tankai

Europos Sąjunga (ES) ketvirtadienį pranešė, kad pirmą kartą iš Bendrijos biudžeto finansavo valstybių narių bendrą ginklų pirkimą, įskaitant raketas ir sviedinius, dalis kurių bus išsiųsta į Ukrainą. Svarbiausios dienos naujienos: 23:07 | Ukraina ir branduoliniai ginklai: ekspertė atsakė, ar Kyjivas pajėgus žengti tokį žingsnį   Dabartinėmis sąlygomis Ukraina neturi galimybių pasigaminti branduolinių ginklų.

Ukrainiečių kariams apmokyti yra pasitelkiami iš muziejų pasiskolinti sovietiniai tankai, sako Europos Sąjungos (ES) specialiosios mokymų vadavietės netoli Berlyno vadovas Andreas Marlow. Apie tai jis kalbėjo agentūrai „Reuters“. Moko ukrainiečius muziejiniais tankais Anot jo, iš muziejų pasiskolinti tankai padeda ukrainiečiams suprasti, ką mūšio lauke naudoja Rusijos kariai. Instruktoriai iš 17 šalių Vokietijoje apmokė apie 18 tūkst.

Ukrainos dronai pakeitė karo eigą, rašo „The Telegraph“. Dėl dronų keitėsi tankų ir jų operatorių veiksmai fronte. Tankistai buvo priversti būti atsargesni. Kaip rašo leidinys, dronų pilna visur. Dalis jų neša granatas arba yra prikrauti sprogmenų. „Priešiški ir draugiški bepiločiai orlaiviai kerta oro erdvę, medžiodami vertingus taikinius, pavyzdžiui, sunkiąją ginkluotę ir artileriją“, – Vašingtone įsikūrusiam Europos politikos analizės centrui rašė Davidas Kiričenka.

Trečiadienį Rusijos valdžios institucijos suėmė Centrinės karinės apygardos šarvuočių tarnybos vadovą Denisą Putilovą, įtariamą paėmus didelį kyšį, rašo „Ukrainska Pravda“. Anot leidinio, apie tai skelbia JAV Karo studijų institutas (ISW). Jis įtariamas 10 mln. rublių kyšio paėmimu mainais už karinės technikos remonto ir priežiūros sutarčių sudarymą.

Nyderlandų vyriausybė ketvirtadienį paskelbė, kad padidins išlaidas gynybai ir investuos į tankus, naikintuvus bei fregatas. Kasmetiniame gynybos memorandume vyriausybė nurodė, kad Nyderlandai didins savo gynybos biudžetą 2,4 mlrd. eurų, iki 24 mlrd. eurų. „Kariuomenė vėl gaus tankų, oro pajėgos gaus papildomų F-35, o karinis jūrų laivynas gali tikėtis papildomų fregatų kovai su povandeniniais laivais“, – pažymėjo gynybos ministrerija.

Jungtinės Karalystės Ukrainai padovanoti tankai naudojami Kyjivo vykdomame įsiveržime į Rusiją, ketvirtadienį pranešė britų žiniasklaida. Manoma, kad tai pirmas kartas, kai tankai „Challenger 2“ buvo panaudoti aktyvioje kovoje Rusijos teritorijoje, teigė televizija „Sky News“ ir kitos JK žiniasklaidos priemonės. Jos nenurodė, kiek tankų galėjo būti dislokuota Ukrainos puolimui Rusijos Kursko srityje, prasidėjusiame rugpjūčio 6-ąją.

Tankai, kuriuos Jungtinė Karalystė (JK) padovanojo Ukrainai, buvo pasitelkti besitęsiančiame Kyjivo įsiveržime į Rusiją. Apie tai ketvirtadienį pranešė britų žiniasklaida. Manoma, kad tai pirmas kartas, kai „Challenger 2“ tankai buvo panaudoti aktyviose kovose Rusijos teritorijoje, skelbė „Sky News“ ir kitos JK žiniasklaidos priemonės.

Nepaisant to, kad Rusija dėl milžiniškų nuostolių fronte buvo priversta mesti ir į 7-8 dešimtį metų įžengusius „iškonservuotus“ tankus, naujausia karinė technika taip pat naudojama kovoje. Nepaisant Kremliaus propagandos pagyrų jai, daugeliu atveju tokia technika yra naikinama taip pat sparčiai, nepaisant savo vertės.

