Vienas programinės įrangos specialistas teigia, kad šią sistemą jis padėjo įdiegti provincijos policijos nuovadose. Tokios sistemos naudojimo įrodymus mačiusi žmogaus teisių gynėja sakė, kad tai ją šokiravo.
Kinijos ambasada Londone tiesiogiai neatsakė į šiuos kaltinimus, tačiau teigė, kad Kinijoje yra užtikrintos visų etninių grupių politinės ir socialinės teisės. Sindziange gyvena 12 mln. uigūrų, kurių dauguma yra musulmonai.
Provincijos gyventojai yra nuolatos stebimi. Šiame regione taip pat yra įsikūrę prieštaringai vertinami „perauklėjimo centrai“. Juos žmogaus teisių gynėjai dar vadina aukšto saugumo sulaikymo stovyklomis. Skaičiuojama, kad jose buvo sulaikyta jau daugiau kaip milijonas žmonių.
Pekinas visuomet tvirtino, kad gyventojų stebėjimas regione yra būtinas, nes, valdžios teigimu, nepriklausomybės siekiantys separatistai teroro išpuolių metu yra nužudę šimtus žmonių.
Sistemą diegęs programinės įrangos specialistas sutiko pasikalbėti su BBC, tačiau tik jeigu bus užtikrintas jo anonimiškumas, nes vyras bijo dėl savo saugumo. Neatskleidžiama ir kokioje kompanijoje jis dirbo. Tačiau jis parodė penkių sulaikytų uigūrų fotografijas. Jo teigimu, su šiais žmonėmis buvo išbandoma emocijų atpažinimo sistema.
„Kinijos valdžia naudoja uigūrus kaip objektus įvairiems eksperimentams, lygiai taip pat kaip laboratorijose yra naudojamos žiurkės“, – sakė vyras.
Jis atskleidė ir savo vaidmenį, kurį atliko diegdamas šias vaizdo kameras provincijos policijos nuovadose: „Mes pastatėme emocijas aptinkantį fotoaparatą maždaug 3 m atstumu nuo subjekto. Visa tai kiek primena melo detektorių, tačiau mūsų technologija yra daug labiau pažengusi.“
Vyras teigė, kad policininkai naudojo kėdės, prie kurių sulaikytieji buvo prirakinami: „Jūsų riešai yra prirakinti metaliniais antrankiais, lygiai taip pat surakintos ir jūsų kulkšnys.“ Tokias kėdes galima rasti policijos nuovadose visoje Kinijoje.
Jis papasakojo ir apie tai, kaip dirbtinio intelekto sistema yra treniruojama aptikti ir analizuoti net ir pačius mažiausius veido išraiškos ir odos porų pasikeitimus. Remiantis jo teiginiais, programinė įranga sukuria skritulinę diagramą, kurioje esanti raudona dalis parodo neigiamą ar nerimo pilną emocinę būseną.
Jis teigė, kad programinė įranga buvo skirta: „Išankstiniams sprendimams, neturint jokių patikimų įrodymų.“ Kinijos ambasada Londone neatsakė į klausimus apie emocijas atpažįstančios programinės įrangos naudojimą šioje provincijoje. Tokios praktikos įrodymai buvo pateikti Sophie Richardson, organizacijos „Human Rights Watch“ direktorei Kinijoje.
„Tai šokiruojanti medžiaga. Ir ne tik tai, kad žmonės yra sumenkinami iki skritulinės diagramos, bet ir tai, kad šie žmonės ir taip patiria prievartą ir didžiulį spaudimą, taigi, nenuostabu, kad jie gali būti nervingi, o tai yra laikoma kaltės požymiu. Aš manau, kad tai kelia labai daug problemų.“
Įtartinas elgesys
Kaip teigia Darrenas Byleris iš Kolorado universiteto, uigūrai turi kas tam tikrą laiko tarpą vietiniams pareigūnams pateikti savo DNR mėginius, jiems yra atliekami skaitmeniniai nuskaitymai, dauguma jų privalo atsisiųsti specialią valdžios programėlę, kuri renka įvairius duomenis, įskaitant jų kontaktus ir gaunamas ir išsiunčiamas žinutes.
