švedija

Švedija penktadienį paskelbė, kad pristatys Ukrainai maždaug 10 tankų „Leopard 2“ ir priešlėktuvinių sistemų. Švedija yra dar viena Vakarų šalis, pažadėjusi atsiųsti į Ukrainą sunkesnių ginklų. Švedijos ministras pirmininkas Ulfas Kristerssonas ir gynybos ministras Palas Jonsonas spaudos konferencijoje, surengtoje paminėti invazijos į Ukrainą metines, sakė, kad Šiaurės šalis į Ukrainą atsiųs maždaug 10 Švedijos tankų „Leopard 2A5“ ir priešlėktuvinių raketų sistemų IRIS-T ir HAWK.

Savo namuose rastas negyvas Švedijos policijos pareigūnas, pranešė policija. Tai įvyko praėjus kelioms valandoms po to, kai buvo paskelbta vidaus ataskaita, kurioje konstatuotas interesų konfliktas dėl sprendimų, susijusių su buvusia darbuotoja, su kuria jis palaikė santykius. Stokholmo regiono policijos viršininkas Matsas Lofvingas buvo rastas negyvas savo namuose Noršiopingo mieste, pranešė policija. Jam buvo 61 metai.

Vengrijos įstatymų leidėjai kovo pradžioje balsuos dėl Suomijos ir Švedijos prašymų įstoti į NATO ratifikavimo, teigiama trečiadienį paskelbtoje darbotvarkėje.  Joje teigiama, kad bendros diskusijos dėl jų narystės paraiškų vyks kitą savaitę, o balsavimas dėl kiekvienos šalies atskirai vyks kovo 6-9 dienomis.

NATO vadovas Jensas Stoltenbergas antradienį pareiškė, kad svarbu, jog Švedija ir Suomija kuo greičiau įstotų į Aljansą, tačiau šių šalių prisijungimas vienu metu nėra „pagrindinis klausimas“.  Kad prisijungtų prie Aljanso, Suomija ir Švedija turi gauti oficialų visų 30 NATO narių pritarimą. Šiuo metu Turkija ir Vengrija yra dvi vienintelės šalys, kurios dar to nepadarė.

Bendrasis vidaus produktas (BVP) ketvirtąjį praėjusių metų ketvirtį, palyginti su trečiuoju, iš 22 duomenis paskelbusių Europos Sąjungos (ES) šalių, smuko Lietuvoje ir Švedijoje, rodo Eurostato duomenys. Lietuvos ekonomika per ketvirtį smuko 0,4 proc., o Švedijos – 0,6 procento. Vidutiniškai ES šalyse BVP per ketvirtį augo 1,8 proc., o euro zonoje – 1,9 proc., rodo Eurostato statistika. Lietuvos BVP per metus smuko 1,7 proc.

Turkijai stabdant Švedijos ir Suomijos narystę NATO, tai siunčią signalą priešams, sako užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis. „Tai siunčia aiškų signalą mūsų varžovams ir potencialiems priešams. Kai kurie iš tų priešų galbūt dar nėra akivaizdūs. Jeigu tai nebus išspręsta, situacija taps labai pavojinga, ir tai duos paskatų veikti mūsų priešams“ – penktadienį paskelbtame interviu Švedijos dienraščiui „Dagens Nyheter“ sakė G. Landsbergis.

Švedija, pralaimėjusi Milanui dėl teisės rengti 2026-ųjų žiemos olimpines žaidynes, dabar svarsto galimybę teikti paraišką dėl 2030-ųjų žaidynių, trečiadienį paskelbė Švedijos olimpinis komitetas (ŠOK). Kiti kandidatai į 2030-ųjų olimpinių žaidynių šeimininkus atsisakė savo siekio, o vienintelis vis dar kandidatuojantis Solt Leik Sitis pareiškė, kad pirmenybę teiktų 2034 metų olimpinėms žaidynėms.

