švedija

Švedija penktadienį paskelbė, kad jos ambasados Irake personalas ir veikla perkeliama į Stokholmą. Stokholmo teigimu, toks sprendimas buvo priimtas dėl susirūpinimo saugumu po vakarykščio Švedijos ambasados Irake protestuotojų surengto šturmo. „Dėl saugumo priežasčių ambasados veikla ir joje dirbantys užsieniečiai buvo laikinai perkelti į Stokholmą“, – naujienų agentūrai AFP sakė Švedijos užsienio reikalų ministerija.

Dėl Ukrainos pakvietimo į NATO būta tiek lūkesčių, kad Švedijos prisijungimas prie Aljanso sulaukė daug mažiau dėmesio. Kokią įtaką Lietuvos saugumui daro Švedijos įstojimas į NATO laidoje „Dienos komentaras“ atsako atsargos pulkininkas Gintaras Ažubalis. Panašu, kad Švedija pagaliau tampa NATO nare. Kiek ir kaip tai didina Lietuvos saugumą? Ukrainos klausimui užgožus visą dienotvarkę, panašu, kad žmonės nelabai vertina šį įvyki, jog Švedija įstojo į NATO.

Švedijos Aukščiausiasis Teismas ketvirtadienį nurodė, kad blokuoja dviejų asmenų, ieškomų Turkijos dėl dalyvavimo JAV gyvenančio musulmonų pamokslininko Fethullah Guleno judėjime, ekstradiciją.  Tai yra vienas iš pagrindinių Ankaros reikalavimų, kad būtų ratifikuota Švedijos narystė NATO.

Jungtinių Tautų Žmogaus teisių taryba trečiadienį balsavo už tai, kad būtų pasmerkti neseniai įvykę Korano deginimo incidentai, tačiau daug šalių atsisakė pritarti šiai priemonei nuogąstaudamos, kad ja per daug kėsinamasi į žodžio laisvę. Nepaisant pasmerkimo dėl musulmonų šventosios knygos išniekinimo, balsavimas parodė daugiau susiskaldymo nei vienybės, Vakarų šalims teigiant, kad trūko derybų norint pasiekti vieningą sutarimą.

JAV prezidentas Joe Bidenas antradienį padėkojo Turkijos kolegai Recepui Tayyipui Erdoganui už parodytą drąsą atsisakant pasipriešinimo Švedijos stojimui į NATO. NATO viršūnių susitikime Vilniuje J. Bidenas pasidžiaugė, kad pavyko užbaigti svarbius diplomatinius veiksmus, kuriais siekta, kad R. T. Erdoganas neblokuotų Švedijos paraiškos. „Noriu padėkoti už jūsų diplomatiją ir drąsą to imtis. Noriu padėkoti už jūsų lyderystę“, – R. T. Erdoganui sakė J. Bidenas.

Švedijos narystė NATO padidins Baltijos jūros regiono saugumą, sako jo šalys. Į NATO viršūnių susitikimą Vilniuje atvykę Šiaurės ir Baltijos šalių bei Lenkijos lyderiai taip pat teigė, jog Ukrainai turėtų būti numatytos galimybės prisijungti prie Aljanso. Švedijos ministras pirmininkas Ulfas Kristerssonas teigė, jog jo šalis prie Aljanso jungiasi kaip motyvuota partnerė.

Suomijai ir Švedijai tapus NATO narėmis, Baltijos jūra aljanso kontekste bus suvokiama visai kitaip, sako NATO vyriausiasis sąjungininkų pajėgų Europoje vadas Christopheris G. Cavoli. Jis sako, kad pirmiausia abiejų šalių narystės NATO įtrauks didelių karinių pajėgumų, be kita ko, tai išplės Aljanso šiaurinę geografiją ir padidins atsakomybės srities dalį.  „Žvelgiant iš karinės perspektyvos, visų pirma, abi šalys nedelsdamos į aljansą įtraukia labai pajėgių kariuomenių.

Vengrija ratifikuos Švedijos paraišką dėl narystės NATO, dabar tai tėra tik techninis klausimas, antradienį pareiškė vengrų užsienio reikalų ministras Peteris Szijjarto. Taip jis kalbėjo kitą dieną po to, kai NATO generalinis sekretorius paskelbė, kad Vilniuje su Turkijos prezidentu Recepu Tayyipu Erdoganu pavyko susitarti dėl Švedijos narystės NATO ratifikavimo.

