švedija

Suomija vis dar tikisi įstoti į NATO kartu su Švedija, pirmadienį pareiškė suomių užsienio reikalų ministras po Turkijos prezidento Recepo Tayyipo Erdogano savaitgalį išsakytų pastabų, kad Ankara galėtų patvirtinti Suomijos paraišką be jos kaimynės.

Švedijos per praėjusius metus sukurtas bendrasis vidaus produktas (BVP) – palyginamosiomis kainomis 2,6 proc. solidesnis nei 2021-ųjų, pirmadienį paskelbė nacionalinė statistikos tarnyba, remdamasi negalutiniais duomenimis. Paskutinį praėjusių metų ketvirtį, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu metais anksčiau, šalies ekonomika susitraukė 0,6 procento. Nuosmukis užfiksuotas pirmąkart per tris metų ketvirčius.

Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas sekmadienį pareiškė, kad Ankara galėtų patvirtinti Suomijos stojimo į NATO dokumentus be jos kaimynės Švedijos. „Prireikus galime pateikti kitokį atsakymą dėl Suomijos. Švedija bus šokiruota, kai mes pateiksime kitokį atsakymą Suomijai“, – sakė R. T. Erdoganas per televiziją. Antradienį Ankara atidėjo derybas dėl stojimo į NATO su Švedija ir Suomija.

Teisingumo ministrė Ewelina Dobrowolska penktadienį Stokholme neformaliame Europos Sąjungos (ES) teisingumo ir vidaus reikalų ministrų tarybos susitikime aptars Eurojusto vaidmenį siekiant Rusijos atsakomybės už karo nusikaltimus Ukrainoje.

Įsisukant naujam rinkimų ciklui galima nesuklystant prognozuoti, kad daugiausiai diskusijų sulauksiančiu objektu Lietuvoje ir vėl taps pensijų sistema. Ši nedžiuginanti priklausomybė tampa iššūkiu mažiausiai 1,4 mln. šalies gyventojų, kuriems belieka spėlioti, ar ir vėl keliasdešimtą kartą gali būti keičiamos žaidimo taisyklės, dėl kurių buvo sukirsta rankomis.

Švedijos gynybos ministras trečiadienį pareiškė, kad neatmeta galimybės, jog Stokholmas siųs tankus „Leopard 2“ Ukrainai po to, kai Vokietija uždegė žalią šviesą jų perdavimui Kyjivui.  Po kelias savaites trukusio Ukrainos ir kitų Vakarų sąjungininkų spaudimo Berlynas trečiadienį galiausiai sutiko atsiųsti 14 „Leopardų“, kurie pasaulyje laikomi vienais geriausių.

Suomijos užsienio reikalų ministras trečiadienį pareiškė, kad tikisi, jog Suomijos ir Švedijos stojimo į NATO paraiškų ratifikavimo procesas bus baigtas iki liepos mėnesį įvyksiančio Aljanso viršūnių susitikimo Vilniuje, nepaisant nesutarimų su Turkija. Antradienį Ankara atidėjo derybas dėl stojimo į NATO su Švedija ir Suomija.

Švedijos ir Suomijos narystę NATO Turkija galėtų ratifikuoti po rinkimų gegužę, taip sudarant galimybę šalims spėti prisijungti prie Aljanso iki Vilniaus viršūnių susitikimo, sako Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas. „Vienas dalykas, vidaus politika, gegužės viduryje yra rinkimai, Erdoganui reikia populiarumo, jis turi problemų su opozicija, kol kas apklausos rodo, kad jis pralaiminėja“, – Žinių radijui trečiadienį sakė parlamentaras.

Turkija neribotam laikui atidėjo naują derybų su Švedija ir Suomija raundą dėl šių šalių narystės NATO, antradienį pranešė turkų valstybinė žiniasklaida. Šis susitikimas turėjo būti surengtas kitą mėnesį, sakoma pranešimuose, kuriuose cituojami Turkijos diplomatiniai šaltiniai. Turkija šį sprendimą priėmė praėjus dienai po to, kai prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas įspėjo Švediją, kad nepritars jos siekiui prisijungti prie JAV vadovaujamo Vakarų gynybos aljanso.

