• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Dažnas lietuvis draudžiasi būstą, bet ne visi pagalvoja, kad galima apsidrausti ir kilnojamąjį turtą – t. y. visus prietaisus, esančius namuose. Vis tik ne už visus gedimus galima gauti išmoką – yra tam tikrų niuansų.

Dažnas lietuvis draudžiasi būstą, bet ne visi pagalvoja, kad galima apsidrausti ir kilnojamąjį turtą – t. y. visus prietaisus, esančius namuose. Vis tik ne už visus gedimus galima gauti išmoką – yra tam tikrų niuansų.

REKLAMA

Pavyzdžiui, papildomai reikia pasirinkti telefonų, kompiuterių, kartais – ir televizorių stiklo dūžio draudimą.

Vis tik kiek senesnių telefonų draudimas, anot draudimo brokerių, gali būti apgaulingas – žmogus mokės įmokas, bet dėl greito nusidėvėjimo jokios išmokos negaus.

Pasak pašnekovių, ar draudimas kompensuos, taip pat priklauso ir nuo gedimo priežasties. O išmokos dydis – nuo daikto senumo.

Atlygina tiek viryklės, tiek plaukų džiovintuvo gedimus

Draudimo brokerė Deimantė Peleckienė nurodė, kad nuo išlaidų, sugedus buitinei technikai ar kitiems namų prietaisams, apsaugo vidinių gedimų draudimas.

REKLAMA
REKLAMA

Anot jos, šis draudimas įeina pasirinkus kilnojamojo turto draudimą arba yra papildomai prie jo pridedamas.

D. Peleckienės aiškinimu, vidinių gedimų draudimas apima prietaisus, kurie sugedo nepriklausomai nuo išorinių faktorių.

REKLAMA

Ji įvardijo, kad tai gali būti tiek indaplovė, tiek viryklė, tiek skalbimo mašina, tiek plaukų džiovintuvas ir t. t.

Anot pašnekovės, priklausomai nuo draudimo ir pasirinktos apsaugos, vidiniai gedimai gali turėti ir 300 eurų, ir 3 tūkst. eurų, ir kitokių dydžių kompensaciją, priklausomai nuo įmonės.

„Taip pat rekomenduoju atkreipti dėmesį į išskaitą draudimo liudijime. Išskaita – pinigų suma, kuri mažina draudimo išmoką, nes draudėjas pats įsipareigoja padengti šį nuostolį.

REKLAMA
REKLAMA

Vadinasi, jei išskaita – 50 eurų, o mano virdulys kainuoja 20 eurų, išmokos nebus. Tačiau, jei mano šaldytuvas kainuoja 300 eurų, atėmus išskaitą, t. y. 50 eurų, man draudimas išmokės 250 eurų“, – dėstė draudimo brokerė.

D. Peleckienė paminėjo, kad atsitikus draudiminiam įvykiui ir jį užregistravus, jei draudimo kompanijai kyla klausimų, būna atsiunčiamas atstovas įvertinti žalą.

Ir jis, priklausomai nuo žalos, gali, pavyzdžiui, pasiūlyti prietaisą sutaisyti arba išmokėti išmoką.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Draudimo brokerė akcentavo, kad visada labai svarbu peržiūrėti įmonių draudimo taisykles, kadangi skirtingose įmonėse jos gali skirtis.

Nuo daikto senumo priklauso išmokos dydis

D. Peleckienė pabrėžė, kad labai svarbu, kokio senumo prietaisus turime ir kokį laiką esame apdraudę.

Ji įvardijo, kad kompanijos gali drausti įvairiai: iki 4, 7 ar net 10 metų.

Draudimo brokerės aiškinimu, priklausomai nuo nusidėvėjimo, reikėtų atkreipti dėmesį, iki kokių metų draudžiama atkuriamąja verte, o nuo kurių – likutine.

REKLAMA

Pašnekovė nurodė, kad atkuriamoji vertė – išlaidos tokios pat paskirties, rūšies, tipo, kokybės, galingumo ir kitų parametrų naujam turtui įsigyti arba jam suremontuoti naudojant naujas detales.

O likutinė vertė – tai nauja vertė, atėmus nusidėvėjimą: „Pavyzdžiui, jūsų sutartyje vidiniai gedimai draudžiami iki 5 metų atkuriamąja verte, o nuo 5 iki 10 metų – likutine.

Vadinasi, visi prietaisai, kurie suges iki 10 metų senumo, yra apdrausti, tik išmokos dydis priklausys nuo prietaiso senumo.“

REKLAMA

D. Peleckienė pataria taip pat atkreipti dėmesį į prietaisus, kuriems galioja garantinis aptarnavimas.

Jos aiškinimu, jie yra draudžiami tik tais atvejais, kada to neatlygina garantija, o nedraudžiami, jei tai – gamintojo brokas.