NATO viršūnių susitikimas Vilniuje tapo istorinis jam neprasidėjus, sako Aljanso generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas, reaguodamas į susitarimą su Turkija dėl Švedijos narystės bloke. „Pirmiausia svarbiausia žinia yra ta, kad šis aukščiausiojo lygio susitikimas yra istorinis dar jam neprasidėjus, nes dabar jau turime Švedijos narystę.

Pagal susitarimą su Turkija dėl Švedijos įstojimo į Šiaurės Atlanto aljansą Stokholmas padės Ankarai suartėti su Europos Sąjunga. Tai pirmadienį per spaudos konferenciją paskelbė NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas. J. Stoltenbergas, dalyvavęs trišaliame susitikime su Turkijos prezidentu Recepu Tayyipu Erdoganu ir Švedijos ministru pirmininku Ulfu Kristerssonu, paskelbė apie Ankaros sprendimą „kuo greičiau“ ratifikuoti Švedijos stojimo protokolą.

Pasiektas susitarimas su Turkija dėl Švedijos narystės NATO taps rimta dilema Rusijai, ją reikės spręsti tariantis, ne žvanginant ginklais, sako Lietuvos kariuomenės vadas generolas Valdemaras Rupšys. Taip jis kalbėjo po to, kai NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas paskelbė, kad Vilniuje pirmadienį su Turkijos prezidentu prieš pat Aljanso viršūnių susitikimą pavyko susitarti dėl Švedijos narystės NATO ratifikavimo.

Švedijos ministras pirmininkas Ulfas Kristerssonas sako, kad yra „labai laimingas“ dėl pasiekto susitarimo su Turkijos prezidentu Recepu Tayyipu Erdoganu, suteikiančio postūmį šalies narystei NATO. „Žengiame labai didelį žingsnį link formalaus Švedijos narystės NATO ratifikavimo. Tai buvo gera diena Švedijai“, – žurnalistams Vilniuje pirmadienį sakė U. Kristerssonas.

NATO šalių lyderiai pasveikino pirmadienį Vilniuje prieš viršūnių susitikimą pasiektą susitarimą, pagal kurį Turkija turėtų galop ratifikuoti Švedijos narystę Aljanse. NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas paskelbė apie susitarimą po susitikimo su Turkijos prezidentu Recepu Tayyipu Erdoganu ir Švedijos premjeru Ulfu Kristerssonu.

Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas pirmadienį pareiškė, kad pritars Švedijos kandidatūrai NATO, jei Europos Sąjunga atnaujins seniai įstrigusias derybas dėl narystės su Ankara. „Pirmiausia atverkite Turkijai kelią į Europos Sąjungą, o paskui mes jį atversime Švedijai, kaip atvėrėme Suomijai“, – sakė R. T. Erdoganas žurnalistams, prieš išvykdamas į NATO viršūnių susitikimą Lietuvoje.

Švedijos ministras pirmininkas Ulfas Kristerssonas pirmadienį susitiks su Turkijos prezidentu Recepu Tayyipu Erdoganu, bandydamas įveikti diplomatinę aklavietę dėl įstrigusio Šiaurės Europos valstybės siekio tapti NATO nare. Aljanso viršūnių susitikimo Lietuvos sostinėje išvakarėse vykstančios didelės NATO derybos skirtos pademonstruoti vienybę Rusijos karo prieš Ukrainą akivaizdoje.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis penktadienį paragino NATO išspręsti klausimą dėl Švedijos ir Ukrainos narystės, sakydamas, kad neryžtingumas kelia grėsmę Aljanso tvirtumui ir pasauliniam saugumui. Daugiau nei 16 mėnesių kovodamas su Rusijos invazija, Kyjivas vis dažniau reiškia nepasitenkinimą Vakarų sąjungininkais dėl garantijų, kad vieną dieną Ukraina įstos į Aljansą.

Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas penktadienį, regis, neatmetė galimybės paremti Švedijos stojimo į NATO paraišką, sakydamas, kad kitą savaitę viršūnių susitikime Turkija priims geriausią sprendimą. „Antradienį Vilniuje vyksiančiame vadovų susitikime aptarsime (Turkijos susirūpinimą keliančius klausimus) su savo partneriais. Priimsime geriausią sprendimą, kad ir koks jis būtų“, – sakė jis per televiziją transliuotose pastabose.

