Kiek rimtai reikia atsižvelgti į rusų grasinimus dėl Suvalkų koridoriaus ir ką mes darome, kad jis būtų saugesnis?
95 proc. Rusijos kariuomenės, kuri šiandien gali kariauti, kalbu apie sausumos pajėgas, šiandien yra Ukrainoje. Ir jie tuo džiaugiasi, kad neva jiems pavykta gintis. Kalbu apie realybę, kokia ji yra. Be jokios abejonės ateityje scenarijų gali būti įvairių.
Natūralu, kad ruoštis reikia. Apie tai ne tik kalbame, bet ir darome jau kelis metus, mūsų abiejų šalių prezidentai – Duda ir Nausėda – pasirašė deklaraciją, kurioje numatyta ir Suvalkų koridoriaus gynyba – kaip jį apginti ir užtikrinti mobilumą bei pralaidumą, kad sąjungininkai ateitų kuo greičiau, jei to prireiktų. Šio dalinio priskyrimas Suvalkų gynybai reiškia, kad mes su šiuo daliniu dirbsime kartu, treniruosimės, turėsime pratybas, kad gynyba būtų garantuota. Čia atliepia tai, ką mes su lenkais jau kurį laiką kalbame ir darome.
Nelabai sekasi kalbėti su vokiečiais, nes iki šiol beveik nieko nenuveikėme, kad jų žadėta brigada būtų normaliai įkurta. Daugiau kaip metai praėjo, o mes vis dar toje pačioje vietoje.
Iki šiol su vokiečiais kalbėjome apie tą rotacinį modelį, kai priskiriama divizija ir viena brigada yra čia 6 mėnesius, kita ruošiasi, jos keičiasi ir taip 3 brigados rotuojasi. Toks modelis buvo ir pagal tai darėme ir darome infrastruktūrą. Kas jau yra padaryta – įsteigtas Rūdnininkų poligonas, jis ruošiamas, bet yra arti paruošimo.
Daugiau nei prieš metus pasakėme, kad norime, jog vokiečių brigada būtų čia, bet per visus metus nieko nepadarėme, kad jie būtų apgyvendinti.
Iš pradžių kalbėjome apie rotacinį modelį, dabar vokiečiai pasakė dar stipresnį pasiūlymą – norime, kad visa brigada nuolat būtų čia. Modeliavome ant kito scenarijaus, dabar turime nuolatinį gyvenimą su vaikais ir šeimomis, ko iki tol nebuvo. Dabar jie pasiūlė tokį sprendinį, kas yra nuostabu ir puiku, nes tai dar saugesnis ir mums geresnis variantas.
Tam dabar yra sutarta iki rugsėjo mėnesio sulaukti iš Vokietijos pusės poreikio – ko jiems reikia, kad ši brigada galėtų čia įsikurti. Natūralu, mums reikia poreikio, o dabar dirbame tai, ką reikia dirbti prie poligonų, prie kitų struktūrų – saugyklų, garažų. Jau ir dabar pasirašomos sutartys, darbas vyksta, komitetas greitai važiuos ir pasižiūrės, kaip viskas atrodo ant žemės, tikrai yra į ką pažiūrėti, kviesime žiniasklaidą. Bet turime sulaukti Vokietijos poreikio, aiškesnio paveikslo, kurį turime atliepti.
Kodėl mes vėl norime pirkti iš vokiečių techniką, o ne iš amerikiečių? Kalbame apie tankus. Čia kažkieno lobistai veikia Lietuvoje, kad mes norime dirbti su vokiečiais, o ne su Amerika?
Pradėkime nuo to, ką nusprendė Valstybės gynybos tarnyba (VGT). VGT nenusprendė ir nepasakė, kad tai būtų vokiečiai, ar kas nors kitas. Mes turėjome analizę, kaip koks tankas kaip atrodo, kad įsivertintume techninius dalykus. Norint gauti daugiau informacijos iš vokiečių gamintojų, jie tokią logiką taiko, tu turi pasirašyti ketinimo protokolą, tam, kad gautum daugiau informacijos – pasiūlymo dėl kainų, pasiūlymo dėl techninių modalumų. Tai neįpareigoja mūsų šiai minutei pirkti kažko iš to gamintojo. Tai yra normali tvarka ir praktika, kad gauni pagal protokolą daugiau informacijos ir pats apsisprendi.
Iš Rytų mums gresia „Wagner“ galimos provokacijos, kurios kariai hipotetiškai gali kartu su nelegaliais migrantais veržtis per Lietuvos sieną. Iš Vakarų galime turėti kitą antplūdį, kai dėl grūdų susitarimo nutraukimo milijonai žmonių pradės badauti ir, kaip norėtų Rusija, pradės žmonės plūsti į Europą. Jei taip atsitiks, pabėgėliais Europoje norės dalintis tarp visų šalių. Kaip galima su tuo kovoti?
Apgręžimo politika veikia ir veiks toliau. „Wagner“ irgi apgręšime, jei reikės, pasitelkę greitojo reagavimo pajėgas, specialiųjų operacijų pajėgas ir panašiai. Dėl pietų krypties – tai labai fundamentalus klausimas, aišku, toks scenarijus buvo piešiamas ir praeitais metais, bet, kai pamatėme, kad tie grūdai lyg ir pradėjo judėti iš Ukrainos ir buvo matomas jų pasiskirstymas, nebuvo taip, kad tik besivystančioms Afrikos šalims viskas tektų. Daug kas teko ir išsivysčiusioms šalims ir tai nesukėlė tokios bangos, kurios galbūt buvo tikėtasi. Noriu pasakyti, kad kartais braižome scenarijų ant popieriaus lapo.
Geriausias variantas būtų, jeigu mes garantuotume saugumą tiems laivams, kurie galėtų plaukti ir tuos grūdus išvežioti. Vakarai nelabai nori to garantuoti. Čia ir yra didysis klausimas – ar tu išsigąsi, ar sugebėsi parodyti jėgą ir priversti Rusiją priprasti prie Vakarietiškų žaidimo taisyklių.
Visą pokalbį išgirskite vaizdo įraše straipsnio pradžioje.