Į NATO įstojusi Švedija prisidėtų prie Aljanso oro policijos misijos Lietuvoje, sako Vilniuje viešintis šios šalies premjeras Ulfas Kristerssonas. „Kaip būsima sąjungininkė, Švedija nori padėti su oro policija, žvalgyba Lietuvoje, kitose Baltijos šalyse per oro policijos misiją“, – antradienį žurnalistams Vyriausybėje sakė politikas. Pasak jo, Stokholmas yra dėkingas Lietuvai už jos paramą Švedijai ir Suomijai siekiant narystės NATO.

Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė susitiko su Švedijos Karalystės ministru pirmininku Ulfu Kristerssonu. Spaudos konferencijoje po susitikimo premjerė sakė, kad daugiausia su svečiu buvo kalbėta apie artėjantį NATO susitikimą Vilniuje, saugumo situaciją Baltijos regione ir paramą Ukrainai. Švedijos ir Suomijos narystės NATO perspektyva pakibo ant plauko, nes Turkija nesutaria su Švedija.

Vokietijos keltų kompanija „TT-Line“ balandžio pabaigoje pradės reguliarius reisus tarp Klaipėdos ir Švedijos Karlshamno uosto. Bendrovės vykdomasis direktorius Hannesas Conzenas sako, kad galimybė plėsti maršrutus atsirado pastačius ir praėjusią savaitę pradėjus naudoti naują keltą „Peter Pan“. „Kompanijai pristačius jau antrą „Green Ship“ koncepcijos keltą, išaugo ir jos pervežimo pajėgumai.

Švedijos vyriausybė ketvirtadienį pasiūlė naujus teisės aktus, kuriais būtų uždrausta veikla, susijusi su ekstremistinėmis grupuotėmis, siekdama sugriežtinti kovos su terorizmu įstatymus, kurie yra pagrindinis Turkijos reikalavimas siekiant patvirtinti Stokholmo stojimo paraišką į NATO. Siūlomu teisės aktu išplečiama veiklos, už kurią galima patraukti baudžiamojon atsakomybėn, samprata.

Dauguma suomių norėtų prisijungti prie NATO, net jei Švedijos narystė būtų atidėta, rodo ketvirtadienį paskelbta apklausa, po to, kai Turkija pareiškė, kad galėtų pritarti Suomijos priėmimui į Aljansą be Švedijos. Daugiau nei pusė respondentų (53 proc.) neigiamai atsakė į klausimą, „ar Suomija turėtų laukti Švedijos“, net jei „Švedijos stojimo ratifikavimas užtruktų ilgiau, pavyzdžiui, dėl Turkijos pasipriešinimo“. Tik 28 proc.

Estijos užsienio reikalų ministras Urmas Reinsalu trečiadienį Taline vykusiame susitikime su kolega iš Turkijos Mevlutu Cavusoglu paragino Ankarą pritarti Suomijos ir Švedijos priėmimui į NATO. U. Reinsalu sakė, kad Turkija yra svarbi Estijos partnerė ir sąjungininkė NATO. „Vertinu mūsų ekonominį ir kultūrinį bendradarbiavimą ir mūsų, kaip sąjungininkų NATO, bendradarbiavimą“ – sakė jis. Turkija, kaip ir Estija, imasi svarbių veiksmų savo saugumui stiprinti.

Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas trečiadienį dar kartą patvirtino, kad Ankara neleis Švedijai prisijungti prie NATO karinio aljanso tol, kol ji leis rengti islamo šventąją knygą išniekinančius protestus. Turkiją, delsiančią pritarti Švedijos ir Suomijos narystei Vakarų kariniame aljanse, įsiutino kelios demonstracijos Stokholme, kurias surengė aktyvistai, sudeginę Koraną prie Turkijos ambasados ir pakabinę R. T. Erdoganą vaizduojančią lėlę.

Švedijos ministras pirmininkas Ulfas Kristerssonas antradienį pasmerkė aktyvistus, kurie Stokholme sudegino Koraną ir pakabino Turkijos prezidentą vaizduojančią lėlę, ir pavadino juos „naudingais idiotais“ užsienio jėgoms, norinčioms pakenkti Skandinavijos šalies siekiui įstoti į NATO.

Suomija vis dar tikisi įstoti į NATO kartu su Švedija, pirmadienį pareiškė suomių užsienio reikalų ministras po Turkijos prezidento Recepo Tayyipo Erdogano savaitgalį išsakytų pastabų, kad Ankara galėtų patvirtinti Suomijos paraišką be jos kaimynės.