NATO vadovas Jensas Stoltenbergas ketvirtadienį pranešė, kad Aljanso viršūnių susitikimo išvakarėse Lietuvoje rengia Turkijos ir Švedijos lyderių susitikimą, kurio tikslas – išjudinti įstrigusį Stokholmo narystės siekį. Pirmadienį vyksiančios derybos – paskutinis bandymas įtikinti Turkijos vadovą Recepą Tayyipą Erdoganą atsisakyti prieštaravimų švedų narystei po daugiau nei metus trukusio delsimo prieš NATO vadovų susitikimą.

Švedų prekybos tinklai sukūrė vis dar Rusijoje dirbančių užsienio verslų gėdos lentą. Prie jų prekių lentynose pradėjo kabinti informacines lenteles, kuriose rašo, kad to produkto gamintojai vis dar netiesiogiai remia Rusijos režimą toliau ten dirbdami. Visuomenininkai, ir netgi premjerė Ingrida Šimomytė, ragina Lietuvos prekybininkus pasekti švedų pavyzdžiu, tačiau šie atkerta, kad jų rankos surištos.

Birželį Pietų Švedijoje vykusio protesto prieš klimato kaitą metu aktyvistė Greta Thunberg (Greta Tunberg) buvo apkaltinta nepaklusimu policijai, trečiadienį pranešė žiniasklaida. Tikėtina, kad jai bus skirta piniginė bauda. Pasak laikraščio „Sydsvenskan“, 20-metė aktyvistė buvo apkaltinta policijos nurodymų nevykdymu po to, kai birželio viduryje Malmėje atsisakė vykdyti policijos nurodymus palikti protesto vietą.

Kanada, Jungtinė Karalystė, Švedija ir Ukraina padavė Iraną į Tarptautinį Teisingumo Teismą (TTT), prašydamos atsiprašyti ir sumokėti kompensacijas 2020 metais Teherano numušto lėktuvo keleivių šeimoms, trečiadienį pranešė tribunolas. Šalys teigia, kad 2020-ųjų sausio 8-ąją numušdamas reisą PS752 vykdžiusį oro linijų bendrovės „Ukraine International Airlines“ lėktuvą, pakilusį iš Teherano ir skridusį į Kyjivą, Iranas pažeidė daugybę įsipareigojimų pagal civilinės aviacijos konvenciją.

Vengrijai iki rudens atidėjus Švedijos narystės NATO ratifikavimą, prezidentas Gitanas Nausėda sako dar nepararandantis vilties, jog šalis bus priimta į Aljansą iki viršūnių susitikimo Vilniuje. „Taip pat, žinoma, Švedijos klausimo aš dar galutinai neuždarau, kol yra likę dienų, tol ir viltis yra gyva“, – prieš Europos Vadovų Tarybos (EVT) posėdį žurnalistams ketvirtadienį Briuselyje sakė G. Nausėda.  Jis pridūrė manantis, kad Švedijos narystė NATO yra laiko klausimas.

Jensas Stoltenbergas pranešė, kad ateinantį ketvirtadienį NATO būstinėje susitiks aukščiausio rango Turkijos ir Švedijos diplomatai ir tarsis dėl Stokholmo narystės Aljanse. „Atėjo laikas pasveikinti Švediją kaip visateisę NATO narę“, – trečiadienį spaudos konferencijoje sakė Aljanso vadovas J. Stoltenbergas. NATO kolegos ragino Turkiją iki liepos 11–12 dienomis Lietuvoje vyksiančio aukščiausiojo lygio susitikimo uždegti Švedijai žalią šviesą.

Švedija pirmadienį paskelbė, kad įsipareigoja skirti papildomą 380 mln. kronų (32 mln. eurų) humanitarinę pagalbą Ukrainai vasaros metu. Tarptautinio vystomojo bendradarbiavimo ministras Johanas Forssellas spaudos konferencijoje sakė, kad po to, kai birželio pradžioje sugriauta Kachovkos užtvanka, o Ukraina pradėjo kontrpuolimą, „žinome, kad humanitarinės pagalbos poreikiai bus dideli“. Vyriausybės teigimu, paketas bus skirtas patiems svarbiausiems poreikiams.

Ruošiantis Vilniaus viršūnių susitikimui, kitą savaitę Briuselyje vyks aukšto rango susitikimas, per kurį bus siekiama susitarti dėl Švedijos narystės NATO, sako Aljanso generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas. „Sutarėme prieš aukščiausiojo lygio susitikimą (Vilniuje – BNS) Briuselyje surengti aukšto lygio susitikimą“, – žurnalistams Pabradėje pirmadienį sakė NATO vadovas.

