švedija

Vienas derybų dėl pasidalijimo perteklinėmis elektros gamintojų pajamomis klausimų su Švedija, iš kurios Lietuva importuoja daugiausia elektros, – kas yra pagrindinė eksportuojanti šalis, sako energetikos viceministras Albinas Zananavičius. Pasak jo, diskusijos apie tai tarp Lietuvos ir Švedijos atstovų turėtų tęstis artimiausiu metu – šią arba kitą savaitę, o nesusitarus iki gruodžio 15 dienos būtų prašoma Europos Komisijos (EK) pagalbos.

Šią savaitę rusų sutuoktinių pora buvo suimta Stokholme. Sergejus Skvorcovas ir Jelena Kulkova daug metų gyveno Švedijoje, nesukeldami nei kaimynų, nei pažįstamų įtarimų. Kaip išsiaiškino „The Insider“ ir „Bellingcat“, S. Skvorcovas užsiėmė pelninga verslo veikla su žinomu GRU karininku, kažkada deportuotu iš Prancūzijos už šnipinėjimą, ir belgų verslininku, kuriam buvo taikomos sankcijos už Amerikos karinių technologijų pardavimą Kinijai.

Švedijos policija ketvirtadienį pranešė, kad Stokholme konfiskavo apie 500 kilogramų narkotinių medžiagų, kurių bendra rinkos vertė siekia apie 80 mln. kronų (7,3 mln. eurų). Buvo suimti trys vyrai, įtariami sunkiais nusikaltimais dėl narkotikų, susijusiais su šeštadienį policijos surengtu reidu Tiresės mieste, į pietus nuo Švedijos sostinės. Policija pranešė, kad minėtoje susijusioje byloje atliko kratą vienuose namuose.

Švedijos užsienio reikalų ministras Tobias Billstromas, išvakarėse apsilankęs Kyjive, paskelbė apie rekordinio dydžio šalies karinės pagalbos suteikimą Ukrainai. Kanada taip pat skelbia apie „tvirtą palaikymą šią sunkią žiemą“. „Mes atvežėme pačią didžiausią mūsų santykių istorijoje paramos paketą… Tai yra 100 mln. daugiau, negu visos ankstesnės. Tai yra proveržis – visiškai kitas palaikymo lygis“, – UNIAN cituojamas T. Billstromas.

Praeitą mėnesį Norvegijos institucijos sulaikė Rusijos karinės žvalgybos pareigūną, kuris, apsimetinėdamas akademiku iš Brazilijos, slapta dirbo jų šalyje. Dar dramatiškesnis šnipinėjimo skandalas sukrėtė Švediją: du Irane gimę broliai, kurių vienas netgi yra dirbęs Švedijos žvalgybos pareigūnu, buvo apkaltinti kelerius metus šnipinėję Rusijos naudai.

 Suomijos ir Švedijos narystę NATO jau ratifikavus visoms 30 Aljanso valstybių narių, išskyrus Budapeštą ir Ankarą, Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas ketvirtadienį pareiškė, kad šalies parlamentas Helsinkio ir Stokholmo įstojimui į NATO pritars kitąmet. „Kaip mes jau pranešėme Švedijai ir Suomijai, Vengrija palaiko šių dviejų šalių narystę NATO.

Švedijos valdžios institucijos antradienį pranešė, kad buvo suimti dar du šnipinėjimu įtariami asmenys, iš kurių vienas kaltinamas „grubia neteisėta žvalgybine veikla prieš Švediją ir užsienio galią“. Švedijos prokuratūra trumpame pareiškime nurodė, kad suėmimai buvo įvykdyti antradienio rytą. Ji nenurodė kitos susijusios šalies. Švedijos saugumo agentūra pranešė, kad operacija, kurios metu buvo atliekamos ir kratos namuose, buvo vykdoma padedant policijai ir Švedijos ginkluotosioms pajėgoms.

Švedijos užsienio reikalų ministras Tobias Billstromas sako nenorintis prisirišti prie konkrečių datų, kada jo šalis galėtų tapti pilnateise NATO nare. Taip jis kalbėjo antradienį viešėdamas Vilniuje, kur susitiko su Lietuvos diplomatijos vadovu Gabrieliumi Landsbergiu.