Šimtai afganų ir pakistaniečių savo šalyse surengė protestus, reikšdami pasipiktinimą dėl savaitgalį Švedijos sostinėje sudeginto Korano. Švedų ir danų kraštutinių dešiniųjų politikas Rasmusas Paludanas šeštadienį prie Turkijos ambasados Stokholme padegė musulmonų šventosios knygos kopiją. Nuo to laiko kai kuriose musulmoniškose šalyse vyko protestai, o antradienį minios afganistaniečių su Pakistanu besiribojančiame Chosto mieste pasmerkė šį incidentą.

Turkija šeštadienį  pranešė, kad atšaukė Švedijos gynybos ministro vizitą dėl Stokholme planuoto protesto prieš šią šalį. „Šiuo metu Švedijos gynybos ministro Palo Jonsono vizitas į Turkiją sausio 27 dieną neteko savo reikšmės ir prasmės, todėl atšaukėme vizitą“, – sakė Turkijos gynybos ministras Hulusi Akaras. Švedijos ministro vizito tikslas – įveikti Ankaros prieštaravimus dėl Švedijos siekio prisijungti prie NATO karinio aljanso.

Kraštutinių dešiniųjų Švedijos demokratų (SD) lyderis užsipuolė Turkijos prezidentą Recepą Tayyipą Erdoganą, pavadindamas jį „islamistų diktatoriumi“. Tai įvyko Ankarai ir toliau nesutinkant patvirtinti Stokholmo paraiškos dėl narystės NATO.

Švedijoje ketvirtadienį buvo skirta įkalinimo iki gyvos galvos bausmė vienam buvusiam žvalgybos pareigūnui, apkaltintam šnipinėjimu Rusijos karinės žvalgybos tarnybai GRU nuo 2011 iki 2021 metų. Šio buvusio pareigūno brolis buvo nuteistas devynerius metus ir 10 mėnesius kalėti.

Lietuvai su Švedija derantis dėl pasidalijimo perteklinėmis elektros gamintojų pajamomis, Vilnius kreipėsi į Europos Komisiją (EK) dėl tarpininkavimo derybose, sako energetikos ministras.  Pasak Dainiaus Kreivio, į Briuselį kreiptasi neseniai.   „Mano žiniomis, yra kreiptasi į Komisiją, susitarus kartu su Švedija. Čia bus prieš savaitę, ne taip  seniai.

Garsioji Švedijos klimato kaitos aktyvistė Greta Thunberg buvo sulaikyta Vokietijoje – ją policininkams teko tiesiog išnešti ant rankų. Gretą Thunberg pareigūnai sulaikė proteste, kur šimtai nepatenkintų aktyvistų bandė sustabdyti vieno kaimo griovimą – šią gyvenvietę valdžia nori sulyginti su žeme, mat žada plėsti šalia esančią anglies kasyklą. Protestuotojų minioje buvo galima išvysti ir visiems gerai pažįstamą veidą – garsią Švedijos klimato kaitos aktyvistę Greta Thunberg.

Turkija šeštadienį pareiškė, kad negali ratifikuoti Švedijos narystės NATO, nors Stokholmas ėmėsi keleto veiksmų, kad patenkintų Ankaros reikalavimus. „Mes negalime nusiųsti (ratifikavimo) įstatymo parlamentui“, – žurnalistams sakė prezidento Recepo Tayyipo Erdogano patarėjas užsienio politikos klausimais Ibrahimas Kalinas.

Švedijos ministras pirmininkas penktadienį pasmerkė kurdų grupę už Stokholme surengtą akciją, kai buvo aukštyn kojomis ant virvės pakabinta Turkijos prezidentą Recepą Tayyipą Erdoganą vaizduojanti lėlė. Ulfas Kristerssonas transliuotojui TV4 sakė, kad tai, jog buvo inscenizuota „pašiepianti užsienio demokratiškai išrinkto lyderio egzekucija“, yra labai rimta.

