tautinė nesantaika

Įtampą, kylančią tarp lenkų ir lietuvių, abiejų šalių politikai išnaudoja kaip instrumentą prieš artėjančius parlamentų rinkimus užsitikrinant elektoratą. Lietuvos ir Lenkijos nesutarimai yra parankūs ir Rusijai, siekiančiai didesnės geopolitinės įtakos Baltijos regione. Tokias įžvalgas iškėlė diskusijos „Politinė provokacija ar pedagoginė nekompetencija“ dalyviai.

Lenkų ir lietuvių tautinių mažumų problemoms spręsti sudarytos ekspertų grupės. Po savaitės darbą pradėsiančioms ekspertų grupėms vadovaus Lietuvos ir Lenkijos švietimo viceministrai. „Esame pasiruošę bendradarbiavimo dialogą ir toliau tęsti labai intensyvų.

Naujo Tautinių mažumų įstatymo projekto kūrėjai ketina įteisinti topografinius užrašus kitomis kalbomis tose gyvenvietėse, kuriose vienos arba kitos Lietuvos tautinės mažumos atstovai sudaro virš trečdalio visų gyventojų. Šio sumanymo puolimas griauna pačių lietuvių tapatumą, – teigia įstatymo rengimo darbo grupės vadovas, Kultūros ministro patarėjas Imantas Melianas.

Kirgizijoje praėjus metams nuo didžiausių tautinių skerdynių, įtampa vėl išaugo, baiminantis, kad kirgizų ir uzbekų nesutarimai gali vėl virsti smurtu. Įtakingiausios žmogaus teisių organizacijos sako, kad kirgizų dominuojama vyriausybė įtampą tik didina, nes dėl pernykščių įvykių persekioja uzbekus. Prezidentė kaltina neįvardijamas užsienio jėgas.

„O, žiūrėk, kokie beždžionės įlipo“, – šaukdami per visą autobusą juodaodžius apibūdina treningais apsirengę vaikinai. Juodaodžiai kalbasi tarpusavyje ir, nesuprasdami, kad šaipomasi iš jų, nekreipia į lietuvaičius dėmesio. „Gerai, kad dar už mus žaidžia, nes duočiau į galvą kitaip“, – atpažinę vienoda apranga vilkinčius sportininkus šaiposi lietuvaičiai. Dauguma bylų – dėl komentarų internete Šiais metais padaugėjo nusikalstamų veikų asmens lygiateisiškumui ir sąžinės laisvei.

Sostinės prokurorai pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA) lyderio, europarlamentaro Valdemaro Tomaševskio veiksmų. Politikas kaltinamas tautinės nesantaikos kurstymu.Apie tai antradienį pranešė Lietuvos centro partija. „Ikiteisminį tyrimą gegužės 2 d. pradėjo Vilniaus miesto apylinkės prokuratūra. Byla tirti perduota Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 3-ojo policijos komisariato pareigūnams“, - sakė V. Budėnienė.

Lietuvos ir Lenkijos santykius komplikuoja abiejų šalių vidaus politinės kovos. Neretai apsižodžiuojama, vyksta parlamentiniai svarstymai ir net teismo procesai. Trūksta tik proto. „Du lenkai – ginčas, trys lenkai – muštynės, penki – tai jau lenkų klausimas“, – negailestingai šaipėsi prancūzų Švietimo epochos klasikas Voltaire'as. Paskaičius šiandienos Lietuvos žiniasklaidą susidaro įspūdis, kad galbūt panašių apibūdinimų nusipelnantys lietuviai tik ir sprendžia santykių su lenkais klausimus.

Užsienio reikalų ministerija (URM) griežtai smerkia nacistinių vėliavų ir šūkių demonstravimą balandžio 20–ąją, Hitlerio gimtadienio dieną. „Tai išpuoliai prieš Lietuvos valstybę ir visą piliečių visuomenę, kurstantys neapykantą Lietuvos žydų bendruomenei ir vertintini kaip provokacija prieš Lietuvą ir jos pastangas daug dirbant tolerancijos skatinimo srityje, kurios yra ypač intensyvios šiais Holokausto aukų Lietuvoje atminimo metais ir Lietuvai šiemet pirmininkaujant ESBO“, – rašoma URM pare...

Viešai išsakytas europarlamentaro Valdemaro Tomaševskio akibrokštas, raginantis lietuvius susimąstyti apie savo padėtį Vilniaus krašte, suteikė puikią progą pažvelgti į valdžios veiksmus. Ji lyg ir turėtų stengtis užgožti ties konflikto slenksčiu atsidūrusią lietuvių ir lenkų tarpusavio santykių problematiką, tačiau nieko kito, išskyrus vangią reakciją ir tylą, įžvelgti nepavyko, mano filosofas Vytautas Rubavičius.