švedija

Lietuvos užsienio reikalų ministerija rekomenduoja vykstantiems į Švediją imtis atsargumo priemonių po to, kai šios Skandinavijos valstybės žvalgybos agentūra ketvirtadienį šalyje padidino terorizmo pavojaus lygį. „Keliautojams rekomenduojame būti budriems ir laikytis Švedijos valdžios institucijų nurodymų ir rekomendacijų“, – šeštadienį feisbuke skelbia ministerija.

Švedijos rutulinių guolių gamintoja SKF antradienį pranešė, kad jos gamykloje vakarų Ukrainoje, Lucko mieste, žuvo trys darbuotojai po to, kai nakties metu per išpuolį buvo apgadintas fabrikas. „Galime patvirtinti, kad praėjusią naktį buvo įvykdytas išpuolis Ukrainos Lucko mieste, kuriame yra mūsų gamykla, nukentėjusi per išpuolį.

Užpuolikas Beirute metė Molotovo kokteilį į Švedijos ambasadą, tačiau nukentėjusiųjų per šį incidentą nebuvo, ketvirtadienį pranešė Stokholmo užsienio reikalų ministras ir diplomatinis šaltinis. Tai įvyko pastaruoju metu padidėjus pykčiui dėl neseniai įvykdytų Korano išniekinimų. „Patvirtiname, kad praėjusį vakarą į mūsų ambasados fasadą buvo mestas Molotovo kokteilis, kuris nesprogo“, – sakė diplomatinis šaltinis ambasadoje, kalbėjęs su anonimiškumo sąlyga.

Pralaimėjimą Europos lygos atrankoje patyrė Vilniaus „Žalgiris“. Vladimiro Čeburino auklėtiniai ketvirtadienio vakarą namuose 1:3 nusileido Švedijos čempionui Geteborgo „Hacken“ klubui. Rungtynių pradžioje žalgiriečiai turėjo iniciatyvą, o smūgiais į vartų plotą varžovams grasino Mathias Oyewusi ir Jurijus Kendyšas. Visgi Vilniaus klubui įvarčio pasiekti nepavyko, o pamažu įsidrąsinę švedai pasiekė savo. Pirmąjį rungtynių įvartį 38 min. pelnė 20-metis serbas Srdjanas Hrstičius.

Baltarusijos opozicijos lyderė Sviatlana Cichanouskaja trečiadienį už nenuilstamą kovą už demokratiją gavo 2003-iaisiais nužudytos tuometinės Švedijos užsienio reikalų ministrės Annos Lindh atminimo apdovanojimą, pranešė organizatoriai. Buvusios ministrės atminimo fondas teigė, kad šiuo 100 000 Švedijos kronų (8 530 eurų) vertės apdovanojimu siekiama paskatinti A. Lindh įkvėptas moteris ir jaunuolius drąsiai kovoti su abejingumu, priespauda ir neteisybe.

Šilutėje rastas Švedijoje ieškomas kemperis. Kaip pranešė policija, antradienį, Šiaurės gatvėje, 37 metų vyro negyvenamosiose patalpose rastas automobilinis namelis „Fiat Eriba“, jis yra ieškomas Švedijoje. Pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl nusikalstamu būdu gauto turto įgijimo arba realizavimo.

Švedijos vyriausybė antradienį paskelbė ketinanti sustiprinti pasienio kontrolę dėl pablogėjusios saugumo padėties po kelių protestų, per kuriuos buvo išniekintas Koranas. Įtampa tarp Švedijos ir musulmoniškų šalių padidėjo po kelių protestų, kurių metu buvo deginamas ar kitaip išniekinamas Koranas. „Žmonės, turintys labai silpnus ryšius su Švedija, neturėtų turėti galimybės atvykti į Švediją daryti nusikaltimų“, – spaudos konferencijoje sakė ministras pirmininkas Ulfas Kristerssonas.

Per ginkluotą išpuolį Švedijos garbės konsulate vakarinėje Izmiro provincijoje antradienį buvo sunkiai sužeista turkų darbuotoja, pranešė pareigūnai ir žiniasklaida. Vietos gubernatoriaus biuras pranešė, kad išpuolį Izmiro Konako rajone 9 val. 45 min. (12 val. 45 min. Lietuvos laiku) įvykdė psichiškai neįgalus asmuo. Gubernatoriaus biuro pranešime konsulatas nebuvo paminėtas. Išpuolis įvyko prie Švedijos garbės konsulato, pranešė privatus transliuotojas NTV.