Antradienį Vilniuje lankosi naujasis Švedijos užsienio reikalų ministras Tobias Billstromas. Numatytas jo susitikimas su Lietuvos užsienio reikalų ministru Gabrieliumi Landsbergiu. Ministrai aptars regiono saugumo aktualijas, paramos Ukrainai ir sankcijų Rusijai klausimus, artėjantį Švedijos pirmininkavimą Europos Sąjungos Tarybai, pranešė Lietuvos užsienio reikalų ministerija. T. Billstromas Švedijos užsienio reikalų ministru tapo po šių metų rugsėjo 11 dieną įvykusių parlamento rinkimų.

Švedijos pareigūnai penktadienį patvirtino, kad rugsėjo mėnesį įvykę sprogimai, sugadinę dujas iš Rusijos į Vokietiją Baltijos jūra gabenusio dujotiekio „Nord Stream“ kelias atkarpas, buvo sabotažo aktai.  „Atliktos analizės aptiko sprogmenų pėdsakų ant kelių pašalinių objektų“, aptiktų sprogimų vietose, sakoma išankstiniam tyrimui vadovaujančio prokuroro Matso Ljungqvisto pranešime.

Švedija trečiadienį pareiškė suteiksianti Ukrainai daugiau kaip 350 mln. JAV dolerių (337 mln. eurų) vertės karinę ir humanitarinę pagalbą, kad padėtų šaliai įveikti artėjančios žiemos iššūkius. Vyriausybė pranešė, kad Stokholmas skirs maždaug 3 mlrd. kronų (275 mln. eurų) karinę ir papildomą 720 mln. kronų (66 mln. eurų) humanitarinę pagalbą. Karinę pagalbą sudarys oro gynybos sistema ir šaudmenys. Vyriausybė dėl „operacijos slaptumo“ neatskleidė, kokia tai bus sistema ir kokia jos vertė.

NATO sprendimai dėl tolesnio rytų flango stiprinimo bei Švedijos ir Suomijos, kaip pilnateisių narių dalyvavimas Vilniaus viršūnių susitikime kitąmet turėtų būti Aljanso siekiamybe, teigia prezidento Gitano Nausėdos patarėjai. Pasak Prezidentūros, šis tikslas akcentuotas pirmadienį Vilniuje vykusiame Lietuvos, Latvijos, Estijos, Ukrainos ir Lenkijos prezidentų vyriausiųjų patarėjų užsienio politikos ir nacionalinio saugumo klausimais susitikime.

Prekyba žmonėmis – ne tik už jūrų marių, šie nusikaltimai plinta ir Lietuvoje, sako prokuroras Ruslanas Ušinskas. Šalyje išnaudojami užsieniečiai, o lietuviai vežami į Britų salas arba Skandinaviją, kur dirba priverstinai. Prekeiviai žmonėmis tautiečius verbavo Klaipėdoje, o vėliau vertė daryti nusikaltimus – vogti ar net platinti heroiną. Tuo tarpu Lietuvoje verda kitokių formų išnaudojimas.

Švedijos prokurorai penktadienį pateikė kaltinimus „šnipinėjimu sunkinančiomis aplinkybėmis“ dviem broliams švedams, kurie, kaip įtariama, nuo  2011 iki 2021 metų šnipinėjo Rusijos karinės žvalgybos tarnybai GRU. Vienas jų yra buvęs žvalgybos pareigūnas. „Dėl gautos, perduotos ir atskleistos informacijos, jei ji patektų į užsienio jėgos rankas, galėtų būti pakenkta Švedijos saugumui“, – pareiškime teigė vyriausiasis prokuroras Peras Lindqvistas.

Švedijos užsienio reikalų ministras Tobias Billstromas ketvirtadienį pareiškė, kad „netrukus“ vyks į Turkijos sostinę Ankarą, kad paragintų turkus greičiau patvirtinti Skandinavijos šalies paraišką dėl stojimo į NATO. „Švedija uoliai dirba siekdama greitai ir sklandžiai įstoti į NATO“, – po susitikimo su Vokietijos užsienio reikalų ministru Berlyne surengtoje spaudos konferencijoje sakė T. Billstromas. „Netrukus šį rudenį vyksiu į Ankarą tęsti diskusijų su savo kolegomis“, – teigė jis.