Švedijos per praėjusius metus sukurtas bendrasis vidaus produktas (BVP) – palyginamosiomis kainomis 2,6 proc. solidesnis nei 2021-ųjų, pirmadienį paskelbė nacionalinė statistikos tarnyba, remdamasi negalutiniais duomenimis. Paskutinį praėjusių metų ketvirtį, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu metais anksčiau, šalies ekonomika susitraukė 0,6 procento. Nuosmukis užfiksuotas pirmąkart per tris metų ketvirčius.

Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas sekmadienį pareiškė, kad Ankara galėtų patvirtinti Suomijos stojimo į NATO dokumentus be jos kaimynės Švedijos. „Prireikus galime pateikti kitokį atsakymą dėl Suomijos. Švedija bus šokiruota, kai mes pateiksime kitokį atsakymą Suomijai“, – sakė R. T. Erdoganas per televiziją. Antradienį Ankara atidėjo derybas dėl stojimo į NATO su Švedija ir Suomija.

Teisingumo ministrė Ewelina Dobrowolska penktadienį Stokholme neformaliame Europos Sąjungos (ES) teisingumo ir vidaus reikalų ministrų tarybos susitikime aptars Eurojusto vaidmenį siekiant Rusijos atsakomybės už karo nusikaltimus Ukrainoje.

Įsisukant naujam rinkimų ciklui galima nesuklystant prognozuoti, kad daugiausiai diskusijų sulauksiančiu objektu Lietuvoje ir vėl taps pensijų sistema. Ši nedžiuginanti priklausomybė tampa iššūkiu mažiausiai 1,4 mln. šalies gyventojų, kuriems belieka spėlioti, ar ir vėl keliasdešimtą kartą gali būti keičiamos žaidimo taisyklės, dėl kurių buvo sukirsta rankomis.

Švedijos gynybos ministras trečiadienį pareiškė, kad neatmeta galimybės, jog Stokholmas siųs tankus „Leopard 2“ Ukrainai po to, kai Vokietija uždegė žalią šviesą jų perdavimui Kyjivui.  Po kelias savaites trukusio Ukrainos ir kitų Vakarų sąjungininkų spaudimo Berlynas trečiadienį galiausiai sutiko atsiųsti 14 „Leopardų“, kurie pasaulyje laikomi vienais geriausių.

Suomijos užsienio reikalų ministras trečiadienį pareiškė, kad tikisi, jog Suomijos ir Švedijos stojimo į NATO paraiškų ratifikavimo procesas bus baigtas iki liepos mėnesį įvyksiančio Aljanso viršūnių susitikimo Vilniuje, nepaisant nesutarimų su Turkija. Antradienį Ankara atidėjo derybas dėl stojimo į NATO su Švedija ir Suomija.

Švedijos ir Suomijos narystę NATO Turkija galėtų ratifikuoti po rinkimų gegužę, taip sudarant galimybę šalims spėti prisijungti prie Aljanso iki Vilniaus viršūnių susitikimo, sako Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas. „Vienas dalykas, vidaus politika, gegužės viduryje yra rinkimai, Erdoganui reikia populiarumo, jis turi problemų su opozicija, kol kas apklausos rodo, kad jis pralaiminėja“, – Žinių radijui trečiadienį sakė parlamentaras.

Turkija neribotam laikui atidėjo naują derybų su Švedija ir Suomija raundą dėl šių šalių narystės NATO, antradienį pranešė turkų valstybinė žiniasklaida. Šis susitikimas turėjo būti surengtas kitą mėnesį, sakoma pranešimuose, kuriuose cituojami Turkijos diplomatiniai šaltiniai. Turkija šį sprendimą priėmė praėjus dienai po to, kai prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas įspėjo Švediją, kad nepritars jos siekiui prisijungti prie JAV vadovaujamo Vakarų gynybos aljanso.