Ar idėja apie Šiaurės šalių jungtines oro pajėgas idėja skamba beprotiškai? Atrodo, kad  Šiaurės šalims tokia mintis visai patinka. Jei Švedija įstos į NATO maždaug tuo metu, kai liepos mėn. Vilniuje vyks kasmetinis 31 šalies aljanso viršūnių susitikimas, visos Šiaurės valstybės bus NATO narės. Ir jos turi ambicingą planą centralizuoti apie 250 kovinių orlaivių vadovavimą keturiose šalyse.

Viename Stokholmo atrakcionų parke sekmadienį nuo bėgių nuvažiavus amerikietiškų kalnelių vagonui vienas žmogus žuvo ir dar keli buvo sužeisti, pranešė Švedijos televizija. Pramogų parko „Grona Lund“ atstovai visuomeniniam transliuotojui SVT sakė, kad vienas iš atrakciono vagonėlių nulėkė nuo bėgių ir nukrito ant žemės. „Tai neįtikėtinai tragiškas ir sukrečiantis įvykis, – sakė parko atstovė spaudai Annika Troselius. – Deja, mums buvo pranešta, kad vienas žmogus žuvo ir daugybė yra sužeistų.

Švedijos gynybos komiteto pirmadienį paskelbtoje ataskaitoje teigiama, kad po Rusijos invazijos į Ukrainą nebegalima atmesti ir karinio puolimo prieš Švediją galimybės. Pranešime, kuriame pabrėžiama greito švedų įstojimo į NATO svarba, Maskva nebuvo išskirta kaip galimo išpuolio iniciatorė, bet sakoma, kad Rusijos karas Ukrainoje ir didėjanti Kinijos įtaka Azijoje ir pasaulyje lemia didėjantį nesaugumą. „Negalima atmesti ginkluoto išpuolio prieš Švediją galimybės“, – teigiama jame.

Švedijos parlamento Gynybos komitetas pripažįsta, kad Rusija gali surengti karinę ataką prieš šalį. Apie tai pranešė Švedijos televizijos kanalas SVT. Pirmadienį parengtame parlamento komiteto pranešime pažymima, kad nors Rusijos sausumos pajėgos yra Ukrainoje, negalima atmesti atakų prieš Švediją. „Rusija taip pat dar labiau sumažino karinės jėgos panaudojimo slenkstį ir demonstruoja didelį polinkį į politinę ir karinę riziką.

Vengrija ketina iki liepos 7 dienos, likus kelioms dienoms iki Aljanso viršūnių susitikimo Vilniuje, balsuoti dėl ilgai stabdytos Švedijos paraiškos dėl narystės NATO, rodo parlamento dokumentas, su kuriuo ketvirtadienį susipažino naujienų agentūra AFP. Reaguodamos į Rusijos invaziją į Ukrainą, Švedija ir Suomija nutraukė dešimtmečius trukusį neutralumo ir karinio neprisijungimo laikotarpį, ir paskelbė norinčios prisijungti prie Vakarų karinio aljanso.

Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas trečiadienį atrėmė didėjantį tarptautinį spaudimą Ankarai ratifikuoti Švedijos paraišką dėl narystės NATO iki kitą mėnesį Vilniuje vyksiančio Aljanso aukščiausiojo lygio susitikimo. „Šis NATO viršūnių susitikimas vyks Vilniuje. Duok Dieve, dalyvausiu, jei neįvyks kažkas nepaprasto. Švedija turi lūkesčių. Tai nereiškia, kad mes juos patenkinsime“, – savo biuro išplatintose pastabose sakė R. T. Erdoganas.

Švedijos muzikos transliavimo milžinei „Spotify“ antradienį buvo skirta 58 mln. kronų (5,4 mln. JAV dolerių) bauda už netinkamą vartotojų informavimą apie tai, kaip naudojami surinkti apie juos duomenys, pranešė Švedijos institucijos. Švedijos duomenų apsaugos apsaugos tarnyba (IMY) pranešė, kad peržiūrėjo, „kaip „Spotify“ tvarko klientų teisę gauti prieigą prie jų asmens duomenų“. „Dėl nustatytų trūkumų IMY bendrovei skyrė 58 mln. kronų baudą“, – nurodė institucija.

