uigūrai

Žmonės visoje Kinijoje susibūrė protestuoti prieš vis mažiau populiarią nulinio COVID-19 politiką, po Sindziango sostinėje Urumčyje kilusio mirtino gaisro. Kai kurie susirinkusieji netgi metė iššūkį valdančiajai Kinijos komunistų partijai. Tai didžiausia protestų banga nuo 1989 m. vykusių studentų demonstracijų.

JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas ketvirtadienį sakė, jog ilgai laukta Jungtinių Tautų ataskaita patvirtino Jungtinių Valstijų nuomonę, kad Kinija vykdo uigūrų genocidą, ir paragino patraukti Pekiną atsakomybėn. „Ši ataskaita padidina ir patvirtina mūsų rimtą susirūpinimą dėl... [Kinijos] vyriausybės prieš uigūrus vykdomų genocido ir nusikaltimų žmoniškumui“, – sakoma jo pareiškime.

Pekinas jau ne vienerius metus bando susilpninti Jungtinių Amerikos Valstijų vadovaujamos pasaulinės tvarkos ramsčius: jis nepaiso pamatinių jos institucijų, tarptautinių normų bei liberalių idėjų. Tačiau Kinijos prezidentas Xi Jinpingas prieš tai niekada nebuvo pateikęs išsamios vizijos, kaip galėtų atrodyti esamos tvarkos pakaitalas, kuriame lyderės poziciją perimtų Kinija.

Vokietija antradienį paragino atlikti skaidrų tyrimą dėl „šokiruojančių“ pranešimų apie įtariamus uigūrų mažumos žmogaus teisių pažeidimus Kinijos Sindziango regione, žiniasklaidos konsorciumui paskelbus nutekintus dokumentus, kuriuose, kaip teigiama, buvo kataloguoti teisių pažeidimai.

Kinija medžioja uigūrus ir kitus musulmonų mažumų atstovus pasitelkdama besiplečiantį paieškos tinklą ir bendradarbiaudama su Artimųjų Rytų, Pietų bei Centrinės Azijos vyriausybėmis.  Pekino beprecedentė tarptautinio lygio kampanija prieš tautines mažumas naudojant daugybę skirtingų priemonių, kuriomis siekiama bauginti, priekabiauti, sekti, sulaikyti ar įvykdyti ekstradicijas, pasiekė neregėtą lygį.

Kinijos sprendimas patikėti įžiebti Pekino žiemos olimpinių žaidynių ugnį jaunai uigūrų sportininkei pabrėžė seniai vykstantį ginčą dėl žmogaus teisių pažeidimų vakariniame Sindziango regione. 20-metė slidininkė Dinigeer Yilamujiang (Diniger Ilanmudziang) kelerius metus uoliai treniravosi, kad išpildytų kiekvieno vaiko svajonę – tapti olimpiados žvaigžde.

Didžioji Pekino baimė yra ta, kad Talibanas Afganistane teiks tarpvalstybinę paramą uigūrų separatistams. Kinijos vadovybės akimis, bendra siena su Afganistanu yra kur kas didesnė, nei 75 kilometrai, nors žvelgdami į „Google“ žemėlapį, galėtumėte lengvai praleisti tą garbanotą liniją, rašo politico.eu.

BBC praneša, kad Sindziange, Kinijoje, su uigūrais buvo išbandyta vaizdo kamerų sistema, kuri dirbtiniu intelektu ir vaido atpažinimo technologijomis, gali atskleisti asmens emocinę būseną. Vienas programinės įrangos specialistas teigia, kad šią sistemą jis padėjo įdiegti provincijos policijos nuovadose. Tokios sistemos naudojimo įrodymus mačiusi žmogaus teisių gynėja sakė, kad tai ją šokiravo.

Europos Sąjungos šalys susitarė paskelbti sankcijų keturiems Kinijos pareigūnams ir vienam juridiniam asmeniui dėl Pekino griežtos politikos uigūrų etninės mažumos atžvilgiu, trečiadienį sakė Europos pareigūnai. Priemonės, kurios pirmadienį turėtų būti patvirtintos Bendrijos užsienio reikalų ministrų, yra dalis sankcijų už žmogaus teisių pažeidimus, kurias taip pat planuojama paskelbti asmenims Rusijoje, Šiaurės Korėjoje, Eritrėjoje, Pietų Sudane ir Libijoje, sakė diplomatai.

Didžioji Britanija planuoja uždrausti prekių, kurios, kaip įtariama, yra pagamintos naudojant priverstinį darbą Kinijos Sindziango provincijoje, importą, pirmadienį pranešė žiniasklaida.  Šis žingsnis gali dar labiau sustiprinti įtampą tarp Londono ir Pekino.

Pekino policija ieško aštuonių įtariamųjų iš Kinijos neramaus Sindziango regiono po žmonių gyvybių nusinešusio incidento, kai vienas automobilis rėžėsi į pėsčiuosius ir užsiliepsnojo Tiananmenio aikštėje, trečiadienį pranešė viešbučių darbuotojai. Tuo tarpu viena mažumų teisių organizacija išsakė susirūpinimą, kad Pekinas gali sugriežtinti veiksmus prieš etninę uigūrų bendruomenę.

Kinijos vyriausybė Sindziango autonominiame regione įkalino dešimtis etninės uigūrų grupės narių už tai, kad šie kalbėjo apie prieš porą metų kilusius protestus, antradienį pranešė „Amnesty International“. 2009 m. liepą Sindziango regiono sostinėje prasidėjo susirėmimai tarp kinų daugumos ir uigūrų mažumos. Per neramumus žuvo 200 žmonių. Dauguma musulmonų uigūrų nepatenkinti Pekino valdžia.

Šveicarija priėmė du Gvantanamo įlankoje kalėjusius uigūrus. Vyriausybė teigia, kad toks sprendimas priimtas dėl humanitarinių priežasčių nepaisant to, kad Kinija uigūrus laiko teroristais. Skelbiama, kad Šveicarijai perduoti buvę Gvantanamo kaliniai yra broliai. Pekinas anksčiau perspėjo Berną, kad sprendimas priimti uigūrus neigiamai paveiks dvišalius Kinijos ir Šveicarijos santykius. Musulmonai uigūrai daugiausiai gyvena Kinijos Sindziango provincijoje.

Vakarai vylėsi, kad, auganti Kinijos ekonomika, paskatins šalį valdančią Komunistų partiją liberalizuoti politinę sistemą. Tačiau, kaip rašo „Spiegel Online“, įtikinamesnis yra visiškai priešingas variantas. Augantis Kinijos Komunistų partijos pasitikėjimas savo jėgomis reikš tai, kad Kinija tarptautinėje arenoje taps rūpesčių kėlėja, o namuose imsis vis brutalesnių represijų prieš disidentus. Kinijos Komunistų partija yra visagalė.