Du vyrai pirmadienį prie Švedijos parlamento Stokholme padegė Korano kopiją, pranešė naujienų agentūros AFP žurnalistas. Akcija buvo panaši į ankstesnius protestus, sukėlusius įtampą tarp Švedijos ir Artimųjų Rytų šalių. Salwanas Momika ir Salwanas Najemas spardė ir trypė musulmonų šventraštį, padegė jo puslapių. Birželio pabaigoje jie panašų protestą surengė prie Stokholmo pagrindinės mečetės, išprovokuodami pyktį Artimuosiuose Rytuose.

Švedijos policija išdavė leidimą pirmadienį prie parlamento surengti protestą, kurio organizatoriai planuoja sudeginti Koraną, pranešė vietos žiniasklaida. Protestuotojai žiniasklaidai teigė norintys, kad šventoji musulmonų knyga Švedijoje būtų uždrausta. „Aš ją sudeginsiu daugybę kartų, kol neuždrausite“, – laikraščiui „Expressen“ sakė organizatorius Salwanas Najemas.

Nedarbas Švedijoje praėjusį mėnesį padidėjo iki 9,2 proc., pasiekdamas aukščiausią lygį nuo 2021-ųjų birželio, skelbia nacionalinė statistikos tarnyba. Praėjusį mėnesį Švedija turėjo 547 tūkst. bedarbių, 5,4 mln. dirbančiųjų. Užimtumo lygis siekė 71,3 proc., darbo jėgos aktyvumo lygis – 78,5 procento. Per metus (praėjusį mėnesį, palyginti su pernai birželiu) nedarbas šalyje išaugo 0,6 procentinio punkto.

Švedijos saugumo padėtis pablogėjo po pastarojo meto incidentų, kai buvo išniekintas Koranas, ir dėl to kilusių protestų islamiškajame pasaulyje, trečiadienį paskelbė švedų vidaus saugumo tarnyba SAPO.

Švedijos pramonės produkcijos gamintojų kainų indeksas praėjusį mėnesį, palyginti su ankstesniu, pakilo 1,5 proc., antradienį skelbia nacionalinė statistikos tarnyba. Šio kainų indekso augimas per mėnesį užfiksuotas pirmąkart nuo praėjusių metų gruodžio. Metinis jo kritimas pagilėjo iki 3,1 proc. nuo 2,1 proc. gegužę. Energijos kainas atmetus, gamintojų kainų metinis prieaugis sumenko nuo 5,6 proc. iki 4,4 procento.

Lietuvos rinktinė U18 Europos čempionate iškovojo pirmąją pergalę. Remigijaus Bardausko ir Igno Pagalio auklėtiniai antrajame ture užtikrintai 99:80 nugalėjo Švedijos krepšininkus. Lietuva visų rungtynių metu išlaikė iniciatyvą savo rankose. Po pirmojo kėlinio pirmavo 23:15, o po antrojo turėjo jau 19 taškų pranašumą. Antroje mačo pusėje mūsiškiai išlaikė persvarą ir ramiai užbaigė rungtynes.  Rezultatyviausiai nugalėtojų gretose žaidė 20 taškų pelnęs Petras Padegimas.

Irako saugumo pajėgos šeštadienį išvaikė apie 1 tūkst. musulmonų šiitų dvasininko Moqtados Sadro šalininkų, kurie bandė žygiuoti į Bagdado Žaliąją zoną, kurioje įsikūrusios užsienio šalių ambasados, manydami, kad Danijoje buvo išniekintas Koranas. Protestuotojai reagavo į pranešimus apie, regis, trečią kartą per mėnesį įvykusį musulmonų šventosios knygos išniekinimą, o pirmieji du atvejai Švedijoje jau sukėlė diplomatinę įtampą.

Švedija penktadienį paskelbė, kad jos ambasados Irake personalas ir veikla perkeliama į Stokholmą. Stokholmo teigimu, toks sprendimas buvo priimtas dėl susirūpinimo saugumu po vakarykščio Švedijos ambasados Irake protestuotojų surengto šturmo. „Dėl saugumo priežasčių ambasados veikla ir joje dirbantys užsieniečiai buvo laikinai perkelti į Stokholmą“, – naujienų agentūrai AFP sakė Švedijos užsienio reikalų ministerija.

