teresė birutė burauskaitė

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro iniciatyva visuomenei atverta vieša prieiga prie informacijos apie anuomet vykdytas Lietuvos gyventojų tremtis ir kalinimus Sovietų Sąjungoje, tad daugelis žmonių dabar gali nesunkiai surasti tikslią informaciją apie savo artimųjų likimus internete.

Marijampolės savivaldybė nukėlė sovietmečiu statytą paminklą NKVD darbuotojams ir perdavė jį Grūto Parkui. Rusija sprendimą kritikuoja bei žada „koreguoti požiūrį“ į Rusijoje palaidotų lietuvių atminimą.

Baigiantis metams, naujienų agentūra BNS primena svarbias 2017-ųjų netektis Lietuvoje. Rokas Žilinskas „Rokas mokėjo dirbti kaip profesionalas. Jis dirbo greitai, tiksliai ir kėlė tikrai aukštus reikalavimas sau ir savo darbui. Jis stengėsi kruopščiai ir sąžiningai viską atlikti. Kai jis buvo išrinktas į Seimą, pasikeitė tik jo įvaizdis viešumoje, tačiau su draugais išliko toks pats“, – sakė kolega žurnalistas Gintaras Deksnys. Po sunkios ligos 44 metų R. Žilinskas mirė birželio 6 dieną.

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrui (LGGRTC) pavyko rasti ir pasamdyti specialistę, kuri archyviniais dokumentais bei konkrečiais skaičiais turėtų pagrįsti per keliasdešimt SSRS okupacijos metų mūsų šaliai padarytą žalą, rašo „Lietuvos žinios“. Okupacijos žalą norima apskaičiuoti taikant kaimynėje Latvijoje naudotą metodą. Pagal Lietuvos archyvuose saugomus dokumentus mėginama nustatyti finansinių srautų tarp Vilniaus ir Maskvos balansą 1946–1986 metais.

„Lietuvos SSR (LSSR) KGB padalinys 1988–1990 metais blaškėsi, neretai vadovavosi pasenusiomis instrukcijomis, tačiau vis tiek sudarinėjo sulaikytinų, sovietiniam režimui pavojingų asmenų sąrašus“, – teigia Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (LGGRTC) generalinė direktorė Teresė Birutė Burauskaitė. Pasak T. Burauskaitės, kol kas rasti juodraštiniai sąrašų variantai ir konkretūs nurodymai dėl kelių asmenų.

Ką patyrė į Sovietų Sąjungos gulagus ištremti kaliniai, kokias istorines, kultūrines ir politines traumas tai sukėlė ir kokiu keliu einame ieškodami istorinės tiesos? Šiuos klausimus penktadienį Vilniaus knygų mugėje kėlė diskusijos dalyviai per straipsnių rinkinio „Maps of Memory: Trauma, Identity and Exile in Deportation Memoirs from the Baltic States“ (sudarė V. Davoliūtė ir T. Balkelis) pristatymą.

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras numato padėti tašką holokausto tyrime ir galutinai išsklaidyti lietuvių tautai primetamus priekaištus. Tai būsiąs vienas iš šio centro kitų metų veiklos prioritetų, antradienį Seime teigė šio centro direktorė Teresė Birutė Burauskaitė.

Liustracijos komisija skundžiasi, jog liustracija stringa dėl nesibaigiančio teismų maratono. Jiems dažnai nepakanka iš KGB archyvų surinktų likučių, dėl bendradarbiavimo su šia represine struktūra. Istorikams tuo tarpu atrodo, jog faktų užtenka. „Dėl istorinio ir teisinio fakto priešpriešos kenčia Liustracijos komisija. Mes negalime suvesti istorinių faktų į teisinius ir juos pateikti teismui“, - žurnalistams sakė Liustracijos komisijos vadovas Algimantas Urmonas.

Iškilmingai paminėtos Lietuvos vietinės rinktinės karių savanorių sušaudymo Aukštuosiuose Paneriuose 65-osios metinės. Krašto apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė, Lietuvos kariuomenės, Lietuvos vietinės rinktinės karių sąjungos atstovai nulenkė galvą už tėvynę savo gyvybę paaukojusiems asmenims. Kruviną istorijos datą, laisvės ir nepriklausomos šalies idealais patikėjusių jaunų vyrų žūtį, dar mena šimtametės pušys, ošiančios Aukštuosiuose Paneriuose, greta Vilniaus.

Aukštuosiuose Paneriuose pirmadienį bus paminėtos Lietuvos vietinės rinktinės karių savanorių sušaudymo Aukštuosiuose Paneriuose 65-osios metinės. Ceremonijoje dalyvaus krašto apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė, Lietuvos kariuomenės, Lietuvos vietinės rinktinės karių sąjungos atstovai. Pagerbimo iškilmės prasidės mišiomis Lietuvos kariuomenės Šv. Ignoto bažnyčioje, vėliau ceremonija vyks Panerių memoriale.

Praėjusią savaitę Vilniaus Genocido aukų muziejuje vyko azerbaidžaniečių tautos genocido minėjimas. Per nepilną šimtmetį azerbaidžaniečių tauta patyrė net keturis genocidus – 1905 – 1906, 1918 – 1920, 1947 – 1952 ir 1988 – 1994 metais.