„Dabar uigūrų gyvenimas yra susijęs su duomenų kaupimu, – sakė D. Byleris. – Visi žino, kad išmanųjį telefoną visuomet reikia turėti su savimi, nes jeigu jo neturi, tave gali sulaikyti. Jie žino, kad juos seka telefonais. Ir jie jaučiasi taip, lyg nebūtų jokios išeities.“
Dauguma duomenų keliauja į kompiuterinę sistemą, vadinamą „Integruota jungtinių operacijų platforma“. Organizacija „Human Rights Watch“ teigia, kad ji fiksuoja galimai įtartiną elgesį.
„Sistema renka informaciją net apie visiškai legalius veiksmus, įskaitant ir tokius dalykus kaip: ar žmogus palieka savo namus per priekines, ar galines duris, ar jie pila degalus į jiems nepriklausančią mašiną, – teigė S. Richardson. – Dabar valdžia prie žmonių namų durų pakabina QR kodus, kad galėtų lengvai sužinoti, kas tuose namuose turėtų būti, o kam ten ne vieta.“
Net G.Orwellas to negalėjo įsivaizduoti
Diskusijos apie glaudų ryšį tarp Kinijos technologijų kompanijų ir valdžios verda jau kurį laiką. Jungtinėse Amerikos Valstijose įsikūrusi tyrimų grupė „IPVM“ teigia, kad šių bendrovių pateiktuose patentuose galima pastebėti iki šiol neatrastų įrodymų, kad veidą atpažįstantys produktai buvo sukurti specialiai uigūrų žmonėms identifikuoti.
2018 m. liepos mėnesį kompanijos „Huawei“ ir Kinijos mokslų akademijos pateiktame patente yra aprašomas veidą atpažįstantis produktas, gebantis atskirti žmones pagal jų etninę kilmę.
Grupė taip pat aptiko dokumentą, kuriame, atrodo, teigiama, jog ši įmonė vienu metu kūrė technologiją taip vadinamai „Vienas žmogus, viena byla“ sistemai.
„Apie kiekvieną asmenį būtų kaupiama jų asmeninė informacija, jų politinė veikla, santykiai... viskas, kas gali leisti jiems suprasti, kaip tas žmogus gali elgtis ir kokią grėsmę jis gali kelti, – sakė Conoras Healy‘is iš „IPVM“. – Tai padaro bet kokį įmanomą pasipriešinimą potencialiai neįmanomu ir leidžia valdžiai tiksliai prognozuoti savo piliečių elgesį. Aš nemanau, kad George‘as Orwellas būtų galėjęs įsivaizduoti, kad valdžia gebėtų atlikti tokio tipo analizę.“
Kasdienis stebėjimas
Skaičiuojama, kad iš 800 mln. vaizdo stebėjimo kamerų visame pasaulyje, pusė jų veikia Kinijoje. Šalyje taip pat yra nemažas išmaniųjų miestų, tokių kaip Čongčingas, skaičius. Juose dirbtinis intelektas yra viso miesto pagrindas.
Čongčinge gyvenantis žurnalistas Hu Liu papasakojo „BBC“ apie savo patirtį: „Vos palieki namus ir įlipi į liftą, tave stebi kamera. Čia kameros yra visur. Kai palieku namus, norėdamas kur nors nuvykti, aš skambinu taksi, o taksi kompanija perduoda duomenis valdžiai. Jeigu aš einu į kavinę susitikti su keliais draugiais, valdžia žino, kur aš esu, nes kavinėje irgi yra vaizdo kameros. Buvo ir tokių atvejų, kai po susitikimo su keletu draugų, su manimi susisiekė pareigūnai. Jie perspėjo mane: „Nesimatyk su tuo žmogumi, nedaryk to ir ano." Atsiradus dirbtiniam intelektui, mes nebeturime, kur slėptis“, – sakė žurnalistas.