Dėl Ukrainos pakvietimo į NATO būta tiek lūkesčių, kad Švedijos prisijungimas prie Aljanso sulaukė daug mažiau dėmesio. Kokią įtaką Lietuvos saugumui daro Švedijos įstojimas į NATO laidoje „Dienos komentaras“ atsako atsargos pulkininkas Gintaras Ažubalis. Panašu, kad Švedija pagaliau tampa NATO nare. Kiek ir kaip tai didina Lietuvos saugumą? Ukrainos klausimui užgožus visą dienotvarkę, panašu, kad žmonės nelabai vertina šį įvyki, jog Švedija įstojo į NATO.

Švedijos Aukščiausiasis Teismas ketvirtadienį nurodė, kad blokuoja dviejų asmenų, ieškomų Turkijos dėl dalyvavimo JAV gyvenančio musulmonų pamokslininko Fethullah Guleno judėjime, ekstradiciją.  Tai yra vienas iš pagrindinių Ankaros reikalavimų, kad būtų ratifikuota Švedijos narystė NATO.

Jungtinių Tautų Žmogaus teisių taryba trečiadienį balsavo už tai, kad būtų pasmerkti neseniai įvykę Korano deginimo incidentai, tačiau daug šalių atsisakė pritarti šiai priemonei nuogąstaudamos, kad ja per daug kėsinamasi į žodžio laisvę. Nepaisant pasmerkimo dėl musulmonų šventosios knygos išniekinimo, balsavimas parodė daugiau susiskaldymo nei vienybės, Vakarų šalims teigiant, kad trūko derybų norint pasiekti vieningą sutarimą.

JAV prezidentas Joe Bidenas antradienį padėkojo Turkijos kolegai Recepui Tayyipui Erdoganui už parodytą drąsą atsisakant pasipriešinimo Švedijos stojimui į NATO. NATO viršūnių susitikime Vilniuje J. Bidenas pasidžiaugė, kad pavyko užbaigti svarbius diplomatinius veiksmus, kuriais siekta, kad R. T. Erdoganas neblokuotų Švedijos paraiškos. „Noriu padėkoti už jūsų diplomatiją ir drąsą to imtis. Noriu padėkoti už jūsų lyderystę“, – R. T. Erdoganui sakė J. Bidenas.

Švedijos narystė NATO padidins Baltijos jūros regiono saugumą, sako jo šalys. Į NATO viršūnių susitikimą Vilniuje atvykę Šiaurės ir Baltijos šalių bei Lenkijos lyderiai taip pat teigė, jog Ukrainai turėtų būti numatytos galimybės prisijungti prie Aljanso. Švedijos ministras pirmininkas Ulfas Kristerssonas teigė, jog jo šalis prie Aljanso jungiasi kaip motyvuota partnerė.

Suomijai ir Švedijai tapus NATO narėmis, Baltijos jūra aljanso kontekste bus suvokiama visai kitaip, sako NATO vyriausiasis sąjungininkų pajėgų Europoje vadas Christopheris G. Cavoli. Jis sako, kad pirmiausia abiejų šalių narystės NATO įtrauks didelių karinių pajėgumų, be kita ko, tai išplės Aljanso šiaurinę geografiją ir padidins atsakomybės srities dalį.  „Žvelgiant iš karinės perspektyvos, visų pirma, abi šalys nedelsdamos į aljansą įtraukia labai pajėgių kariuomenių.

Vengrija ratifikuos Švedijos paraišką dėl narystės NATO, dabar tai tėra tik techninis klausimas, antradienį pareiškė vengrų užsienio reikalų ministras Peteris Szijjarto. Taip jis kalbėjo kitą dieną po to, kai NATO generalinis sekretorius paskelbė, kad Vilniuje su Turkijos prezidentu Recepu Tayyipu Erdoganu pavyko susitarti dėl Švedijos narystės NATO ratifikavimo.

NATO viršūnių susitikimas Vilniuje tapo istorinis jam neprasidėjus, sako Aljanso generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas, reaguodamas į susitarimą su Turkija dėl Švedijos narystės bloke. „Pirmiausia svarbiausia žinia yra ta, kad šis aukščiausiojo lygio susitikimas yra istorinis dar jam neprasidėjus, nes dabar jau turime Švedijos narystę.

Pagal susitarimą su Turkija dėl Švedijos įstojimo į Šiaurės Atlanto aljansą Stokholmas padės Ankarai suartėti su Europos Sąjunga. Tai pirmadienį per spaudos konferenciją paskelbė NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas. J. Stoltenbergas, dalyvavęs trišaliame susitikime su Turkijos prezidentu Recepu Tayyipu Erdoganu ir Švedijos ministru pirmininku Ulfu Kristerssonu, paskelbė apie Ankaros sprendimą „kuo greičiau“ ratifikuoti Švedijos stojimo protokolą.

