„Negalėjau patikėti, kai pamačiau į jų namus įeinančius policininkus, – pasakojo sulaikytos Stokholmo poros kaimynas. – Sraigtasparnių garsas pažadino visą gatvę, o mes tiesiog stovėjome savo kiemuose ir stebėjome vykstantį veiksmą“.
Ši operacija yra naujausias ženklas, kad Europos šnipinėjimo žaidimai su Rusija vis dažniau yra žaidžiami viešumoje.
Per šį reidą buvo sulaikyta penkiasdešimtmečių pora, kuriai buvo pateikti kaltinimai dėl konfidencialios komercinės informacijos perdavimo Rusijos karinės žvalgybos agentūrai GRU. Sulaikytieji kaltinimus neigia.
Tą pačią savaitę Stokholme prasidėjo visuomenės dėmesį sukausčiusi teismo byla, kurioje į teisiamųjų suolą sėdo du broliai, kaltinami oficialių Švedijos saugumo agentūrų paslapčių perdavimu GRU. Savo kaltę jie taip pat neigia.
Abi šios bylos pateko į nacionalinių laikraščių antraštes ir sukrėtė Švedijos piliečius.
Kitas sukrečiantis atvejis įvyko kaimyninėje Norvegijoje, kur buvo sulaikytas GRU pareigūnu laikomas vyras, jam keliaujant į koledžą, kuriame jis įsidarbino prisistatydamas netikra akademiko iš Brazilijos tapatybe.
Nyderlanduose taip pat neseniai buvo atskleistas slaptas Rusijos agentas, kurio bylos detalėmis uoliai dalinosi nacionalinės naujienų agentūros.
Visi šie atvejai rodo, kad Europos valstybės vykdo kontržvalgybos operacijas. Ekspertai taip pat pastebi, kad bylos vis rečiau yra slepiamos nuo visuomenės, rašo „Politico“.
Panašu, kad taip siekiama įspėti Europos piliečius apie jiems iškilusias grėsmes ir tuo pat metu atkreipti dėmesį į Maskvą, kad Vladimirui Putinui būtų daug sunkiau paneigti savo žvalgybos agentūrų veiksmus, prasidėjus 10-ajam invazijos į Ukrainą mėnesiui.
„Europai įgriso siųsti subtilius signalus Rusijai“, – sakė buvusi Švedijos žvalgybos tarnybos analitikė Carolina Andgelis, vėliau įkūrusi saugumo konsultavimo įmonę.
Pagal teistumus pirmauja Estija
Naujausioje Švedijos gynybos tyrimų agentūros mokslininkų ataskaitoje, kurioje nagrinėjamos pastarojo dešimtmečio iki 2021 m. teisinės bylos, susijusios su valstybės remiamu šnipinėjimu Europoje, teigiama, kad beveik du trečdaliai visų Europoje nubaustų šnipų buvo nuteisti trijose Baltijos šalyse: Estijoje, Latvijoje ir Lietuvoje. Pusė visų kaltinamųjų buvo nuteisti Estijoje.
Tyrėjų vertinimu, tai nereiškia, kad Baltijos šalys yra svarbūs žvalgybos taikiniai. Atvirkščiai, tai atskleidžia jų norą pademonstruoti tikrąją šnipinėjimo grėsmę (ir ne tik iš Rusijos, bet ir iš Kinijos), tuo pat metu parodant savo gebėjimą sugauti ir nuteisti šnipus.
Vienas žymiausių nuteistųjų yra estų karys Denissas Metsavas, kurį per 2018 m. vykusią spaudos konferenciją Baltijos valstybių gynybos pajėgų vadovas pavadino išdaviku.
Per dešimtmetį, kuris yra nagrinėjamas Švedijos ataskaitoje, Europoje ypač agresyviai šnipinėjo Rusija. Pasak Michaelio Jonssono, vieno iš atskaitos autorių, tai paskatino diskusiją apie tai, kaip atvirai šalys turėtų kovoti su Maskvos šnipinėjimu. M. Jonssonas mano, kad pradėjo populiarėti atviresnės kontržvalgybos strategija. Jis pridūrė, kad tai geriausiai atspindi pastarieji areštai Norvegijoje ir Švedijoje bei 2021 m. įvykdytas švedų konsultanto nuteisimas už šnipinėjimą Rusijai.