Ukraina atitraukia amerikietiškus tankus „Abrams M1A1“ iš fronto linijos. Viena iš priežasčių – tai, kad okupantai aktyviai naudoja bepilotes skraidykles, rašo UNIAN. Kaip praneša naujienų agentūra „The Associated Press“, remdamasi dviem kariniais šaltiniais, Ukrainos ginkluotosios pajėgos 2023 metų sausį gavo iš JAV 31 tanką „Abrams“. Jie buvo naudojami priešo armijos gynybai pralaužti.

Lietuvos valdžia keičia planą dėl naujų tankų pirkimo – anksčiau už maždaug 2 milijardus eurų planavo kurti batalioną, kurį sudarytų iki 50-ies vokiškų tankų „Leopard“. Bet pasikeitus ministrui ant stalo jau kitas planas. Pirksime keliolika tankų, o už likusius pinigus įsigysime ir oro gynybos sistemų. Vis tik bloga žinia ta, kad pinigų nei naujiems tankams, nei naujoms oro gynybos sistemoms nėra.

Ukrainai pavyzdingai ginantis nuo Rusijos oro atakų, dalis karininkų ir ekspertų pasigesta didesnio dėmesio priešlėktuvinei gynybai ir mūsų šalyje. Buvęs specialiųjų operacijų pajėgų vadas Saulius Guzevičius sako, kad Lietuvai dabar reikia galvoti ne apie tankus, o apie tai, kuo juos apgintų nuo oro smūgių, kuriais prasideda kiekvienas šio amžiaus karinis konfliktas. Apie tai S. Guzevičius kalbėjo naujienų portalo tv3.lt laidoje „33 min.

Ukrainos pajėgos pirmą kartą parodė vaizdo įrašą, kuriame užfiksuota, kaip Ukrainos fronte naudojami tankai „Abrams“, rašo UNIAN. 47-oji mechanizuotoji brigada naudoja „Abrams“ tankus Avdijivkos kryptimi ir vaizdo įrašu pasidalijo socialiniuose tinkluose. „Kol Rusijos okupantai bando išsiaiškinti, kur yra „Abrams“ tankai, 47-osios atskirosios mechanizuotosios brigados tankistai jau daugiau nei mėnesį į molekules ardo rusų okupantus ir jų techniką“, – rašoma pranešime.

Per pastarąsias šių metų 50 dienų Tavrijos kryptimi (Zaporižios sritis) Ukrainos ginkluotosios pajėgos sunaikino 212 rusų tankų, praneša Operatyvinės ir strateginės kariuomenės grupės „Tavrija“ vadas Oleksandras Tarnavskis Pasak jo, 71-osios brigados desantininkai priešo tankus naikina naudodamiesi FPV dronais. „Vien nuo šių metų pradžios (nuo sausio 1 d. iki vasario 20 d.) Tavrijos operatyvinėje zonoje okupantai neteko 212 tankų“, – nurodė jis.

Generalinė prokuratūra nutraukė ikiteisminį tyrimą dėl įtarto įslaptintos informacijos atskleidimo, krašto apsaugos ministrui Arvydui Anušauskui paskelbus detales apie ketinimus Lietuvos kariuomenei įsigyti tankų. Kaip trečiadienį pranešė Generalinė prokuratūra, Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroras pernai vasarą pradėtą ikiteisminį tyrimą nutraukė konstatavęs, kad nebuvo padaryta nusikalstama veika.

Lietuvos kariuomenės vadas Valdemaras Rupšys nesutinka su sprendimą steigti tankų batalioną kritikuojančiais politikais, kurie ragina šiuos resursus panaudoti stiprinant oro gynybą. Jis akcentuoja, kad į krašto apsaugos stiprinimą reikia žiūrėti kompleksiškai. „Jeigu dabar kažkas kalba, kad nepirkite ugnies ir manevro, o pirkite oro gynybą, tai kas iš to – aš ginsiuosi, priešas galės priartėti žeme ir nieko nepadarysime. Reikia žiūrėti kompleksiškai į tai.

Valstybės gynimo taryba (VGT) antradienį sutarė Lietuvoje kuriamai divizijai įsigyti vokiškų tankų „Leopard 2“, sako šalies vadovo patarėjas Kęstutis Budrys. „Efektyviausia tankų platforma, atitinkanti visą spektrą Lietuvos iškeltų kriterijų – Vokietijos tankas „Leopard 2“, – po VGT posėdžio sakė prezidento patarėjas. Pasak jo, Krašto apsaugos ministerijai (KAM) pavesta pradėti pokalbius su Vokietijos gamintoju ir kitomis įsigyti šios technikos siekiančiomis šalimis.