Pasiektas susitarimas su Turkija dėl Švedijos narystės NATO taps rimta dilema Rusijai, ją reikės spręsti tariantis, ne žvanginant ginklais, sako Lietuvos kariuomenės vadas generolas Valdemaras Rupšys. Taip jis kalbėjo po to, kai NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas paskelbė, kad Vilniuje pirmadienį su Turkijos prezidentu prieš pat Aljanso viršūnių susitikimą pavyko susitarti dėl Švedijos narystės NATO ratifikavimo.

Švedijos ministras pirmininkas Ulfas Kristerssonas sako, kad yra „labai laimingas“ dėl pasiekto susitarimo su Turkijos prezidentu Recepu Tayyipu Erdoganu, suteikiančio postūmį šalies narystei NATO. „Žengiame labai didelį žingsnį link formalaus Švedijos narystės NATO ratifikavimo. Tai buvo gera diena Švedijai“, – žurnalistams Vilniuje pirmadienį sakė U. Kristerssonas.

NATO šalių lyderiai pasveikino pirmadienį Vilniuje prieš viršūnių susitikimą pasiektą susitarimą, pagal kurį Turkija turėtų galop ratifikuoti Švedijos narystę Aljanse. NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas paskelbė apie susitarimą po susitikimo su Turkijos prezidentu Recepu Tayyipu Erdoganu ir Švedijos premjeru Ulfu Kristerssonu.

Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas pirmadienį pareiškė, kad pritars Švedijos kandidatūrai NATO, jei Europos Sąjunga atnaujins seniai įstrigusias derybas dėl narystės su Ankara. „Pirmiausia atverkite Turkijai kelią į Europos Sąjungą, o paskui mes jį atversime Švedijai, kaip atvėrėme Suomijai“, – sakė R. T. Erdoganas žurnalistams, prieš išvykdamas į NATO viršūnių susitikimą Lietuvoje.

Švedijos ministras pirmininkas Ulfas Kristerssonas pirmadienį susitiks su Turkijos prezidentu Recepu Tayyipu Erdoganu, bandydamas įveikti diplomatinę aklavietę dėl įstrigusio Šiaurės Europos valstybės siekio tapti NATO nare. Aljanso viršūnių susitikimo Lietuvos sostinėje išvakarėse vykstančios didelės NATO derybos skirtos pademonstruoti vienybę Rusijos karo prieš Ukrainą akivaizdoje.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis penktadienį paragino NATO išspręsti klausimą dėl Švedijos ir Ukrainos narystės, sakydamas, kad neryžtingumas kelia grėsmę Aljanso tvirtumui ir pasauliniam saugumui. Daugiau nei 16 mėnesių kovodamas su Rusijos invazija, Kyjivas vis dažniau reiškia nepasitenkinimą Vakarų sąjungininkais dėl garantijų, kad vieną dieną Ukraina įstos į Aljansą.

Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas penktadienį, regis, neatmetė galimybės paremti Švedijos stojimo į NATO paraišką, sakydamas, kad kitą savaitę viršūnių susitikime Turkija priims geriausią sprendimą. „Antradienį Vilniuje vyksiančiame vadovų susitikime aptarsime (Turkijos susirūpinimą keliančius klausimus) su savo partneriais. Priimsime geriausią sprendimą, kad ir koks jis būtų“, – sakė jis per televiziją transliuotose pastabose.

NATO vadovas Jensas Stoltenbergas ketvirtadienį pranešė, kad Aljanso viršūnių susitikimo išvakarėse Lietuvoje rengia Turkijos ir Švedijos lyderių susitikimą, kurio tikslas – išjudinti įstrigusį Stokholmo narystės siekį. Pirmadienį vyksiančios derybos – paskutinis bandymas įtikinti Turkijos vadovą Recepą Tayyipą Erdoganą atsisakyti prieštaravimų švedų narystei po daugiau nei metus trukusio delsimo prieš NATO vadovų susitikimą.

Švedų prekybos tinklai sukūrė vis dar Rusijoje dirbančių užsienio verslų gėdos lentą. Prie jų prekių lentynose pradėjo kabinti informacines lenteles, kuriose rašo, kad to produkto gamintojai vis dar netiesiogiai remia Rusijos režimą toliau ten dirbdami. Visuomenininkai, ir netgi premjerė Ingrida Šimomytė, ragina Lietuvos prekybininkus pasekti švedų pavyzdžiu, tačiau šie atkerta, kad jų rankos surištos.