Didžiausi Europos žemyne retųjų metalų klodai aptikti Švedijos šiaurėje, skelbia BBC. Šie Žemės turtai gali būti naudojami ateities technologijoms gaminti – nuo išmaniųjų telefonų iki raketų. Iki šiol Europa neturėjo nė vienos savo tokios kasyklos ir buvo absoliučiai priklausoma nuo importo iš Kinijos. Švedų metalo pramonės gigantė LKAB ketvirtadienį paskelbė, kad aptiko didžiausią Europoje retųjų metalų, būtinų elektromobiliams ar vėjo jėgainėms gaminti, atsargų šaltinį šalies šiaurėje.

Švedijoje metų infliacija gruodį pasiekė aukščiausią lygį per tris dešimtmečius, skatinama sparčiai augančių elektros kainų, padidinusių pragyvenimo išlaidas, rodo penktadienį paskelbti oficialūs duomenys. Pasak Švedijos statistikos departamento, vartotojų kainų indeksas (VKI) paspartėjo iki 12,3 proc., palyginti su 11,5 proc. rodikliu lapkritį. Tai yra aukščiausias rodiklis nuo 1991 metų vasario mėnesio.

Švedijos ir Suomijos priėmimas į NATO stringa, nes didžiausiu stabdžiu tapo Turkija. Kur glūdi problemos šaknys, suprasti sunku, tačiau daugelį toliau kamuoja klausimas, kada suomiai su švedais taps Aljanso nariais. Į tai TV3 žinių „Dienos komentare“ atsakė Rytų Europos studijų centro asocijuotas ekspertas, buvęs NATO generalinio sekretoriaus pavaduotojas Giedrimas Jeglinskas.

Švedijos tolimojoje šiaurėje aptiktas didžiausias Europoje žinomas retųjų žemės elementų, kurie yra labai svarbūs elektromobilių gamybai, telkinys, ketvirtadienį pranešė Švedijos kasybos bendrovė LKAB. LKAB teigė, kad naujai išžvalgytame telkinyje, esančiame šalia geležies kasyklos, yra daugiau kaip milijonas tonų retųjų žemių oksidų, o visas atradimo mastas dar neištirtas.

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas antradienį, praėjus kelioms dienoms po to, kai Stokholmas pareiškė padaręs viską, ką gali, kad išsklaidytų Turkijos abejones dėl jos narystės, išreiškė įsitikinimą, kad Suomija ir Švedija prisijungs prie karinio aljanso. Rusijos invazijos į Ukrainą išgąsdintos Švedija ir Suomija atsisakė savo ilgalaikės karinio neprisijungimo politikos ir gegužės mėnesį pateikė paraiškas įstoti į NATO.

Švedijai atėjo laikas prisijungti prie NATO, nes ji padarė viską, ko reikia, kad Turkija pritartų narystei, pirmadienį pareiškė karinio aljanso generalinis sekretorius. „Sakau, kad atėjo laikas užbaigti Švedijos ratifikavimo procesą“, – interviu Švedijos laikraščiui „Aftonbladet“ sakė Jensas Stoltenbergas. Gegužę Švedija ir kaimyninė Suomija atsisakė savo ilgalaikės karinio neprisijungimo politikos ir po Rusijos invazijos į Ukrainą pateikė prašymą įstoti į NATO.

Švedijos valdžia imasi žingsnių atnaujinti civilinės gynybos pamatus šalyje dėl Rusijos karo Ukrainoje keliamos grėsmės, rašoma „Bloomberg“. Civiliams ir vėl bus priskirtos kritinės reikšmės užduotys karo ar nelaimės atveju. Švedijos civilinės saugos ir nepaprastųjų situacijų agentūra (MSB) paragino vyriausybę vėl aktyvuoti šalies „civilinį šaukimą“, kuris numato 16–65 metų amžiaus Švedijos piliečiams skirti „karo vietą“ visuotinai svarbiose tarnybose.

Premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad Vyriausybės derybos su Švedija dėl pasidalijimo perteklinėmis elektros gamintojų pajamomis gali trukti ilgai. Pasak Vyriausybės vadovės, abiejų šalių susitarimas turi būti pasirašytas, nes taip numato Europos Sąjungos reglamentas. „Kai kalbama apie susitarimą su Švedija, nekalbama, apie ką jis yra. O susitarimas yra apie pinigus.