Situacija Ukrainos fronte Lenkiją paskatino ne tik sparčiau ginkluotis, bet ir raginti tai daryti visą Europą. Ekspertus neramina tai, kad Maskva kariauti siunčia seną techniką ir vadinamąją „mėsą“, tad nieko nepraranda. Karybos apžvalgininkas Aurimas Navys tikina, kad Europos kariuomenės karui dar nėra pasiruošusios. Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas pareiškė, jog Rusijos Federacija per artimiausius kelerius metus gali užpulti Europą.

Krašto gynybai Lietuvai reikia visų rūšių ginkluotės – ir tankų, ir dronų, sako kariuomenės vadas generolas Valdemaras Rupšys. Kalbėdamas 1991 metų laisvės gynėjų susirinkime Seime penktadienį jis teigė esąs įsitikinęs, kad Lietuvos kariuomenei tankai būtini. „Ir politinei vadovybei sakome, kad mums reikia turėti pajėgumą, kad galėtume kontratakuoti ir užimti objektus. Kalbu apie mechanizuotus vienetus ir tankų vienetus, kurie Lietuvai, mano galva, yra būtini“, – sakė V. Rupšys.

Pastaruoju metu Rusijos pajėgos per agresyvias, tačiau nebūtinai sėkmingas atakas kare Ukrainoje praranda kur kas daugiau tankų, nei galėtų leisti net optimistiškiausias pramonės scenarijus. Visa tai reiškia, kad rusams gali pritrūkti tankų, daro išvadą „Forbes“. „Kai kuriais skaičiavimais, Rusijos ginkluotosios pajėgos į karą Ukrainoje 2022 m. vasarį įsitraukė turėdamos 2 987 tankus.

Lietuvoje suremontuoti pirmieji per karą Ukrainoje apgadinti tankai „Leopard 2“, jie netrukus bus grąžinti Ukrainos kariuomenei, pranešė Krašto apsaugos ministerija (KAM). Penktadienį Lietuvos kariuomenės Gaižiūnų poligone Jonavos rajone pademonstruoti suremontuoti tankai, kurie netrukus išriedės atgal į kovos lauką Ukrainoje.

Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas sako, kad Lietuvai kitąmet reikės priimti politinį sprendimą dėl to, kokius tankus Lietuvos kariuomenei įsigyti. Pasak jo, Krašto apsaugos ministerija (KAM) surinko reikalingą informaciją sprendimui priimti, o tai turės padaryti iš šalies vadovų sudaryta Valstybės gynimo taryba. „Kol kas politinis sprendimas nepriimtas. KAM viską surinko, vertinimus, viskas pateikta.

Minint Lietuvos kariuomenės 105-ąsias atkūrimo metines, Vilniuje lapkričio 25 d. 12 val. vyks iškilmingas karių ir karinės technikos paradas. Renginio metu Konstitucijos prospektu žygiuos daugiau nei 1400 Lietuvos ir sąjungininkų karių, o Vilniaus gyventojai ir miesto svečiai turės progą pamatyti daugiau nei 100 karinės technikos vienetų. Ruošiantis paradui ir jo metu bus eismo ribojimų, keisis viešojo transporto maršrutų trasos ir eismo tvarkaraščiai.

Lietuva mokosi iš karo Ukrainoje. Netoli Vilniaus jau atsirado pirmasis parkas, kuriame kariuomenė pradėjo kaupti barikadas – prieštankinius ežius, vadinamuosius „drakono dantis“ ir kitas fizines kliūtis, kurios, prireikus, būtų staigiai išdėstomos pasienyje. Perkamos ir minos, kuriomis pasienis būtų užminuotas. O Vyriausybinė komisija nusprendė ir, kam bus draudžiama keliauti į Rusiją, Baltarusiją ir kitas Lietuvai grėsmingas šalis.

Ukraina „prieš kelias dienas“ atsisakė priimti 10 tankų „Leopard 1A5“ partiją iš Vokietijos, pareikšdama, kad jiems reikia remonto, o ukrainiečiai neturi nei technikų, nei atsarginių dalių. Tai antradienį pranešė portalas „eurointegration“, remdamasis leidiniu „Spiegel“. Kaip rašo „Spiegel“, šiomis dienomis Kyjivas pranešė specialiajam štabui Vokietijos gynybos ministerijoje, kad į Lenkiją atgabentiems vokiškiems tankams „Leopard“ reikalingas remontas, kai kuriems iš jų – kapitalinis.