Vienas Vengrijos vyriausybės pareigūnas trečiadienį pranešė, kad Suomija ir Švedija gali tikėtis, kad Vengrija palaikys jų stojimą į NATO. Pasak jo, balsavimas parlamente šiuo klausimu turėtų įvykti dar iki šių metų pabaigos.  Suomijos ir Švedijos narystės NATO dokumentus jau ratifikavo 28 iš 30 Aljanso narių. Šių dviejų šalių įstojimo į Aljansą paraiškų savo parlamentams ratifikuoti dar neperdavė tik Vengrija ir Turkija.

Po turbinos gedimo trečiadienį netikėtai sustojo Pietų Švedijoje veikiančios atominės elektrinės reaktorius, pranešė švedų transliuotojas SVT. „Oskašhamno [atominės elektrinės] 3-asis reaktorius dėl išsijungusios turbinos atjungtas nuo elektros tinklo. Vyksta gedimo šalinimo darbai“, – televizijai pareiškė elektrinės atstovė spaudai Desiree Liljevall (Dezirė Liljeval). Pasak transliuotojo, radiacijos nuotėkių ir kitų galimų grėsmių išvengta.

Naujasis Švedijos ministras pirmininkas Ulfas Kristerssonas antradienį susitinka su Turkijos prezidentu Recepu Tayyipu Erdoganu. Sutikimo metu jis sieks įtikinti Turkijos prezidentą oficialiai pritarti Švedijos stojimui į NATO. Gegužę Švedija ir Suomija drauge pateikė paraiškas įstoti į NATO, po Rusijos invazijos į Ukrainą nutarusios atsisakyti ilgametės nesijungimo prie karinių blokų politikos.

Ankara oficialiai nepritars Suomijos ir Švedijos narystei NATO, kol šios dvi šalys nesiims reikiamų veiksmų, penktadienį Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas pareiškė Aljanso vadovui Jensui Stoltenbergui.

NATO vadovas Jensas Stoltenbergas ketvirtadienį pareiškė, kad Švedija ir Suomija yra pasirengusios bendradarbiauti su Turkija sprendžiant rūpestį šiai šaliai keliančius klausimus prieš savo prisijungimą prie Aljanso, ir pridūrė, jog atėjo laikas priimti šias dvi šalis į NATO. „Atėjo laikas priimti Suomiją ir Švediją NATO narėmis“, – pareiškė jis per Stambule surengtą spaudos konferenciją su Turkijos užsienio reikalų ministru Mevlutu Cavusoglu.

Švedijos buitinės technikos gamintoja „Electrolux“ penktadienį pranešė apie planus atleisti iki 4 tūkst. darbuotojų, atsižvelgdama į didelius trečiojo ketvirčio nuostolius, nulemtus tiekimo grandinių problemų ir pablogėjusių rinkos sąlygų.  „Electrolux“ pranešė apie 605 mln. Švedijos kronų (55 mln. JAV dolerių) grynuosius nuostolius trečiąjį ketvirtį, palyginti su 1,1 mlrd.

Naujasis švedų ministras pirmininkas Ulfas Kristerssonas trečiadienį pasikalbėjo telefonu su Turkijos prezidentu Recepu Tayyipu Erdoganu, kurio šalis vilkina Švedijos prisijungimo prie NATO procesą. Pokalbį U. Kristerssonas pavadino „konstruktyviu“. Socialiniame tinkle „Twitter“ jis taip pat parašė „laukiantis netrukus įvyksiančio vizito į Ankarą“, bet išsamesnės informacijos nepateikė. Įstojimas į NATO yra vienas iš naujosios Švedijos vyriausybės prioritetų.

Švedijos kraštutinių dešiniųjų partijos, pagrindinės naujosios dešiniųjų vyriausybės sąjungininkės, vadovas yra vienintelis šalies partijų lyderis, nepakviestas į šių metų iškilmingą Nobelio premijos įteikimo ceremoniją, antradienį pranešė organizatoriai. Jimmie Akessono antiimigracinė ir nacionalistinė Švedijos demokratų (SD) partija ilgą laiką buvo laikoma politiniu pariju, bet per rugsėjį įvykusius visuotinius rinkimus surinko 20,5 proc. balsų ir tapo antra pagal dydį šalies partija.

Švedijos centro dešiniųjų vyriausybė įvykdys visus reikalavimus pagal susitarimą su Turkija dėl stojimo į NATO, o užsienio politikoje sutelks dėmesį į artimiausias kaimynines šalis, atsisakydama ankstesnės administracijos „feministinės užsienio politikos“, pirmadienį pareiškė šalies diplomatijos vadovas.