Lietuviško kapitalo grupės „Modus Group“ atsinaujinančiosios energetikos bendrovė „Green Genius“ pardavė 152 megavatų (MW) galios Ispanijos saulės parkų portfelį Švedijos atsinaujinančios energetikos vystytojai bendrovei OX2, pirmadienį pranešė bendrovė. Sandorio vertė neskelbiama. „Šį projektą vystėme itin kruopščiai, tad rinkoje jis laikomas labai potencialiu ir vertingu.

Švedijos vyriausybė ketvirtadienį paskelbė, kad iš Kinijos atvykstantiems keliautojams reikės pateikti neigiamus COVID-19 testų rezultatus, ir pavadino tai atsargumo priemone. „Švedijos vyriausybė šįryt nusprendė laikinai apriboti keliones iš Kinijos“, – spaudos konferencijoje sakė sveikatos apsaugos ministras Jakobas Forssmedas.

Nuo sausio 1 dienos rotacijos tvarka pirmininkavimą Europos Sąjungai perimanti Švedija pažadėjo išlaikyti vienybę dėl Ukrainos ir palaikyti laisvąją prekybą, atsižvelgdama į raginimus griežčiau reaguoti į JAV žaliąsias subsidijas.  Tačiau pagrindiniai klausimai Stokholmui, perimančiam vadovavimą 27 valstybių blokui šiuo neramiu laiku, gali būti susiję su tuo, kaip naujoji vidaus politikos dinamika atsispindės Europos scenoje.

Vieną vėlyvą lapkričio rytą Stokholmo priemiesčio ramybę sugriovė du kariniai sraigtasparniai. Jie suko ratus aplink privatų namą tylioje Kil gyvenvietėje, vykdant didelio atgarsio sulaukusią šnipinėjimu Rusijai kaltinamos poros sulaikymo operaciją. „Negalėjau patikėti, kai pamačiau į jų namus įeinančius policininkus, – pasakojo sulaikytos Stokholmo poros kaimynas.

Lietuva su Švedija dėl pasidalijimo perteklinėmis elektros gamintojų pajamomis turėtų tartis be Europos Komisijos (EK) pagalbos, sako prezidento vyriausioji patarėja užsienio politikai Asta Skaisgirytė.  „Reikalui esant galima pasitelkti ir Europos Komisiją, tačiau nemanyčiau, kad su mūsų kaimynais švedais reikėtų tą daryti. Manau, kad turėtų pavykti dvišališkai sutarti“, – Žinių radijui antradienį teigė A. Skaisgirytė.

Švedijos Aukščiausiasis Teismas pirmadienį blokavo turkų žurnalisto Bulento Keneso ekstradiciją, kurios Ankara reikalauja kaip sąlygos Stokholmo narystei NATO ratifikuoti. Teismo teigimu, yra „kelios kliūtys“, trukdančios išduoti Turkijai buvusį dienraščio „Zaman“ vyriausiąjį redaktorių B. Kenesą, kurį Turkija kaltina dalyvavus 2016 metų bandyme nuversti prezidentą Recepą Tayyipą Erdoganą.

Praėjusį mėnesį Norvegijos valdžia suėmė įtariamą Rusijos karinės žvalgybos pareigūną, apsimetusį Brazilijos akademiku. Dabar Švediją talžo dar dramatiškesnė šnipinėjimo byla: du Irane gimę broliai, kurių vienas dirbo Švedijos žvalgybos pareigūnu, buvo apkaltinti šnipinėjimu Rusijos naudai.

Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda teigia informavęs Švedijos premjerą apie nesutarimus dėl pasidalijimo perteklinėmis elektros gamintojų pajamomis. „Šiandien informavau Švedijos premjerą apie esančią problemą ir jis pažadėjo į ją įsigilinti“, – ketvirtadienio vakarą po Europos Vadovų Tarybos posėdžio Briuselyje žurnalistams sakė Lietuvos vadovas. Pasak jo, Ulfas Kristerssonas nebuvo girdėjęs apie šalių nesutarimus.

Klaipėdos apylinkės teismas nuteisė du vyrus, nusikalstamu būdu įgijusius didelės vertės svetimą turtą – prabangių automobilių, kurių bendra vertė siekia apie 180 tūkstančių eurų, antradienį pranešė teismas.

