sveikatos priežiūra

Sveikatos apsaugos ministerijai (SAM) įgyvendinant pokyčius, Lietuvoje didės dienos stacionarų skaičius. Išvengiant pacientų guldymo į ligoninę tais atvejais, kai nuolatinė medicininė priežiūra nėra būtina, bus mažinama infekcijų rizika, o pacientai turės galimybę pasirūpinti savo sveikata gyvendami jiems įprastu dienos ritmu. „Dienos stacionaro paslaugos taikomos visame pasaulyje, ne išimtis ir Lietuva.

Žinoti, kaip reikia elgtis ekstremalios situacijos metu, yra ypatingai svarbu, tačiau unifikuoto mokymo šioje srityje dar trūksta, atkreipia dėmesį Ekstremalių sveikatai situacijų centras. Siekiant edukuoti sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojus apie medicininės pagalbos organizavimą ekstremalių situacijų ir valstybės ginkluotos gynybos atveju, rugsėjo 7–8 dienomis Vilniuje rengiami mokymai.

Dėl kibernetinės atakos prieš Jungtinių Valstijų ligoninių grupę teko uždaryti skubios pagalbos ir kitas svarbias sveikatos priežiūros paslaugas jos įstaigose mažiausiai keturiose valstijose, penktadienį pranešė pareigūnai. „Prospect Medical Holdings“, valdanti 16 ligoninių Kalifornijoje, Konektikute, Pensilvanijoje ir Rod Ailande, patyrė duomenų saugumo incidentą, sakoma atstovės spaudai pranešime naujienų agentūrai AFP.

Lietuvos ir Kipro sveikatos apsaugos ministrai trečiadienį pasirašė bendradarbiavimo sveikatos priežiūroje memorandumą, pranešė Sveikatos apsaugos ministerija (SAM). Memorandume, kurį vizito Vilniuje metu pasirašė Kipro sveikatos apsaugos ministras Michalakis Hadžipantela bei Lietuvos sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys, numatoma ieškoti sprendimų sveikatos sistemos valdymo, skaitmeninės sveikatos, pirminės ir visuomenės sveikatos priežiūros, medicinos specialistų kvalifikacijos kėlimo, ...

Karantinų įvedimas per COVID-19 pandemiją turėjo vieną svarbiausią tikslą – neleisti ligoninėms persipildyti. Vyriausybės tikėjosi užkirsti kelią infekcijų plitimui, taip laimėdamos daugiau laiko pajėgumams didinti. Tačiau galiausiai didžioji dalis šių papildomų pajėgumų liko nepanaudoti.

Jungtinės Karalystės Nacionalinės sveikatos apsaugos tarnyba (NHS) susiduria su precedento neturinčia krize: rekordiškai ilgas laukimo laikas, darbuotojų trūkumas, finansinės spragos, o dabar dar ir slaugytojų streikas dėl darbo užmokesčio. Karališkasis slaugos koledžas penktadienį paskelbė, kad kitą mėnesį dauguma JK slaugytojų dvi dienas streikuos dėl darbo užmokesčio – tai bus pirmoji tokia profsąjungos akcija per visą jos 106 metų gyvavimo istoriją.

Siekiant sumažinti pacientų srautus į šalies skubiosios pagalbos skyrius per ilgąjį Vėlinių ir Visų Šventųjų savaitgalį, sveikatos priežiūros įstaigos dirbs ir spalio 30–lapkričio 2 d. Ilgąjį savaitgalį veiks šeimos medicinos centrai, mobilieji punktai, o mobilios komandos vyks pas COVID-19 sergančius rizikos grupei priklausančius žmones. Rizikos grupei priskiriamos nėščios moterys, asmenys, sulaukę 65 ir daugiau metų ir žmonės, sergantys lėtinėmis ligomis.