Netyla kalbos dėl Lietuvos ketinimo įsigyti tankų. Prezidento patarėjas nacionalinio saugumo klausimais tikina, kad suma už juos bus didesnė nei galėtume įsivaizduoti ir, kad mes tokios sumos neturime. Ar tai reiškia, kad tankų ketiname atsisakyti, laidoje „Dienos komentaras“ atsakė prezidento patarėjas Kęstutis Budrys. Girdime jūsų skeptiškus pasisakymus apie tankų įsigijimą, esą, kokios sumos reikės, mes nežinome, tačiau ji bus didesnė negu mes galėtume skirti.

Kodėl Ukrainos kontrpuolimas – lėtesnis, nei tikėtasi? Ekspertai sako, kad Ukrainos pasiekimai fronte tokie, kokia Vakarų parama – per menka ir šalį pasiekianti per vėlai. Ar Lietuvos parama neapsiriboja tik žodžiais? Ar mūsų pačių investicijos į saugumą – taiklios? Ar brangiausias visų laikų pirkinys turi būti tankai? Atsakymai į šiuos ir daugelį kitų klausimų pokalbyje su krašto apsaugos ministru Arvydu Anušausku – „Dėmesio centre“ pirmadienį 19.30 val.

Ukrainos atstovas pranešė apie pasiektą proveržį mūšio lauke, be to, užsimena, kad rusų pirmoji gynybinė linija buvo pralaužta. To nepavyktų padaryti be karinės technikos, kuri didele dalimi Ukrainą pasiekia iš Vakarų. Apie tai, kokia karinė technika pasiekia ukrainiečius iš Vakarų naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ atsakė karybos ekspertas, Lietuvos kariuomenės atsargos majoras Darius Antanaitis.

Pirmieji 10 Danijos, Vokietijos ir Nyderlandų padovanotų tankų „Leopard 1“ jau atvyko į Ukrainą, o dar daugiau yra pakeliui, penktadienį pranešė danų ginkluotosios pajėgos. Trys šalys vasarį paskelbė, kad artimiausiais mėnesiais padovanos su Rusijos invazija kovojančiai Ukrainai 100 vokiečių gamybos tankų. „Pirmieji 10 tankų išsiųsti į Ukrainą. Daugiau jų jau pakeliui“, – sakoma Danijos ginkluotųjų pajėgų pranešime. „Dar 10 tankų buvo pristatyti iš gamyklos“, – nurodoma jame.

Rugsėjo viduryje Ukraina turėtų gauti pirmuosius dešimt iš 31 pažadėto „Abrams“ tanko, rašo leidinys „Politico“, remdamasis šaltiniais. Pasak JAV gynybos departamento atstovo spaudai, šie 10 tankų šiuo metu yra Vokietijoje, kur jie baigiami remontuoti. Kai tik jie bus paruošti, jie bus išsiųsti į Ukrainą.

Lenkija per didžiulį karinį paradą antradienį pademonstravo savo moderniausius ginklus ir gynybos sistemas. Paradas surengtas tęsiantis Rusijos karui kaimyninėje Ukrainoje ir artėjant Lenkijos parlamento rinkimams. Prezidentas Andrzejus Duda, vyriausiasis ginkluotųjų pajėgų vadas, savo kalboje sakė, kad Lenkijos rytinės sienos apsauga yra pagrindinis valstybės politikos elementas.

Karo niokojamos Ukrainos gyventojai ir toliau daro viską, kad padėtų savo šalies kariams išstumti priešą iš savos šalies. Štai keli savanoriai saugo rusofašistų paliktą techniką ir ardo įvairias detales, kurias tiekia kariuomenei. O kad būtų linksmiau – prie tankų pasistato pačių padarytas rusų kareivių iškamšas.  Degančių rusų įsibrovėlių technikos Charkivo gyventojai yra prisižiūrėję į valias.

Ar Lietuvai tikrai reikia tankų? Šis klausimas kelia daug ginčų ir aistrų. Atsargos pulkininkas Gintaras Ažubalis sako, kad valdžiai reikėtų apsispręsti, kokios kariuomenės norime, nes įsigyti planuojami tankai nedera prie iki šiol formuojamų lengvųjų pajėgų.

Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas pirmą kartą padarė ne šiaip klaidą, bet rimtą klaidą. Įtakingi konservatoriai sako, kad jeigu prokurorai pagal Agnės Širinskienės kreipimąsi nuspręstų, jog reikia pradėti ikiteisminį tyrimą dėl riboto naudojimo informacijos atskleidimo, vien jau šio fakto užtektų, kad būtų svarstoma, ar ministrui reikia atsistatydinti.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) nariai pritaria tankų pirkimui, komiteto vadovas Laurynas Kasčiūnas pabrėžia, kad sprendimo dėl tiekėjo dar nėra. „Mes išklausėme karinio patarimo, visus argumentus už ir prieš. Solidus patarimas, manau, kad jį buvo galima dar šiek tiek anksčiau organizuoti, kadangi komitete yra įvairių politinių jėgų atstovai.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK) trečiadienį domėsis kariuomenės planais pirkti vokiškų tankų „Leopard“. „Komitetas išklausys karinį patarimą dėl tankų. Pamatysime, kiek tas pirkinys bendrai galėtų sustiprinti mūsų saugumo ir gynybos architektūrą“, – BNS sakė komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas. Anot jo, taip pat bus išklausyti argumentai „už“ ir „prieš“ dėl šio pirkinio, vystant diviziją, plėtojant kitus pajėgumus.

JAV tankai „Abrams“ mūšio lauką Ukrainoje turėtų patekti 2023-ųjų rugsėjį, skelbia „Politico“. Pirmąją tankų partiją sudarys nuo šešių iki aštuonių vienetų. Anot leidinio šaltinių, keli „Abrams“ tankai rugpjūtį bus išsiųsti į Vokietiją, kur bus baigtas jų remontas. Pasibaigus šiam procesui, pirmoji „Abrams“ partija bus išsiųsta į Ukrainą. Pažymima, kad JAV siųs senesnius „Abrams M1A“ modelius, o ne modernesnę A2 versiją.

Lietuva ketina įsigyti tankų už 2 mlrd. eurų. Galimai didžiausias pirkinys Lietuvos istorijoje sukėlė diskusijų bangą ir iškėlė klausimą, ar krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas ne per daug išplepėjo. Apie tai naujienų portalo tv3.lt aktualių pokalbių laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja Vilniaus universiteto docentas, komunikacijos ekspertas Mantas Martišius ir karybos ekspertas Darius Antanaitis. LAIDĄ „DIENOS PJŪVIS“ RASITE STRAIPSNIO PRADŽIOJE.

Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas sako informavęs Valstybės gynimo tarybą (VGT), jog viešai praneš apie planus pirkti vokiškų tankų. „Iš karto pasakiau, kad tas dalykas negali būti kaip nors įslaptintas, nes tai tiesiog neatitiktų įstatymų“, – žurnalistams ketvirtadienį Krašto apsaugos ministerijoje sakė jos vadovas. „Įsivaizduokite, atsirastų ta informacija apie mūsų ketinimus užsienio žiniasklaidoje. Tada visi atsisuktų, pasižiūrėtų – tai kodėl jūs nuslėpėte?“ – teigė jis.

Lietuva ketina pirkti tankus, pasak vienų politikų, jau nutarė kokius, pasak kitų – dar ne. Kaina taip pat nemaža, tai gali būti didžiausias Lietuvos pirkinys. Tiesa, pranešus, kad jau šią savaitę norima pasirašyti ketinimų protokolą su vokiečiais, kilo nemažas šurmulys.

Dėl būsimo naujų tankų pirkimo Lietuvos kariuomenei jau kilo ginčų, nesutarimų ir pykčių. O visos kritikos strėlės skrieja į krašto apsaugos ministrą, konservatorių Arvydą Anušauską. Prasitaręs, kad valstybė linksta pirkti vokiškus „Leopard“ tankus, A. Anušauskas atsidūrė tiek opozicijos, tiek ir koalicijos partnerių kritikos epicentre. Nors tankų pirkimo procedūros dar net neprasidėjo, bet į ministrą Arvydą Anušauską, jau lekia kritikos salvės.