Stokholme šeštadienį per šaudynes žuvo 15-metis jaunuolis, o dar trys asmenys buvo sužeisti, pranešė policija.  Pasak jos, incidento motyvai lieka neaiškūs. Šeštadienio vakarą policija gavo pranešimą apie šaudymą aikštėje netoli Stokholmo pietuose. Atvykę į įvykio vietą jie rado du žmones su šautinėmis žaizdomis. Netoliese buvo rasti dar du sužeisti žmonės.  Vienas jaunuolis nuo patirtų sužalojimų mirė, o kiti buvo nuvežti į ligoninę.

Gitanas Nausėda tikina, kad yra nemaža tikimybė Švedijai tapti Aljanso nare dar iki Vilniaus NATO viršūnių susitikimo.  Švedija tuo metu stengiasi įgyvendinti jai nurodytus Turkijos reikalavimus, nors Stokholme dėl to vyksta protestai. O kur dar NATO ir Europos Sąjungos galvos skausmu vadinama Vengrija.

Stokholme šimtai žmonių sekmadienį protestavo prieš naujus kovos su terorizmu teisės aktus, kurie buvo priimti atsižvelgiant į Turkijos nepritarimą Švedijos siekiui įstoti į NATO. Demonstraciją organizavo grupės, artimos uždraustai Turkijoje Kurdistano darbininkų partijai (PKK), kuri šią savaitę perspėjo, kad teroristams neleidžiama protestuoti Švedijoje.

Lietuvos diplomatijos vadovas Gabrielius Landsbergis iš Turkijos tikisi supratimo, jog Švedijos narystė NATO yra vieno iš labiausiai pažeidžiamų Aljanso regionų, Baltijos šalių, saugumo klausimas. „Kalbame ne tik apie Švedijos saugumą, ne tik apie Skandinavijos saugumą, bet ir apie Baltijos regioną, kuris nori būti saugesnis ir labiau apsaugotas.

Švedijos užsienio reikalų ministras ketvirtadienį sakė, kad Stokholmas įvykdė visus įsipareigojimus dėl stojimo į NATO, ir paragino Turkiją bei Vengriją leisti jo šaliai prisijungti prie Aljanso. „Tai niekada nebuvo sprintas, tai – maratonas, o dabar jau matome jo pabaigą“, – per NATO užsienio reikalų ministrų susitikimą Osle sakė Tobias Billstromas. Kiek anksčiau NATO vadovas Jensas Stoltenbergas tame pačiame susitikime sakė, kad netrukus nuvyks į Ankarą spausti dėl Švedijos narystės Aljanse.

NATO vadovas Jensas Stoltenbergas ketvirtadienį teigė netrukus vyksiantis į Ankarą paspausti Turkiją dėl Švedijos narystės Aljanse, tarp Rytų ir Vakarų balansuojančiai šaliai prezidentu neseniai perrinkus Recepą Tayyipą Erdoganą. „Žinoma, aš įsitikinęs, kad Švedija bus narė... Stengiamės, kad tai įvyktų kuo greičiau“, – per NATO užsienio reikalų ministrų susitikimą Osle sakė J. Stoltenbergas.

JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas antradienį išreiškė viltį, kad NATO galės priimti Švediją per aukščiausiojo lygio susitikimą liepą. Jis tai pareiškė praėjus dviem dienoms po to, kai Turkijos prezidentas Recepo Tayyipas Erdoganas, blokuojantis šios Šiaurės šalies paraišką, buvo perrinktas naujai kadencijai.

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas antradienį pareiškė, kad visiškai įmanoma, jog sprendimas dėl Švedijos narystės NATO bus priimtas iki liepą Vilniuje vyksiančio Aljanso viršūnių susitikimo. Pareiškimas pasirodė praėjus dviem dienoms po to, kai Turkijos prezidentas Recepo Tayyipas Erdoganas, blokuojantis šios Šiaurės šalies paraišką, buvo perrinktas naujai kadencijai.

Norvegijos valdžios institucijos antradienį pranešė, kad prie Švedijos krantų atplaukė baltasis delfinas, kuris prieš ketverius metus pirmą kartą buvo stebimas arktinėje Norvegijos dalyje už beveik 2 000 km į šiaurę. Tuomet jis buvo su, kaip manoma, pritvirtinta rusiška įranga ir atplaukė iš vieno Rusijos karinio objekto.