Birželį Pietų Švedijoje vykusio protesto prieš klimato kaitą metu aktyvistė Greta Thunberg (Greta Tunberg) buvo apkaltinta nepaklusimu policijai, trečiadienį pranešė žiniasklaida. Tikėtina, kad jai bus skirta piniginė bauda. Pasak laikraščio „Sydsvenskan“, 20-metė aktyvistė buvo apkaltinta policijos nurodymų nevykdymu po to, kai birželio viduryje Malmėje atsisakė vykdyti policijos nurodymus palikti protesto vietą.

Kanada, Jungtinė Karalystė, Švedija ir Ukraina padavė Iraną į Tarptautinį Teisingumo Teismą (TTT), prašydamos atsiprašyti ir sumokėti kompensacijas 2020 metais Teherano numušto lėktuvo keleivių šeimoms, trečiadienį pranešė tribunolas. Šalys teigia, kad 2020-ųjų sausio 8-ąją numušdamas reisą PS752 vykdžiusį oro linijų bendrovės „Ukraine International Airlines“ lėktuvą, pakilusį iš Teherano ir skridusį į Kyjivą, Iranas pažeidė daugybę įsipareigojimų pagal civilinės aviacijos konvenciją.

Vengrijai iki rudens atidėjus Švedijos narystės NATO ratifikavimą, prezidentas Gitanas Nausėda sako dar nepararandantis vilties, jog šalis bus priimta į Aljansą iki viršūnių susitikimo Vilniuje. „Taip pat, žinoma, Švedijos klausimo aš dar galutinai neuždarau, kol yra likę dienų, tol ir viltis yra gyva“, – prieš Europos Vadovų Tarybos (EVT) posėdį žurnalistams ketvirtadienį Briuselyje sakė G. Nausėda.  Jis pridūrė manantis, kad Švedijos narystė NATO yra laiko klausimas.

Jensas Stoltenbergas pranešė, kad ateinantį ketvirtadienį NATO būstinėje susitiks aukščiausio rango Turkijos ir Švedijos diplomatai ir tarsis dėl Stokholmo narystės Aljanse. „Atėjo laikas pasveikinti Švediją kaip visateisę NATO narę“, – trečiadienį spaudos konferencijoje sakė Aljanso vadovas J. Stoltenbergas. NATO kolegos ragino Turkiją iki liepos 11–12 dienomis Lietuvoje vyksiančio aukščiausiojo lygio susitikimo uždegti Švedijai žalią šviesą.

Švedija pirmadienį paskelbė, kad įsipareigoja skirti papildomą 380 mln. kronų (32 mln. eurų) humanitarinę pagalbą Ukrainai vasaros metu. Tarptautinio vystomojo bendradarbiavimo ministras Johanas Forssellas spaudos konferencijoje sakė, kad po to, kai birželio pradžioje sugriauta Kachovkos užtvanka, o Ukraina pradėjo kontrpuolimą, „žinome, kad humanitarinės pagalbos poreikiai bus dideli“. Vyriausybės teigimu, paketas bus skirtas patiems svarbiausiems poreikiams.

Ruošiantis Vilniaus viršūnių susitikimui, kitą savaitę Briuselyje vyks aukšto rango susitikimas, per kurį bus siekiama susitarti dėl Švedijos narystės NATO, sako Aljanso generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas. „Sutarėme prieš aukščiausiojo lygio susitikimą (Vilniuje – BNS) Briuselyje surengti aukšto lygio susitikimą“, – žurnalistams Pabradėje pirmadienį sakė NATO vadovas.

Ar idėja apie Šiaurės šalių jungtines oro pajėgas idėja skamba beprotiškai? Atrodo, kad  Šiaurės šalims tokia mintis visai patinka. Jei Švedija įstos į NATO maždaug tuo metu, kai liepos mėn. Vilniuje vyks kasmetinis 31 šalies aljanso viršūnių susitikimas, visos Šiaurės valstybės bus NATO narės. Ir jos turi ambicingą planą centralizuoti apie 250 kovinių orlaivių vadovavimą keturiose šalyse.