Turkija pirmadienį palankiai įvertino Švedijos įvykdytą nuteisto kurdų kovotojo ekstradiciją, tačiau pareiškė, kad prieš patvirtindama Stokholmo prašymą įstoti į NATO tikisi daugiau veiksmų. Savaitgalį turkų valstybinė žiniasklaida pranešė, kad Švedija Turkijai išdavė nuteistą uždraustos Kurdistano darbininkų partijos (PKK) narį.

Vienas derybų dėl pasidalijimo perteklinėmis elektros gamintojų pajamomis klausimų su Švedija, iš kurios Lietuva importuoja daugiausia elektros, – kas yra pagrindinė eksportuojanti šalis, sako energetikos viceministras Albinas Zananavičius. Pasak jo, diskusijos apie tai tarp Lietuvos ir Švedijos atstovų turėtų tęstis artimiausiu metu – šią arba kitą savaitę, o nesusitarus iki gruodžio 15 dienos būtų prašoma Europos Komisijos (EK) pagalbos.

Šią savaitę rusų sutuoktinių pora buvo suimta Stokholme. Sergejus Skvorcovas ir Jelena Kulkova daug metų gyveno Švedijoje, nesukeldami nei kaimynų, nei pažįstamų įtarimų. Kaip išsiaiškino „The Insider“ ir „Bellingcat“, S. Skvorcovas užsiėmė pelninga verslo veikla su žinomu GRU karininku, kažkada deportuotu iš Prancūzijos už šnipinėjimą, ir belgų verslininku, kuriam buvo taikomos sankcijos už Amerikos karinių technologijų pardavimą Kinijai.

Švedijos policija ketvirtadienį pranešė, kad Stokholme konfiskavo apie 500 kilogramų narkotinių medžiagų, kurių bendra rinkos vertė siekia apie 80 mln. kronų (7,3 mln. eurų). Buvo suimti trys vyrai, įtariami sunkiais nusikaltimais dėl narkotikų, susijusiais su šeštadienį policijos surengtu reidu Tiresės mieste, į pietus nuo Švedijos sostinės. Policija pranešė, kad minėtoje susijusioje byloje atliko kratą vienuose namuose.

Švedijos užsienio reikalų ministras Tobias Billstromas, išvakarėse apsilankęs Kyjive, paskelbė apie rekordinio dydžio šalies karinės pagalbos suteikimą Ukrainai. Kanada taip pat skelbia apie „tvirtą palaikymą šią sunkią žiemą“. „Mes atvežėme pačią didžiausią mūsų santykių istorijoje paramos paketą… Tai yra 100 mln. daugiau, negu visos ankstesnės. Tai yra proveržis – visiškai kitas palaikymo lygis“, – UNIAN cituojamas T. Billstromas.

Praeitą mėnesį Norvegijos institucijos sulaikė Rusijos karinės žvalgybos pareigūną, kuris, apsimetinėdamas akademiku iš Brazilijos, slapta dirbo jų šalyje. Dar dramatiškesnis šnipinėjimo skandalas sukrėtė Švediją: du Irane gimę broliai, kurių vienas netgi yra dirbęs Švedijos žvalgybos pareigūnu, buvo apkaltinti kelerius metus šnipinėję Rusijos naudai.

 Suomijos ir Švedijos narystę NATO jau ratifikavus visoms 30 Aljanso valstybių narių, išskyrus Budapeštą ir Ankarą, Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas ketvirtadienį pareiškė, kad šalies parlamentas Helsinkio ir Stokholmo įstojimui į NATO pritars kitąmet. „Kaip mes jau pranešėme Švedijai ir Suomijai, Vengrija palaiko šių dviejų šalių narystę NATO.

Švedijos valdžios institucijos antradienį pranešė, kad buvo suimti dar du šnipinėjimu įtariami asmenys, iš kurių vienas kaltinamas „grubia neteisėta žvalgybine veikla prieš Švediją ir užsienio galią“. Švedijos prokuratūra trumpame pareiškime nurodė, kad suėmimai buvo įvykdyti antradienio rytą. Ji nenurodė kitos susijusios šalies. Švedijos saugumo agentūra pranešė, kad operacija, kurios metu buvo atliekamos ir kratos namuose, buvo vykdoma padedant policijai ir Švedijos ginkluotosioms pajėgoms.