Privalomasis sveikatos draudimas (PSD) kiekvienam juo apsidraudusiam žmogui garantuoja nemokamą sveikatos priežiūrą. Nemokamomis sveikatos priežiūros paslaugomis vadinamos tokios paslaugos, kurios yra kompensuojamos Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis. Kitaip tariant, už gydymą Lietuvoje antrą kartą mokėti nereikia, jeigu kas mėnesį mokamos PSD įmokos. Tačiau yra kelios sąlygos ir išimtys, kai už paslaugas visgi reikia susimokėti.

Trečiadienį Seimo Sveikatos reikalų komiteto vyksta posėdis, kuriame tariamasi dėl asmens sveikatos priežiūros įstaigų finansinės padėties, sveikatos priežiūros žmogiškųjų išteklių pasiskirstymo tarp regionų, medicinos darbuotojų darbo užmokesčio. Kaip posėdžio pradžioje pristatė komiteto pirmininkė Agnė Širinskienė, posėdis skirtas išklausymui bei aptarimui aktualiausių sveikatos priežiūros problemų.

Europos farmacijos kompanijos, tarp jų – ir veikiančios Lietuvoje, nuo liepos savanoriškai skelbs duomenis apie bendradarbiavimą su sveikatos priežiūros specialistais ir organizacijomis. Internete bus viešai atskleista, kiek pramonė investuoja į sveikatos priežiūrą, medikų kompetencijų ir kvalifikacijos tobulinimą, bendradarbiavimą su medikais vystant medicinos inovacijas.

Vertinant Baltijos šalių gyventojų nuotaikas pagal ERGO saugumo indeksą, matyti, kad palyginti su praėjusiais metais, Latvijos ir Lietuvos gyventojų nuotaikos šiek tiek pagerėjo, o Estijoje saugumo indeksas smuktelėjo dviem punktais.

  Nesvarbu – jums 18-ka ar 69, sveikatos būklė bei protinė veikla priklauso nuo jūsų gyvenimo būdo. Atlikite testą ir sužinokite, koks tikrasis jūsų proto amžius (dailymail.co.uk). Atsakykite TAIP arba NE 1. Kasnakt miegu bent 7 – 8 valandas. 2. Per dieną suvalgau bent 5 darzoves arba vaisius, kuriuose gausu antioksidantų. 3. Kasdien suvalgau bent 1 porciją mėlynių, aviečių arba gervuogių. 4. Bent 3 kartus į savaitę suvalgau porciją pakepintos žuvies.

Arnas Mazėtis, LRT radijas, LRT.lt  Nuo šiandien įsigalioja nauja mokamų sveikatos priežiūros paslaugų teikimo tvarka. Visos šeimos gydytojo paslaugos Privalomuoju sveikatos draudimu (PSD) apsidraudusiems gyventojams turi būti teikiamos nemokamai. Jei gydymo įstaiga sudariusi sutartį su ligonių kasa, pacientų negali būti prašoma mokėti už mėgintuvėlius, pirštines, kraujo paėmimą ar kitas tyrimams ir gydymui reikalingas priemones.

Greitosios medicinos pagalbos dispečerinės turi būti toliau centralizuojamos, o pirminės sveikatos priežiūros įstaigų tinklą turėtų planuoti savivaldybės, pažymėjo sveikatos apsaugos ministras Vytenis Povilas Andriukaitis susitikime su Lietuvos savivaldybių asociacijos atstovais. Savivaldybių atstovai pripažino, kad dispečerinių centralizavimas yra naudingas, tačiau akcentavo būtinybę numatyti galutinį dispečerinių skaičių ir užtikrinti veiksmų tęstinumą.

2011 m. bendrosios sveikatos priežiūros išlaidos sudarė 7,3 mlrd. litų. 2009 m. ir 2010 m. mažėjusios, 2011 m. jos padidėjo 546 mln. litų, arba 8 proc., ir buvo tik 1 proc. mažesnės už 2008 m. išlaidas. Vieno šalies gyventojo sveikatos priežiūrai 2011 m. vidutiniškai buvo išleista 2418 litų, tai 227 litais (10 proc.) daugiau nei 2010 m. Lietuvos statistikos departamentas praneša, kad, negalutiniais duomenimis, pernai sveikatos priežiūros išlaidų lyginamoji dalis sudarė 6,9 proc.