Šimtai afganų ir pakistaniečių savo šalyse surengė protestus, reikšdami pasipiktinimą dėl savaitgalį Švedijos sostinėje sudeginto Korano. Švedų ir danų kraštutinių dešiniųjų politikas Rasmusas Paludanas šeštadienį prie Turkijos ambasados Stokholme padegė musulmonų šventosios knygos kopiją. Nuo to laiko kai kuriose musulmoniškose šalyse vyko protestai, o antradienį minios afganistaniečių su Pakistanu besiribojančiame Chosto mieste pasmerkė šį incidentą.

Turkija šeštadienį  pranešė, kad atšaukė Švedijos gynybos ministro vizitą dėl Stokholme planuoto protesto prieš šią šalį. „Šiuo metu Švedijos gynybos ministro Palo Jonsono vizitas į Turkiją sausio 27 dieną neteko savo reikšmės ir prasmės, todėl atšaukėme vizitą“, – sakė Turkijos gynybos ministras Hulusi Akaras. Švedijos ministro vizito tikslas – įveikti Ankaros prieštaravimus dėl Švedijos siekio prisijungti prie NATO karinio aljanso.

Kraštutinių dešiniųjų Švedijos demokratų (SD) lyderis užsipuolė Turkijos prezidentą Recepą Tayyipą Erdoganą, pavadindamas jį „islamistų diktatoriumi“. Tai įvyko Ankarai ir toliau nesutinkant patvirtinti Stokholmo paraiškos dėl narystės NATO.

Švedijoje ketvirtadienį buvo skirta įkalinimo iki gyvos galvos bausmė vienam buvusiam žvalgybos pareigūnui, apkaltintam šnipinėjimu Rusijos karinės žvalgybos tarnybai GRU nuo 2011 iki 2021 metų. Šio buvusio pareigūno brolis buvo nuteistas devynerius metus ir 10 mėnesius kalėti.

Lietuvai su Švedija derantis dėl pasidalijimo perteklinėmis elektros gamintojų pajamomis, Vilnius kreipėsi į Europos Komisiją (EK) dėl tarpininkavimo derybose, sako energetikos ministras.  Pasak Dainiaus Kreivio, į Briuselį kreiptasi neseniai.   „Mano žiniomis, yra kreiptasi į Komisiją, susitarus kartu su Švedija. Čia bus prieš savaitę, ne taip  seniai.

Garsioji Švedijos klimato kaitos aktyvistė Greta Thunberg buvo sulaikyta Vokietijoje – ją policininkams teko tiesiog išnešti ant rankų. Gretą Thunberg pareigūnai sulaikė proteste, kur šimtai nepatenkintų aktyvistų bandė sustabdyti vieno kaimo griovimą – šią gyvenvietę valdžia nori sulyginti su žeme, mat žada plėsti šalia esančią anglies kasyklą. Protestuotojų minioje buvo galima išvysti ir visiems gerai pažįstamą veidą – garsią Švedijos klimato kaitos aktyvistę Greta Thunberg.

Turkija šeštadienį pareiškė, kad negali ratifikuoti Švedijos narystės NATO, nors Stokholmas ėmėsi keleto veiksmų, kad patenkintų Ankaros reikalavimus. „Mes negalime nusiųsti (ratifikavimo) įstatymo parlamentui“, – žurnalistams sakė prezidento Recepo Tayyipo Erdogano patarėjas užsienio politikos klausimais Ibrahimas Kalinas.

Švedijos ministras pirmininkas penktadienį pasmerkė kurdų grupę už Stokholme surengtą akciją, kai buvo aukštyn kojomis ant virvės pakabinta Turkijos prezidentą Recepą Tayyipą Erdoganą vaizduojanti lėlė. Ulfas Kristerssonas transliuotojui TV4 sakė, kad tai, jog buvo inscenizuota „pašiepianti užsienio demokratiškai išrinkto lyderio egzekucija“, yra labai rimta.

Didžiausi Europos žemyne retųjų metalų klodai aptikti Švedijos šiaurėje, skelbia BBC. Šie Žemės turtai gali būti naudojami ateities technologijoms gaminti – nuo išmaniųjų telefonų iki raketų. Iki šiol Europa neturėjo nė vienos savo tokios kasyklos ir buvo absoliučiai priklausoma nuo importo iš Kinijos. Švedų metalo pramonės gigantė LKAB ketvirtadienį paskelbė, kad aptiko didžiausią Europoje retųjų metalų, būtinų elektromobiliams ar vėjo jėgainėms gaminti, atsargų šaltinį šalies šiaurėje.