Prezidentas Gitanas Nausėda trečiadienį sukritikavo krašto apsaugos ministrą Arvydą Anušauską dėl jo paskelbtos informacijos, susijusios su tankų pirkimu Lietuvos kariuomenei. „Mes jau kalbame apie dalykus, kurie buvo paskleisti vakar ir padaryti ne visiškai korektiškai. Mes susitarėme Valstybės gynimo taryboje, kad laikomės nuostatos, kad dalykai, kurie yra riboto naudojimo, ir turėtų būti riboto naudojimo, o ne išėjus tuoj pat skelbti feisbuke“, – Šilalės rajone žurnalistams sakė G. Nausėda.

Rusijos politikams svaidantis grasinimais užimti Suvalkų koridorių, Lenkijos gynybos ministras Mariuszas Blaszczakas pranešė apie Lenkijos valdžios sprendimą formuoti specialųjį batalioną, kuris saugos Suvalkų koridorių pasienyje su Lietuva. Kaip reaguoja mūsų valdžia, laidoje „Dienos komentaras“ atsako Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas.

Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas antradienį paskelbė, kad svarstydama įsigyti tankus Lietuva rinkosi iš trijų modelių, gaminamų Vokietijos, Jungtinių Valstijų ir Pietų Korėjos įmonių. Šią savaitę Lietuva planuoja pasirašyti ketinimų protokolą dėl vokiškų „Leopard“ tankų įsigijimo. „Lietuvos kariuomenė vertino vokiškus „Leopard”, amerikietiškus „Abrams” ir korėjietiškus „Black Panther” tankus“, – feisbuke rašė ministras.

Lietuva šią savaitę planuoja pasirašyti ketinimų protokolą dėl vokiškų tankų įsigijimo su šios šalies gamintojais. Tiesa, Lietuva nėra galutinai nutarusi ar pirks Ukrainos karo kontekste išgarsėjusius vokiškuosius „Leopard“ ar kokius kitokius vokiečių gaminamus tankus.  Kol kas Lietuvos pusė nori gauti daugiau techninės informacijos apie tankus, mat nutarus juos pirkti, tektų atseikėti apvalią sumą – kalbama apie 2 milijardus eurų.

Šią savaitę Lietuvai planuojant pasirašyti ketinimų protokolą dėl vokiškų „Leopard“ tankų įsigijimo, prezidento Gitano Nausėdos vyriausiasis patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Kęstutis Budrys sako, jog pasirašymas nėra įpareigojantis.

Valstybės gynybos taryba (VGT) siūlo steigti Lietuvoje dar vieną karinį poligoną, taip pat, pasak jų, keičiasi požiūris į mūsų gynybą. Posėdžio metu kalbėta ir apie norą pirkti vokiškus tankus. Pasibaigus VGT prezidento patarėjas Kęstutis Budrys trumpai paaiškino, kad valstybės ginkluotos gynybos koncepcijos klausimas yra įslaptinas, todėl daug apie tai kalbėti neišeina, bet esmė ta, pasak jo, kad keičiasi mūsų požiūris į gynybą.

Lietuva šią savaitę planuoja pasirašyti ketinimų protokolą dėl vokiškų „Leopard“ tankų įsigijimo su šios šalies gamintojais, sako krašto apsaugos ministras. „Artimiausiu metu, šią savaitę, pasirašysime ketinimų protokolą su Vokietijos gamintojais“, – žurnalistams po Valstybės gynimo tarybos (VGT) posėdžio pirmadienį sakė Arvydas Anušauskas.

Vokietija jau perdavė Ukrainai pirmuosius 10 jai skirtų tankų „Leopard 1A5“, skelbiama vokiečių vyriausybės interneto svetainėje. Pagal bendrą su Danija projektą ateityje Vokietija Ukrainai turi pristatyti dar 100 tokių tankų. Ketvirtadienį atnaujinta Vokietijos vyriausybės informacija apie karinę pagalbą Ukrainai rodo, kad ukrainiečiams taip pat buvo pristatyta dar 20 kulkosvaidžių MG3, skirtų sunkiajai šarvuotajai technikai.

Lietuvai ketinant iki 2030-ųjų įkurti diviziją ir įsigyti tankų gynybos pramonės atstovas sako, kad tai būtų puiki galimybė plėsti šią pramonės šaką – ji galėtų prižiūrėti ir remontuoti šią techniką, gauti papildomų pajamų. Krašto apsaugos ministerija (KAM) teigia, kad preliminariai planuojama įkurti tankų batalioną arba kuopą, o projekto vertė galėtų siekti nuo ketvirčio iki milijardo eurų. „Valstybės gynimo taryboje buvo priimtas sprendimas steigti nacionalinę diviziją.