Nuo šių metų Vilniaus Centro poliklinikoje pradėjo veikti vaiko elektroninė sveikatos istorijos sistema, kurioje tvarkomi ir kaupiami 2012-aisiais gimusių vaikų duomenys. Sukurta sistema ketina pakeisti iki šiol poliklinikose ir ligoninėse pildomą popierinę sveikatos istoriją, skelbiama Vilniaus savivaldybės administracijos pranešime.

Seimas pernai Sveikatos priežiūros įstatymą taisė du kartus – birželį ir gruodį, todėl nustatydama sveikatos priežiūros įstaigų vadovų atlyginimus Savivaldybės taryba privalėjo priimti du sprendimus – vieną gruodį, kitą – šių metų sausį. Bet vis tiek dėl sveikatos priežiūros įstaigų vadovų atlyginimų dydžio išspręsta dar ne viskas.

Šiemet jau sumažintas Panevėžio teritorinės ligonių kasos biudžetas dar bus mažinamas ir kitąmet. Privalomojo sveikatos draudimo tarybos posėdyje svarstytas 2012 metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto projektas. Biudžetas numatytas kiek mažesnis nei šiųmetis, bet Vyriausybė ragina dar labiau taupyti ir kaip įmanoma mažinti šio biudžeto išlaidas.

Panevėžio apygardos teismas, 2010 m. lapkričio 3 d. išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, pripažino Rokiškio pirminės asmens sveikatos priežiūros centro direktoriaus pavaduotoją A. G. kaltu dėl kyšininkavimo ir dokumentų klastojimo. Teismas jam skyrė 5 200 Lt baudą, 10 000 Lt vertės turto konfiskavimą, trejiems metams atėmė teisę dirbti valstybės tarnyboje ir viešosiose įstaigose darbą, susijusį su vadovavimu pavaldiems darbuotojams bei disponavimu materialinėmis vertybėmis.

Nuo senų laikų mes žinome, kad nemokamas sūris būna tik pelėkautuose, tačiau patys labai aktyviai reikalaujame visokių nemokamų dalykų iš valstybės. Ir tokiu būdų susidaro įspūdis, kad yra kai kurios sferos, kur mums kažkas privalo kažką duoti nemokamai. O jeigu negauname nemokamai, tai jau priežastis piktintis. Viena iš sferų, kur labai jau įprasta tikėtis nemokamų dalykų yra sveikatos priežiūros sistema.

Įsivaizduokime, žmogus visą gyvenimą valstybei atsakingai moka mokesčius, o vieną dieną staiga sužino, kad jį pakirto pavojinga liga. Be to, kad savyje reikia rasti dvasinės stiprybės kovoti ir nepasiduoti, jo laukia dar vienas smūgis – tos pačios valstybės valdininkai nusprendė, kad šiuolaikiško gydymo ligonis tikėtis nebegali. Vaistai – nebepasiekiami Būtent tokiomis niūriomis nuotaikomis mūsų šalyje gyvena sergantieji Parkinsono liga ir jų artimieji.

Panevėžio miesto savivaldybės administracijos direktorės Kristinos Vareikienės įsakymu miesto mokinių sveikatos priežiūrai paskirstytos 281,6 tūkst. Lt. Tokį finansavimą miesto teritorijoje esančioms įstaigoms skyrė Teritorinė ligonių kasa. Iš šios sumos 243,7 tūkst. Lt teks Visuomenės sveikatos biurui, 15 255 Lt - Panevėžio profesinio rengimo centrui, 8304 Lt - M.Rimkevičaitės technologijos, 7456 Lt - Prekybos ir paslaugų verslo, 6885 Lt - V.Mikalausko menų mokykloms.