Turkų prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas priėmė naujojo Švedijos ministro pirmininko prašymą Turkijoje surengti derybas, kurių tikslas – įveikti Ankaros prieštaravimus Stokholmo ir Helsinkio siekiui įstoti į NATO, penktadienį pranešė vietos žiniasklaida. „Naujasis Švedijos ministras pirmininkas paprašė susitikimo.

Švedijos mobiliųjų telekomunikacijų koncerno „Tele2“ padalinys Latvijoje pranešė trečiąjį šių metų kevirtį gavęs 43 mln. eurų įplaukų – 13,4 proc. daugiau nei per tą patį laikotarpį pernai. Tuo tarpu pelnas iki mokesčių, palūkanų ir amortizacijos atskaičiavimų (EBITDA) augo tik 2,3 proc. iki 16,2 mln. eurų. Bendrovė teigia aktyvių klientų skaičių per trečiąjį šių metų ketvirtį padidinusi 2,3 proc. iki kiek daugiau nei 1 milijono.

Naujasis Švedijos ministras pirmininkas Ulfas Kristerssonas ketvirtadienį pareiškė, kad yra pasirengęs vykti į Ankarą ir paraginti Turkiją paremti Švedijos ir Suomijos siekį prisijungti prie NATO. „Jau nusiunčiau Turkijos vyriausybei signalą, kad esame pasirengę nedelsiant vykti į Ankarą“, – sakė U. Kristerssonas, atvykęs į Europos Sąjungos viršūnių susitikimą. Švedijos premjeru U. Kristerssonas buvo išrinktas pirmadienį.

Švedijos naujoji dešiniojo sparno vyriausybė antradienį paskelbė atsisakanti 2014-aisiais kairiojo sparno inicijuotos novatoriškos „feministinės užsienio politikos“, nes ši etiketė esą gali duoti priešingą rezultatą. Naujasis užsienio reikalų ministras Tobias Billstromas apie tai paskelbė iškart po to, kai ministras pirmininkas Ulfas Kristerssonas pristatė savo ministrų kabinetą. Švedijos vyriausybę pirmą kartą remia kraštutinių dešiniųjų Švedijos demokratų (SD) partija.

Premjerė Ingrida Šimonytė pasveikino Švedijos parlamente šalies premjeru pirmadienį patvirtintą Ulfą Kristerssoną, pažymėdama naujas bendradarbiavimo galimybes saugumo ir gynybos srityse šiai Stokholmui nusprendus jungtis prie NATO.

Švedijos konservatorių lyderis Ulfas Kristerssonas pirmadienį parlamente buvo išrinktas ministru pirmininku per balsavimą, kuriame dešiniuosius pirmą kartą parėmė kraštutinių dešiniųjų Švedijos demokratų (SD) partija. U. Kristerssonas buvo išrinktas 176 balsais prieš 173. Penktadienį jis paskelbė apie susitarimą sudaryti trijų partijų vyriausybę tarp jo Nuosaikiųjų partijos, krikščionių demokratų ir liberalų, kuriuos parlamente remia jų pagrindinė sąjungininkė SD.

Švedijos, Vokietijos ir Danijos bendros tyrimų grupės Rusijos eksporto dujotiekių „Nord Stream“ ir „Nord Stream 2“ nuotėkių priežastims išsiaiškinti nebus, skelbia Vokietijos visuomeninė transliuotoja „Deutsche Welle“. „Švedija, Danija ir Vokietija neformuos planuotos bendros tyrimų grupės „Nord Stream“ incidentams ištirti. Švedija atsisakė joje dalyvauti“, – pranešė leidinys „Der Spiegel“, remdamasis savais šaltiniais Vokietijos saugumo tarnybose.

Trys Švedijos dešiniojo sparno partijos sutarė formuoti vyriausybę su beprecedente kraštutinių dešiniųjų „Švedijos demokratų“ (SD) parama, penktadienį paskelbė konservatyvios Nuosaikiųjų partijos lyderis Ulfas Kristerssonas. „Nuosaikieji, krikščionys demokratai ir liberalai kurs vyriausybę ir parlamente bendradarbiaus su „Švedijos demokratais“, – reporteriams sakė U. Kristerssonas, turintis tapti naujuoju Švedijos premjeru.