Švedijos užsienio reikalų ministras Tobias Billstromas sako nenorintis prisirišti prie konkrečių datų, kada jo šalis galėtų tapti pilnateise NATO nare. Taip jis kalbėjo antradienį viešėdamas Vilniuje, kur susitiko su Lietuvos diplomatijos vadovu Gabrieliumi Landsbergiu.

Antradienį Vilniuje lankosi naujasis Švedijos užsienio reikalų ministras Tobias Billstromas. Numatytas jo susitikimas su Lietuvos užsienio reikalų ministru Gabrieliumi Landsbergiu. Ministrai aptars regiono saugumo aktualijas, paramos Ukrainai ir sankcijų Rusijai klausimus, artėjantį Švedijos pirmininkavimą Europos Sąjungos Tarybai, pranešė Lietuvos užsienio reikalų ministerija. T. Billstromas Švedijos užsienio reikalų ministru tapo po šių metų rugsėjo 11 dieną įvykusių parlamento rinkimų.

Švedijos pareigūnai penktadienį patvirtino, kad rugsėjo mėnesį įvykę sprogimai, sugadinę dujas iš Rusijos į Vokietiją Baltijos jūra gabenusio dujotiekio „Nord Stream“ kelias atkarpas, buvo sabotažo aktai.  „Atliktos analizės aptiko sprogmenų pėdsakų ant kelių pašalinių objektų“, aptiktų sprogimų vietose, sakoma išankstiniam tyrimui vadovaujančio prokuroro Matso Ljungqvisto pranešime.

Švedija trečiadienį pareiškė suteiksianti Ukrainai daugiau kaip 350 mln. JAV dolerių (337 mln. eurų) vertės karinę ir humanitarinę pagalbą, kad padėtų šaliai įveikti artėjančios žiemos iššūkius. Vyriausybė pranešė, kad Stokholmas skirs maždaug 3 mlrd. kronų (275 mln. eurų) karinę ir papildomą 720 mln. kronų (66 mln. eurų) humanitarinę pagalbą. Karinę pagalbą sudarys oro gynybos sistema ir šaudmenys. Vyriausybė dėl „operacijos slaptumo“ neatskleidė, kokia tai bus sistema ir kokia jos vertė.

NATO sprendimai dėl tolesnio rytų flango stiprinimo bei Švedijos ir Suomijos, kaip pilnateisių narių dalyvavimas Vilniaus viršūnių susitikime kitąmet turėtų būti Aljanso siekiamybe, teigia prezidento Gitano Nausėdos patarėjai. Pasak Prezidentūros, šis tikslas akcentuotas pirmadienį Vilniuje vykusiame Lietuvos, Latvijos, Estijos, Ukrainos ir Lenkijos prezidentų vyriausiųjų patarėjų užsienio politikos ir nacionalinio saugumo klausimais susitikime.

Prekyba žmonėmis – ne tik už jūrų marių, šie nusikaltimai plinta ir Lietuvoje, sako prokuroras Ruslanas Ušinskas. Šalyje išnaudojami užsieniečiai, o lietuviai vežami į Britų salas arba Skandinaviją, kur dirba priverstinai. Prekeiviai žmonėmis tautiečius verbavo Klaipėdoje, o vėliau vertė daryti nusikaltimus – vogti ar net platinti heroiną. Tuo tarpu Lietuvoje verda kitokių formų išnaudojimas.

Švedijos prokurorai penktadienį pateikė kaltinimus „šnipinėjimu sunkinančiomis aplinkybėmis“ dviem broliams švedams, kurie, kaip įtariama, nuo  2011 iki 2021 metų šnipinėjo Rusijos karinės žvalgybos tarnybai GRU. Vienas jų yra buvęs žvalgybos pareigūnas. „Dėl gautos, perduotos ir atskleistos informacijos, jei ji patektų į užsienio jėgos rankas, galėtų būti pakenkta Švedijos saugumui“, – pareiškime teigė vyriausiasis prokuroras Peras Lindqvistas.