priemonių.  Iš pradžių buvo pranešta apie penkis sužeistuosius. Jie patyrė vidutinio sunkumo sužalojimus. Visas žalos dydis dar vertinamas.