Rusų dirigentas Valerijus Gergijevas dėl nenoro pasmerkti Rusijos invaziją į Ukrainą neteko narystės Karališkojoje Švedijos muzikos akademijoje, ketvirtadienį pranešė įstaiga. Paminėjusi dirigento santykius su Kremliumi ir Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu, akademija pareiškė reikalavusi, kad V. Gergijevas pasisakytų prieš invaziją.

Švedijos baldų milžinė „Ikea“ ketvirtadienį pranešė, kad pardavimai per metus, kuriuos grupė pavadino „sudėtingais“, atsižvelgiant į infliaciją ir veiklos mažinimą Rusijoje, išaugo 6 procentais. 2022-ieji fiskaliniai metai „buvo iššūkių metai pasauliui, žinoma, dėl to, kas vyksta aplink mus, įskaitant pandemiją, taip pat labai smarkiai augančią infliaciją“, naujienų agentūrai AFP sakė Nyderlandų kontroliuojančiosios bendrovės „Inter Ikea“ generalinis direktorius Jonas Abrahamssonas Ringas.

Švedijos konservatyvios Nuosaikiųjų partijos lyderiui Ulfui Kristerssonui trečiadienį, po rugsėjį laimėtų rinkimų, pratęstas terminas vyriausybės suformavimui.

Lietuva ieško komercijos atašė Švedijoje – Ekonomikos ir inovacijų ministerija paskelbė šių pareigų konkursą. Ministrė Aušrinė Armonaitė sako, kad atašė užtikrintų ekonominio atstovavimo tęstinumą Lietuvai svarbioje Švedijos rinkoje.

Švedija pirmadienį pareiškė neleisianti Rusijai prisijungti prie tebevykstančio „Nord Stream“ dujotiekių nuotėkių tyrimo, tačiau pridūrė, kad Maskva gali atlikti savo individualią apžiūrą. Rusiją su Vokietija jungiantys dujotiekiai „Nord Stream 1“ ir „Nord Stream 2“ atsidūrė geopolitinės įtampos centre, Rusijai nutraukus dujų tiekimą Europai, kaip įtariama, keršijant už Vakarų sankcijas dėl Maskvos invazijos į Ukrainą.

Europos Sąjungos (ES) energetikos ministrams numačius išimtį, kad eksportuojančios elektrą šalys su importuojančiomis turės pasidalinti gamintojų perteklinėmis pajamomis, Lietuvai teiksiantį jų dydį lems elektros kainos Švedijoje, sako ekspertai.

Dujotiekio „Nord Stream“, jungiančio Rusiją su Europa, nuotėkių vietos apžiūra sustiprino įtarimus, kad tai buvo sabotažo aktai, ketvirtadienį pranešė Švedijos pareigūnai. „Galime daryti išvadą, kad Švedijos išskirtinėje ekonominėje zonoje dujotiekyje „Nord Stream 1“ ir „Nord Stream 2“ įvyko detonacija, dėl kurios buvo padaryta didelė žala dujotiekiams“, – sakoma prokuroro Matso Ljungqvisto pareiškime.

Šių metų Nobelio chemijos premija paskirta amerikietei Carolyn R. Bertozzi, danui Mortenui Meldalui ir amerikiečiui K. Barry Sharplessui už „click“ chemijos ir bioortogonalinės chemijos vystymą“, trečiadienį paskelbė Švedijos karališkoji mokslų akademija. „2022 metų Nobelio chemijos premija skiriama už sudėtingų procesų palengvinimą“, – sakoma Akademijos pranešime žiniasklaidai.

Šių metų Nobelio fizikos premija paskirta Alainui Aspectui, Johnui F. Clauseriui ir Antonui Zeilingeriui „už eksperimentus su susietais fotonais, nustatant Bello nelygybės pažeidimą ir kuriant kvantinės informacijos mokslą“, antradienį paskelbė Nobelio komitetas. Laureatai gaus po aukso medalį, diplomą ir pasidalins 10 mln. Švedijos kronų (per 923 tūkst. eurų) piniginę premiją.