Viename Stokholmo atrakcionų parke sekmadienį nuo bėgių nuvažiavus amerikietiškų kalnelių vagonui vienas žmogus žuvo ir dar keli buvo sužeisti, pranešė Švedijos televizija. Pramogų parko „Grona Lund“ atstovai visuomeniniam transliuotojui SVT sakė, kad vienas iš atrakciono vagonėlių nulėkė nuo bėgių ir nukrito ant žemės. „Tai neįtikėtinai tragiškas ir sukrečiantis įvykis, – sakė parko atstovė spaudai Annika Troselius. – Deja, mums buvo pranešta, kad vienas žmogus žuvo ir daugybė yra sužeistų.

Švedijos gynybos komiteto pirmadienį paskelbtoje ataskaitoje teigiama, kad po Rusijos invazijos į Ukrainą nebegalima atmesti ir karinio puolimo prieš Švediją galimybės. Pranešime, kuriame pabrėžiama greito švedų įstojimo į NATO svarba, Maskva nebuvo išskirta kaip galimo išpuolio iniciatorė, bet sakoma, kad Rusijos karas Ukrainoje ir didėjanti Kinijos įtaka Azijoje ir pasaulyje lemia didėjantį nesaugumą. „Negalima atmesti ginkluoto išpuolio prieš Švediją galimybės“, – teigiama jame.

Švedijos parlamento Gynybos komitetas pripažįsta, kad Rusija gali surengti karinę ataką prieš šalį. Apie tai pranešė Švedijos televizijos kanalas SVT. Pirmadienį parengtame parlamento komiteto pranešime pažymima, kad nors Rusijos sausumos pajėgos yra Ukrainoje, negalima atmesti atakų prieš Švediją. „Rusija taip pat dar labiau sumažino karinės jėgos panaudojimo slenkstį ir demonstruoja didelį polinkį į politinę ir karinę riziką.

Vengrija ketina iki liepos 7 dienos, likus kelioms dienoms iki Aljanso viršūnių susitikimo Vilniuje, balsuoti dėl ilgai stabdytos Švedijos paraiškos dėl narystės NATO, rodo parlamento dokumentas, su kuriuo ketvirtadienį susipažino naujienų agentūra AFP. Reaguodamos į Rusijos invaziją į Ukrainą, Švedija ir Suomija nutraukė dešimtmečius trukusį neutralumo ir karinio neprisijungimo laikotarpį, ir paskelbė norinčios prisijungti prie Vakarų karinio aljanso.

Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas trečiadienį atrėmė didėjantį tarptautinį spaudimą Ankarai ratifikuoti Švedijos paraišką dėl narystės NATO iki kitą mėnesį Vilniuje vyksiančio Aljanso aukščiausiojo lygio susitikimo. „Šis NATO viršūnių susitikimas vyks Vilniuje. Duok Dieve, dalyvausiu, jei neįvyks kažkas nepaprasto. Švedija turi lūkesčių. Tai nereiškia, kad mes juos patenkinsime“, – savo biuro išplatintose pastabose sakė R. T. Erdoganas.

Švedijos muzikos transliavimo milžinei „Spotify“ antradienį buvo skirta 58 mln. kronų (5,4 mln. JAV dolerių) bauda už netinkamą vartotojų informavimą apie tai, kaip naudojami surinkti apie juos duomenys, pranešė Švedijos institucijos. Švedijos duomenų apsaugos apsaugos tarnyba (IMY) pranešė, kad peržiūrėjo, „kaip „Spotify“ tvarko klientų teisę gauti prieigą prie jų asmens duomenų“. „Dėl nustatytų trūkumų IMY bendrovei skyrė 58 mln. kronų baudą“, – nurodė institucija.

Stokholme šeštadienį per šaudynes žuvo 15-metis jaunuolis, o dar trys asmenys buvo sužeisti, pranešė policija.  Pasak jos, incidento motyvai lieka neaiškūs. Šeštadienio vakarą policija gavo pranešimą apie šaudymą aikštėje netoli Stokholmo pietuose. Atvykę į įvykio vietą jie rado du žmones su šautinėmis žaizdomis. Netoliese buvo rasti dar du sužeisti žmonės.  Vienas jaunuolis nuo patirtų sužalojimų mirė, o kiti buvo nuvežti į ligoninę.

Gitanas Nausėda tikina, kad yra nemaža tikimybė Švedijai tapti Aljanso nare dar iki Vilniaus NATO viršūnių susitikimo.  Švedija tuo metu stengiasi įgyvendinti jai nurodytus Turkijos reikalavimus, nors Stokholme dėl to vyksta protestai. O kur dar NATO ir Europos Sąjungos galvos skausmu vadinama Vengrija.