Įspėja dėl kompiuterių, televizorių ir telefonų

Bendrovės „Rizikos cesija“ verslo projektų vadovė ir draudimo brokerė Tamara Vinklerienė gyventojų kilnojamo (vidaus) turto draudimą įvardijo kaip patį populiariausią ir geriausią, norint apsaugoti savo tokio pobūdžio turtą.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Pasak brokerės, šis draudimas apsaugo visą įrangą, esančią namuose, išskyrus mobilius telefonus, nešiojamus kompiuterius: „Juos dažniausiai reikia pasirinkti papildomai prie kilnojamo turto. Papildoma įmoka – nuo 120–150 eurų, priklausomai nuo draudimo bendroves.

Pas kai kuriuos draudikus dar papildomai reikia pasirinkti ir televizoriaus stiklo dūžį, nes nepasirinkus išmokos negausi.“

T. Vinklerienė pridūrė, kad besidraudžiančių turtą klientų visada prašo padaryti namo, buto, didesnės buitinės technikos nuotraukas, kad įvykus gedimui kiltų mažiau problemų siekiant gauti išmoką.

REKLAMA

Jos aiškinimu, negali būti taip, kad draudimo bendrovė išmoka tik dalį draudimo. Ji apmoka viską, kas lieka atėmus išskaitą.

O jeigu daiktas draustas likutine verte, tai tam yra nusidėvėjimo lentelė, kurioje nurodoma, kiek kasmet vidaus turtas nusidėvi.

Pašnekovė atkreipė dėmesį mobiliuosius telefonus: „Jeigu telefonas yra senesnis nei 2–3 metai, nesiūlau drausti.

REKLAMA

Nes per 3 metus nusidėvėjimas siekia beveik 100 proc. Tai reiškia, kad klientas mokės už paslaugas, bet, atsitikus įvykiui, nieko negaus.“

Ar draudimas kompensuos priklauso nuo gedimo priežasties

„Rizikos cesija“ verslo projektų vadovė įspėja – jeigu daiktas sugenda dėl broko ir senumo, draudikai neatlygina. Pagal taisykles, tokie įvykiai yra nedraudiminiai, tad išmoka nebūtų suteikiama.

T. Vinklerienė pridūrė, kad kai kurie draudikai siūlo vidaus gedimų draudimą, kurį galima papildomai pasirinkti. O jo nepasirinkus ir daiktui sugedus savaime, išmokos nebus.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Pašnekovė atkreipė dėmesį, kad įvykus elektros įtampos svyravimams draudikai dažnai prašo ar net reikalauja, kad apdraustieji pateiktų ESO žinutes, kaip įrodymą, jog vyko darbai, dinginėjo elektra.

Mat, jei nėra vizualių įrodymų dėl įtampos svyravimų, pavyzdžiui, kokių nors matomų, išlindusių laidų ir pan., išmokos taip paprastai gauti nepavyks.

Kita draudimo brokerė paantrino, kad įvykus gedimui dėl elektros svyravimo galima matyti trūkusius laidus, pajuodusius elektros lizdus, išmuštus ar sudegintus saugiklius, dėl ko prietaiso viduje gali pradėti svilti, rūkti ir degti jo komponentai ir t. t.

REKLAMA

„Jei tai – vidinis gedimas, jis gali nepriklausyti nuo elektros. Tiesiog prietaisas nebeveikia taip, kaip turėtų. Pavyzdžiui, skalbimo mašina leidžia vandenį, neįsijungia ar negręžia.

Jei pats žmogus numetė ar sulaužė – čia jau galėtų būti draudimas, kuris apima „staigiai ir netikėtai“ sąvoką. Pavyzdžiui, spintelė nukrito ant kaitlentės ir ją įskėlė. Tai nėra vidinis gedimas, nes tai įvyko staigiai ir netikėtai“, – aiškino D. Peleckienė.

REKLAMA

Ji pridūrė, kad užpildžius žalos kompensavimo prašymą vertintojai įvertina padarytą žalą ir tai, ar nuo to yra apdraustas būstas, turtas.

Nuo 60 iki 500 eurų metams

Pasak T. Vinklerienės, įmokų dydžius įvardinti yra sunku, nes vidaus turto draudimo suma apskaičiuojama pagal būsto kvadratūrą, taip pat priklauso nuo to, ar tai namas, ar butas.

„Vien už vidaus turto draudimą, priklausomai nuo išskaitos ir to, namas tai ar butas, įmoka gali būti nuo 60 iki 500 eurų metams“, – komentavo draudimo brokerė.

D. Peleckienė primena, kad šis vidaus turto draudimas nėra atskiras – jis įeina į bendrą draudimo sutartį.

O jos kaina priklauso ne tik nuo būsto ploto ir vertės, bet ir nuo to, koks daiktas yra draudžiamas, kokie draudimo variantai yra pasirinkti ir pan.

tv3.lt

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų