Vakarai vylėsi, kad, auganti Kinijos ekonomika, paskatins šalį valdančią Komunistų partiją liberalizuoti politinę sistemą. Tačiau, kaip rašo „Spiegel Online“, įtikinamesnis yra visiškai priešingas variantas. Augantis Kinijos Komunistų partijos pasitikėjimas savo jėgomis reikš tai, kad Kinija tarptautinėje arenoje taps rūpesčių kėlėja, o namuose imsis vis brutalesnių represijų prieš disidentus.
Kinijos Komunistų partija yra visagalė. Ji gali pajudinti kalnus kaip kad nutiko ant Jangdzės upės statant didžiausią visame pasaulyje hidroelektrinę. Kinija gali nutiesti ilgiausią pasaulyje geležinkelio liniją. Tą ji įrodė, kai buvo nutiesta geležinkelio jungtis su Tibeto sostine Lasa.
Kinijos Komunistų partija netgi gali organizuoti reinkarnacijas kaip kad nutiko tuo metu, kai antruoju pagal rangą Tibeto dvasiniu lyderiu – Pančen Lama – buvo paskelbtas Pekinui lojalus veikėjas. Tai ypač įspūdingas pasiekimas ateizmą oficialiai propaguojančiai partijai, kuri tebemano, kad religija tėra tik liaudžiai skirtas opiumas. Komunistų partijos vadukai trumpam buvo prisiminę dvasingumą tam, kad Dalai Lamos įpėdiniu paskirtu sau palankų veikėją. Tačiau Dalai Lama pats išsirinko savo įpėdinį. Žurnalui „Der Spiegel“ jis netgi teigė svarstantis galimybę savo reinkarnacijai pasirinkti moterį. Galiausiai jis nenori daryti Pekinui paslaugų ir tikrai nesirengia artimiausiu metu atsisveikinti su šiuo pasauliu.
Praėjusį ketvirtadienį JAV prezidentas Barackas Obama Baltuosiuose rūmuose spaudė ranką tibetiečiui, kuris buvo apdovanotas Nobelio taikos premija. B. Obamos pirmtakai taip pat susitikdavo su Dalai Lama, tą patį darė ir Vokietijos bei Prancūzijos lyderiai. Anksčiau Pekinas į tai atsakydavo tik pareikšdamas įprastą protestą. Komunistų partijos skundai dėl JAV ginklų pardavimo Taivanui anksčiau irgi būdavo pakankamai prislopinti, nes Pekinas puikiai žinojo, kad JAV prezidentus padėti Taivanui įpareigoja įstatymai.
Tačiau dabar viskas pasikeitė. Pekinas itin aršiai reagavo į B. Obamos susitikimą su Dalai Lama ir piktai reagavo į naują Vašingtono susitarimą su Taivanu dėl ginklų pardavimu. Pekinas grasino, kad tokie sprendimai susilauks atitinkamų pasekmių. Iš tokių kompanijų kaip „Boeing“ esą gali nebesitikėti sandėrių su Kinija. Be to, nutrauktos ir derybos tarp abiejų šalių kariuomenės atstovų.
Pasitikėjimas ir arogancija
Tarp Pekino ir Vašingtono – dviejų svarbiausių šiuolaikinio pasaulio galios centrų, kuriuos ekspertai ironiškai jau vadina tiesiog Kinamerika -, kilo naujas ledynmetis. Kas nutiko Kinijai?
Kinijos vyriausybė dabar tiesiog trykšte trykšta pasitikėjimu, kuris dažnai perauga į aroganciją. Taip yra todė, kad Kinija laiko save globalinės ekonominės krizės nugalėtoja. 2009 metais Kinijos ekonomika augo 9 proc., o tuo tarpu Rusijos ekonomika smuko 7,9 proc., ES – 4,2 proc, o JAV – 2,7 proc. Kinija aplenkė Vokietiją ir tapo didžiausia pasaulio eksportuotoja, o be to, tapo daugiausiai užsienio valiutos rezervų turinčia valstybe.
Kinijos Komunistų partijos lyderiai jaučia didelį pasitenkinimą žvelgdami į šalies ekonominio augimo prognozes. Amerikos Nobelio ekonomikos premijos laureatas Robertas Fogelis prognozuoja, kad 2040 metais Kinijos gamyba sudarys 40 proc. viso pasaulio produkcijos. Tuo tarpu JAV teks tik 14 proc. visos produkcijos. „Būtent taip atrodys ekonominė hegemonija“ - teigia R. Fogelis.
Nors kai kurie JAV strategai mano galį sulaikyti Kinijos iškilimą į galios viršūnę, pats Pekinas svajoja surengti Amerikos nuosmukį. Šiuo atveju Vakarai turi palaidoti savo svajones apie tai, kad ekonominis Kinijos augimas atves šią šalį prie politinės sistemos liberalizacijos. Buvo svajojama, kad Kinija taps patikima Vakarų partnere tarptautinėje arenoje. Tačiau dabar panašu, kad išsipildys visiškai priešingas scenarijus.
Tarptautinė rūpesčių kėlėja
Pekinas jau šiuo metu vaidina provokacijomis užsiimančio sunkumų kėlėjo vaidmenį. Tai buvo matoma tiek Kopenhagos klimato konferencijoje, tiek Jungtinių Tautų Saugumo Taryboje, kur, kaip manoma, Kinija pasipriešins naujų sankcijų Iranui paskelbimui.
Ekonomikos ekspertai teigia, kad Kinijos valiuta yra nuvertinta 25-40 proc., o tai atpigina šioje šalyje pagaminamų prekių eksportą. Tačiau Kinijos valdžia nė neplanuoja keisti juanio kurso. Pekinas nekreipia dėmesio į B. Obamos skundus dėl neteisingo valiutos kurso su tokiu pačiu abejingumu su kokiu į Kopenhagos klimato konferenciją deryboms nusiuntė žemo rango pareigūnus.
Kinija mano galinti leisti sau tokį elgesį. Afrikoje ir Azijoje Pekino autoritarinis modelis yra laikomas sėkmės pavyzdžiu, kurį galima nukopijuoti.
Namuose Komunistų partija vis griežčiau taiko kovos su disidentais brutalius metodus. Neseniai leista mirties bausmę įvykdyti psichinių problemų turinčiam britui, kuris buvo apkaltintas narkotikų kontrabanda. Disidentas Liu Xiaobo, kuris siekė pasinaudoti teisę į laisvą žodį, buvo nuteistas kalėti net 11 metų.
Mažumos, kovojančios už savo autonomiją (uigūrai ir tibetiečiai), yra žiauriai represuojamos. Atgimstantis kinų hanų nacionalizmas šalyje pakeičia visas kitas ideologijas.
Kinijos lyderiai elgiasi taip tarsi būtų pasaulio valdovai. Dalai Lama teigia kiekvieną vakarą besimeldžiantis dėl to, kad kas nors apšviestų Kinijos vadovus ir jie prisimintų senąsias šalies vertybes – nuosaikumą ir proporcingumą. Tačiau šiandien tai tėra svajonės.