Švedija per pirmąjį šių metų ketvirtį sukūrė 0,6 proc. solidesnį nei per ankstesnius tris mėnesius bendrąjį vidaus produktą (BVP), antradienį pranešė nacionalinė statistikos tarnyba, remdamasi patikslintais, bet negalutiniais duomenimis. Prieš mėnesį skelbti išankstiniai duomenys rodė augimą 0,2 procento. Pernai spalį-gruodį užfiksuotas nuosmukis 0,5 procento. Ekonomikos plėtrą per pirmus tris šių metų mėnesius lėmė verslo investicijų augimas 0,5 proc.

Su sunkumais susidūrusi Švedijos nekilnojamojo turto grupė SBB pirmadienį pranešė galinti parduoti aktyvus arba visą įmonę, šalies nekilnojamojo turto sektoriui susiduriant su didėjančių palūkanų normų poveikiu. SBB pranešė, kad pirmąjį ketvirtį patyrė 2,9 mlrd. kronų (360 mln. JAV dolerių) nuostolių, nes Švedijoje nukrito būsto kainos po to, kai centrinis bankas padidino skolinimosi išlaidas, kovodamas su didele infliacija.

Mažmeninės prekybos metinis kritimas palyginamosiomis kainomis balandį sumenko iki 6,5 proc. nuo rekordinio kovą, siekusio 10,8 proc., rodo nacionalinės statistikos tarnybos penktadienį paskelbti duomenys. Galiojusiomis kainomis mažmeniniai pardavimai praėjusį mėnesį buvo 2,6 proc. solidesni nei pernai balandį. Per mėnesį (balandį, palyginti su kovu) prekyba, įvertinus sezoniškumą bei dienų skaičiaus įtaką, palyginamosiomis kainomis pagyvėjo 2,8 procento.

Nedarbas Švedijoje praėjusį mėnesį sumenko 0,2 procentinio punkto iki 7,5 proc., skelbia nacionalinė statistikos tarnyba. Bedarbių sumažėjo 11 tūkst. iki 423 tūkst. žmonių. Užimtumo lygis praėjusį mėnesį siekė 69,2 proc., darbo jėgos aktyvumo lygis – 74,8 procento. Per metus (praėjusį mėnesį, palyginti su pernai balandžiu) bedarbių Švedijoje sumažėjo 35 tūkst., nedarbo lygis nukrito 0,7 procentinio punkto.

Išlaipinimo laivo viduje juokas tarp aštuonių Švedijos karinio jūrų laivyno šauktinių nutilo, o jį pakeitė įtempta tyla, mat jie priartėjo prie Korso salos Baltijos jūroje. Skambant ant valties stogo barškantiems tuštiems kulkosvaidžių šoviniams, jaunieji kareiviai pro siaurą liuką išlipo į uolėtą krantą, šaukdami „pirmyn“, rašo Politico. Karius akylai stebi instruktoriai.

Šiaurės šalys ilgai laikėsi tvirtai, kai Europoje visu smarkumu įsisiautėjo raganų medžioklė. Tačiau 1668 m. ir švedai to ėmėsi. Visą isteriją pradėjo vaikai, kurie noriai įduodavo bet ką – net ir savo mamas. 1675 m. birželio 1 d. 71 mirties bausme nuteisti vyrai ir moterys priima paskutinę komuniją Turšokerio bažnyčioje šiaurinėje Švedijos provincijos Ongermanlando dalyje. Visi jie pripažinti kaltais dėl to, kad susidėjo su velniu.

Šeštadienį, gegužės 13-ąją, nugriaudėjo „Eurovizijos“ finalas, kuriame pergalę išplėšė Švedijos atstovė Loreen (39 m.) su daina „Tattoo“. Antradienį, gegužės 16-ąją, atlikėja sugrįžo į Švediją, kurioje ją sutiko minia gerbėjų.  Švedų dainininkė Loreen, laimėjusi „Eurovizijos“ dainų konkursą su balade „Tattoo“, antradienį grįžo namo ir sakė, kad didžiuojasi, jog yra tik antrasis žmogus per visą „Eurovizijos“ istoriją, laimėjęs konkursą du kartus. „Esu nepaprastai laiminga.

Pirmasis liepą Vilniuje vyksiančio NATO viršūnių susitikimo sėkmės elementas yra Švedijos narystė Aljanse, sako Lietuvos diplomatijos vadovas Gabrielius Landsbergis.