Švedijoje metų infliacija gruodį pasiekė aukščiausią lygį per tris dešimtmečius, skatinama sparčiai augančių elektros kainų, padidinusių pragyvenimo išlaidas, rodo penktadienį paskelbti oficialūs duomenys. Pasak Švedijos statistikos departamento, vartotojų kainų indeksas (VKI) paspartėjo iki 12,3 proc., palyginti su 11,5 proc. rodikliu lapkritį. Tai yra aukščiausias rodiklis nuo 1991 metų vasario mėnesio.

Švedijos ir Suomijos priėmimas į NATO stringa, nes didžiausiu stabdžiu tapo Turkija. Kur glūdi problemos šaknys, suprasti sunku, tačiau daugelį toliau kamuoja klausimas, kada suomiai su švedais taps Aljanso nariais. Į tai TV3 žinių „Dienos komentare“ atsakė Rytų Europos studijų centro asocijuotas ekspertas, buvęs NATO generalinio sekretoriaus pavaduotojas Giedrimas Jeglinskas.

Švedijos tolimojoje šiaurėje aptiktas didžiausias Europoje žinomas retųjų žemės elementų, kurie yra labai svarbūs elektromobilių gamybai, telkinys, ketvirtadienį pranešė Švedijos kasybos bendrovė LKAB. LKAB teigė, kad naujai išžvalgytame telkinyje, esančiame šalia geležies kasyklos, yra daugiau kaip milijonas tonų retųjų žemių oksidų, o visas atradimo mastas dar neištirtas.

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas antradienį, praėjus kelioms dienoms po to, kai Stokholmas pareiškė padaręs viską, ką gali, kad išsklaidytų Turkijos abejones dėl jos narystės, išreiškė įsitikinimą, kad Suomija ir Švedija prisijungs prie karinio aljanso. Rusijos invazijos į Ukrainą išgąsdintos Švedija ir Suomija atsisakė savo ilgalaikės karinio neprisijungimo politikos ir gegužės mėnesį pateikė paraiškas įstoti į NATO.

Švedijai atėjo laikas prisijungti prie NATO, nes ji padarė viską, ko reikia, kad Turkija pritartų narystei, pirmadienį pareiškė karinio aljanso generalinis sekretorius. „Sakau, kad atėjo laikas užbaigti Švedijos ratifikavimo procesą“, – interviu Švedijos laikraščiui „Aftonbladet“ sakė Jensas Stoltenbergas. Gegužę Švedija ir kaimyninė Suomija atsisakė savo ilgalaikės karinio neprisijungimo politikos ir po Rusijos invazijos į Ukrainą pateikė prašymą įstoti į NATO.

Švedijos valdžia imasi žingsnių atnaujinti civilinės gynybos pamatus šalyje dėl Rusijos karo Ukrainoje keliamos grėsmės, rašoma „Bloomberg“. Civiliams ir vėl bus priskirtos kritinės reikšmės užduotys karo ar nelaimės atveju. Švedijos civilinės saugos ir nepaprastųjų situacijų agentūra (MSB) paragino vyriausybę vėl aktyvuoti šalies „civilinį šaukimą“, kuris numato 16–65 metų amžiaus Švedijos piliečiams skirti „karo vietą“ visuotinai svarbiose tarnybose.

Premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad Vyriausybės derybos su Švedija dėl pasidalijimo perteklinėmis elektros gamintojų pajamomis gali trukti ilgai. Pasak Vyriausybės vadovės, abiejų šalių susitarimas turi būti pasirašytas, nes taip numato Europos Sąjungos reglamentas. „Kai kalbama apie susitarimą su Švedija, nekalbama, apie ką jis yra. O susitarimas yra apie pinigus.