Čia svarbu prisiminti ir tai, kad Skandinavija dabar yra laikoma saugumo centru: Švedija ir Suomija akylai tyko bet kokių bandymų paveikti arba sužlugdyti šių šalių stojimą į NATO, o neseniai Baltijos jūroje įvykdytas išpuolis prieš „Nord Stream“ dujotiekį privertė Norvegiją susirūpinti dėl savo naftos ir dujų infrastruktūros saugumo.
Norvegijoje šiuo metu taip pat yra teisiami daugybė rusų, kaltinamų skraidinus kameras turinčius dronus virš šios Šiaurės šalies. Taip jie pažeidė Norvegijos įstatymą, kuris draudžia tai daryti rusams.
„Mūsų nuomone, pamažu vis daugiau Europos saugumo tarnybų padarys išvadą, kad „estiškas požiūris“ yra teisingas“, – sakė M. Jonssonas.
Kai apsiaustas ir durklas tampa viešuoju teatru
Trys naujausi įtariamo šnipinėjimo atvejai Švedijoje turi keletą spalvingų detalių.
2020 m. buvo sulaikytas 47-erių švedas, kai viename Stokholmo restoranų jis GRU pareigūnui perdavė automobilių gamintojo „Volvo“ ir sunkvežimių gamintojo „Scania“ komercines paslaptis. Švedijoje įtariamųjų tapatybės yra slepiamos, siekiant apsaugoti jų privatumą.
Vietos žiniasklaidoje mirgėjo perdavimo metu užfiksuotos nuotraukos, kuriose matoma, kaip agentas gauna voką su pinigais. Tai paskatino GRU pareigūną, turėjusį diplomatinį imunitetą, kuo skubiau ir tyliau palikti Švediją. 2021 m. pabaigoje informantas buvo nuteistas trejiems metams nelaisvės.
Nors tokia situacija tuo metu buvo laikoma retenybe, vėlesnis dviejų brolių, apkaltintų šnipinėjimu, teismas gana greitai gali pakeisti šį suvokimą.
Lapkričio 25 d. prasidėjusiame ir šio mėnesio pabaigoje pasibaigti turinčiame dviejų brolių teisme aiškinamasi, ar vyresnysis brolis vogė dokumentus iš dviejų Švedijos žvalgybos agentūrų, kuriose jis dirbo, ir vėliau perdavė juos savo jaunesniajam broliui. Pastarasis, savo ruožtu, šią informaciją teikė GRU pareigūnams mainais už grynuosius pinigus.
Prieš teismą paskelbtuose dokumentuose išsamiai aprašoma, kaip policija stebėjo į viešą šiukšliadėžę kietąjį diską išmetantį jaunėlį po jo brolio sulaikymo.
Neseniai įvykusi Stokholmo priemiesčio namo krata taip pat gali baigtis plačiai stebimu teismo procesu. Sulaikytasis, 1990-aisiais persikėlęs į Švediją iš Rusijos ir gavęs Švedijos pilietybę, tebėra suimtas. Jo žmona, taip pat Švedijos pilietybę turinti rusė, buvo paleista. Policija atkreipia dėmesį, kad ji ir toliau yra laikoma įtariamąja.
„Tai painus tyrimas, kuris tęsis gana ilgai“, – žurnalistams sakė Švedijos prokuroras Henrikas Olinas.
Įtariamųjų kieme – prie jų didelio, naujos statybos namo – šviežias sniegas užpildė neseniai čia paliktus policijos pareigūnų pėdsakus. Langai, kuriuos pareigūnai išdaužė įsiverždami, buvo uždengti plastiko plokštėmis.
Kaimynė pasakojo, kad ši pora visada buvo labai maloni, net jei ir galėjo pasirodyti, jog jie nuo kitų laikėsi atokiau.
„Jie buvo labai mandagūs, mes niekada nieko neįtarėme, – sakė ji. – Tačiau gal toks ir buvo jų tikslas.“