Dėl „Nord Stream“ dujotiekio Baltijos jūroje pažeidimų į atmosferą pateko didžiulis kiekis metano dujų, rašoma Integrated Carbon Observation System (ICOS) pranešime spaudai. Apskaičiuota, kad šis nuotėkis prilygsta metano emisijai, kurią per visus metus išmeta Paryžiaus dydžio miestas arba tokia šalis kaip Danija. Išmetamo metano kiekį patvirtina ICOS antžeminiai stebėjimai iš kelių stočių Švedijoje, Norvegijoje ir Suomijoje.

Viena didžiausių Lietuvoje verslo grupių „Vilniaus prekyba“ vaistinių tinklų valdytojos „Euroapotheca“ kontroliuojamai bendrovei priklausantis Švedijos vaistinių tinklas „Apoteksgruppen“ sujungtas su „Oriola Corporation“ valdomu tinklu „Kronans Apotek“. Dar vasarį pasirašytas sandoris įgyvendintas gavus Švedijos konkurencijos institucijos leidimą, pirmadienį pranešė „Vilniaus prekyba“.  „Tai yra ir pirmoji mūsų partnerystė su išoriniu investuotoju per bendrą įmonę, tad tuo pačiu šis sando...

Švedijos institucija, kuriai pavesta kontroliuoti karinių priemonių eksportą, penktadienį pranešė, kad leido šios įrangos eksportą į Turkiją, nors 2019 metais jį blokavo. Ankara paprašė panaikinti apribojimus po to, kai Švedija ir Suomija gegužės viduryje drauge pateikė paraiškas įstoti į NATO, po Rusijos invazijos į Ukrainą nutarusios atsisakyti ilgametės nesijungimo prie karinių blokų politikos.

Švedijos Teisingo gyvenimo būdo apdovanojimas (Right Livelihood Award), neretai vadinamas alternatyvia Nobelio taikos premija, ketvirtadienį buvo paskirtas dviem Somalio žmogaus teisių aktyvistėms ir Ukrainos žmogaus teisių gynėjai. Apdovanojimą skiriantis Teisingo gyvenimo būdo fondas taip pat pagerbė socialines paslaugas teikiančią Venesuelos organizaciją CECOSESOLA ir Afrikos energetikos valdymo institutą.

Aptiktas ketvirtas nuotėkis iš Baltijos jūros dugnu nutiestų dujotiekių „Nord Stream“, ketvirtadienį pranešė Švedijos pakrančių apsaugos tarnyba. Anksčiau šią savaitę buvo pranešta apie kelis sprogimus prie šių dujotiekių ir didžiulius tris dujų nuotėkius. Sprogimai ir nuotėkiai buvo siejami su įtariamu sabotažu. „Yra du nuotėkiai Švedijos pusėje ir du nuotėkiai Danijos pusėje“, – ketvirtadienį sakė vienas švedų pakrančių apsaugos pareigūnas.

Švedijos saugumo tarnyba (SAPO) trečiadienį pranešė, kad tirs nepaaiškinamus sprogimus ir nuotėkius „Nord Stream“ dujotiekio vamzdynuose Baltijos jūroje ir pavadino juos „sabotažu sunkinančiomis aplinkybėmis“. SAPO perėmė tyrimą iš policijos, nes „jis gali būti susijęs su sunkiu nusikaltimu, kuris bent iš dalies gali būti nukreiptas prieš Švedijos interesus“, sakoma jos pareiškime ir priduriama, kad „negalima atmesti, jog už to slypi užsienio galia“. Europos Sąjunga mano, kad šią savaitę dviej...

Švedijos rinkimuose pergalę nedidele persvara pasiekusiam dešiniųjų ir kraštutinių dešiniųjų blokui vadovaujančio konservatyvios Nuosaikiųjų partijos lyderio Ulfo Kristerssono pirmadienį buvo oficialiai paprašyta pabandyti suformuoti vyriausybę.

Švedijos ministrė pirmininkė socialdemokratė Magdalena Andersson ketvirtadienį įteikė atsistatydinimo raštą, dešiniojo sparno blokui, kuriam priklauso nacionalistinė, antiimigrantiškų pažiūrų partija, laimėjus nedidelę daugumą Švedijos parlamente. M. Andersson susitikusi su 349 vietų Riksdago pirmininku Andreasu Norlenu oficialiai pranešė jam apie savo pasitraukimą. M. Andersson toliau eis pareigas, kol bus suformuota nauja vyriausybė.