Lietuviško kapitalo grupės „Modus Group“ atsinaujinančiosios energetikos bendrovė „Green Genius“ pardavė 152 megavatų (MW) galios Ispanijos saulės parkų portfelį Švedijos atsinaujinančios energetikos vystytojai bendrovei OX2, pirmadienį pranešė bendrovė. Sandorio vertė neskelbiama. „Šį projektą vystėme itin kruopščiai, tad rinkoje jis laikomas labai potencialiu ir vertingu.

Švedijos vyriausybė ketvirtadienį paskelbė, kad iš Kinijos atvykstantiems keliautojams reikės pateikti neigiamus COVID-19 testų rezultatus, ir pavadino tai atsargumo priemone. „Švedijos vyriausybė šįryt nusprendė laikinai apriboti keliones iš Kinijos“, – spaudos konferencijoje sakė sveikatos apsaugos ministras Jakobas Forssmedas.

Nuo sausio 1 dienos rotacijos tvarka pirmininkavimą Europos Sąjungai perimanti Švedija pažadėjo išlaikyti vienybę dėl Ukrainos ir palaikyti laisvąją prekybą, atsižvelgdama į raginimus griežčiau reaguoti į JAV žaliąsias subsidijas.  Tačiau pagrindiniai klausimai Stokholmui, perimančiam vadovavimą 27 valstybių blokui šiuo neramiu laiku, gali būti susiję su tuo, kaip naujoji vidaus politikos dinamika atsispindės Europos scenoje.

Vieną vėlyvą lapkričio rytą Stokholmo priemiesčio ramybę sugriovė du kariniai sraigtasparniai. Jie suko ratus aplink privatų namą tylioje Kil gyvenvietėje, vykdant didelio atgarsio sulaukusią šnipinėjimu Rusijai kaltinamos poros sulaikymo operaciją. „Negalėjau patikėti, kai pamačiau į jų namus įeinančius policininkus, – pasakojo sulaikytos Stokholmo poros kaimynas.

Lietuva su Švedija dėl pasidalijimo perteklinėmis elektros gamintojų pajamomis turėtų tartis be Europos Komisijos (EK) pagalbos, sako prezidento vyriausioji patarėja užsienio politikai Asta Skaisgirytė.  „Reikalui esant galima pasitelkti ir Europos Komisiją, tačiau nemanyčiau, kad su mūsų kaimynais švedais reikėtų tą daryti. Manau, kad turėtų pavykti dvišališkai sutarti“, – Žinių radijui antradienį teigė A. Skaisgirytė.

Švedijos Aukščiausiasis Teismas pirmadienį blokavo turkų žurnalisto Bulento Keneso ekstradiciją, kurios Ankara reikalauja kaip sąlygos Stokholmo narystei NATO ratifikuoti. Teismo teigimu, yra „kelios kliūtys“, trukdančios išduoti Turkijai buvusį dienraščio „Zaman“ vyriausiąjį redaktorių B. Kenesą, kurį Turkija kaltina dalyvavus 2016 metų bandyme nuversti prezidentą Recepą Tayyipą Erdoganą.

Praėjusį mėnesį Norvegijos valdžia suėmė įtariamą Rusijos karinės žvalgybos pareigūną, apsimetusį Brazilijos akademiku. Dabar Švediją talžo dar dramatiškesnė šnipinėjimo byla: du Irane gimę broliai, kurių vienas dirbo Švedijos žvalgybos pareigūnu, buvo apkaltinti šnipinėjimu Rusijos naudai.

Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda teigia informavęs Švedijos premjerą apie nesutarimus dėl pasidalijimo perteklinėmis elektros gamintojų pajamomis. „Šiandien informavau Švedijos premjerą apie esančią problemą ir jis pažadėjo į ją įsigilinti“, – ketvirtadienio vakarą po Europos Vadovų Tarybos posėdžio Briuselyje žurnalistams sakė Lietuvos vadovas. Pasak jo, Ulfas Kristerssonas nebuvo girdėjęs apie šalių nesutarimus.

Klaipėdos apylinkės teismas nuteisė du vyrus, nusikalstamu būdu įgijusius didelės vertės svetimą turtą – prabangių automobilių, kurių bendra vertė siekia apie 180 tūkstančių eurų, antradienį pranešė teismas.