turto draudimas

Po sprogimo ir milžiniško gaisro pražudžiusio vaiką ir senolį praėjus porai dienų, didelė dalis Viršuliškių daugiabučio gyventojų pagaliau galėjo bent trumpam sugrįžti namo pasiimti svarbiausių daiktų, dokumentų, mokėjimo kortelių ar pinigų. Aiškėja, kad maždaug pusę apdegusio daugiabučio gyventojų nebuvo apsidraudę, tad jie negaus net ir draudimo kompensacijų. Dešimtys žmonių lieja ašaras ir galvoja, kaip reikės gyventi toliau.

Smulkieji Lietuvos verslininkai prisiima daugiausia atsakomybės už savo finansinę padėtį ir labiausiai saugo savo įgytą turtą. Tokias išvadas leidžia daryti „PZU Lietuva“ užsakymu „Spinter tyrimų“ atlikta visuomenės nuomonės apklausa. Tyrimas parodė, kad būtent smulkieji verslininkai, palyginti su kitų užsiėmimų ir pareigų atstovais, dažniausiai draudžia savo turtą. Jie kur kas racionaliau žiūri į turto apsaugą ir dėl to ramiau ir stabiliau jaučiasi dėl savo finansinės padėties.

Didžiausios šalies draudikės „Lietuvos draudimo“ Žalų centras šiandien per 3 valandas registravo tiek pranešimų apie sugadintą, nukentėjusį turtą, kiek paprastai sulaukia per visą dieną. Draudikus užplūdo skambučiai dėl vakar vakaro ir šiandien ryto nuostolių gyventojų turtui ir automobiliams. Stiprūs vėjo gūsiai vakar ne tik pažėrė paskutinio sniego, bet ir talžė namus, stogus, kaminus, kitą turtą.

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenimis, per šių metų pirmus devynis mėnesius gaisrai jau spėjo sugadinti ir sunaikinti apie 20,5 tūkst. kv. m gyvenamojo ploto, o tai prilygsta net 341 standartiniam dviejų kambarių butui. Draudimo bendrovės „ERGO Lietuva“ ekspertai paspaudus šaltukui pataria patikrinti, ar krosnys, židiniai ir dažnai naudojami elektriniai šildytuvai atitinka visus saugumo reikalavimus, kadangi pradėjus juos intensyviai eksploatuoti gaisrų skaičius dvigubėja.

Daudikai teigia, jog po nemenkų nuostolių pridariusių stichinių nelaimių turto draudimo įmokų nedidins. Tačiau finansų ekspertai sako, kad nors Lietuvoje veikiančios draudimo įmonės yra finansiškai stiprios ir stabilios, o išmokų suma praėjusį savaitgalį gamtos stichijų padarytai žalai atlyginti nėra didelė, jeigu tokio stiprumo gamtos reiškiniai kartosis, kaip prognozuoja klimatologai, draudikai vis tik savo paslaugas turės branginti.

Nors dauguma lietuvių būsto ir turto draudimą laiko būtinu, 6 iš 10 šiuo draudimu neapsidraudusių lietuvių gerai nežino, nuo ko toks draudimas apsaugo, rodo socialinių ir rinkos tyrimų kompanijos „Macroscope“ atliktas tyrimas. Draudimo bendrovės „Seesam Lietuva“ užsakyto lietuvių požiūrio į būsto draudimą tyrimo rezultatai atskleidė, kad neapsidraudusiems trūksta žinių ne tik apie draudimo suteikiamą apsaugą bei sąlygas, bet ir apie kainas.

Praėjusių metų ekonomikos kritimas, smogęs visai draudimo rinkai, nevienodai paveikė skirtingus jos segmentus. Šalies draudimo rinkos lyderio „Lietuvos draudimo" duomenimis, sunkmetis verslo ne gyvybės draudimo įmokas apkarpė kur kas smarkiau nei gyventojų. Iš draudimo rūšių atspariausias krizei buvo turto draudimas, o smarkiausiai smuko kasko draudimas.