Liustracijos komisija skundžiasi, jog liustracija stringa dėl nesibaigiančio teismų maratono. Jiems dažnai nepakanka iš KGB archyvų surinktų likučių, dėl bendradarbiavimo su šia represine struktūra.
Istorikams tuo tarpu atrodo, jog faktų užtenka.
„Dėl istorinio ir teisinio fakto priešpriešos kenčia Liustracijos komisija. Mes negalime suvesti istorinių faktų į teisinius ir juos pateikti teismui“, - žurnalistams sakė Liustracijos komisijos vadovas Algimantas Urmonas.
Todėl teismai panaikina daugiau negu pusę Liustracijos komisijos sprendimų, pripažinti vieną ar kitą asmenį bendradarbiavus su KGB.
„Nematau jokios perspektyvos, kad teismai elgtųsi kitaip“, - teigė Genocido ir rezistencijos tyrimo centro vadovė Teresė Birutė Burauskaitė.
Šiuo metu kilo idėja tiesiog viešinti išlikusius KGB dokumentus, su juose minimomis pavardėmis. Juo labiau, kad pagal dokumentus teismuose galima būtų įrodyti tik maždaug 700 asmenų bendradarbiavimą, kai iš tikro tokių buvo tūkstančiai.
„Viešinimui galima surinkti ir kelių tūkstančių asmenų pavardes arba dokumentus, kuriuose bus minima keli tūkstančiai asmenų slapta bendradarbiavusių ir neprisipažinusių“, - siūlė Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto vadovas Arvydas Anušauskas.
Pasak istoriko, toks dokumentų viešinimas nesukeltų jokių teisinių pasekmių. Tokiems asmenims nebūtų galima drausti dirbti valstybės tarnyboje, kas būtų, jei bendradarbiavimo faktą pavyktų įrodyti teisme.
Dabar žinoma apie keliasdešimt buvusių rezervistų, dirbančių valstybės tarnyboje. Tačiau tai neviešinama, nes neužtenka duomenų bendradarbiavimo faktą juridiškai nustatyti teisme.
Plačiau apie tai – „LNK“ vakaro žiniose.