šv. velykos

Šiais metais Velykas švenčiame kovo 31 dieną – balandžio 1 dieną. Astrologė Vaiva Budraitytė papasakojo, ką reikėtų padaryti per Velykas, kad pritrauktume sėkmę bei kokius burtus gali atlikti kiekvienas. Velykos yra ir religingų, ir netikinčių žmonių šventė. Tai yra didžioji pavasario šventė, atgimimo diena. Tai – bundančio pasaulio pagerbimas. Kiaušinius mes dažome ir puošiame tam, kad pabrėžtume gyvybę, energiją.

Velykinis laikotarpis – tai metas, kai džiaugiamės artimųjų draugija, įvairiais patiekalais ir spalvingomis dekoracijomis. Tai laikas, kai etiketas tampa ypač svarbus. Tad etiketo lektorė ir „Instagram“ paskyros „raffine etiketas“ įkūrėja Emilija Ždanovič-Pečkienė pataria, kaip pasiruošti šventėms ir prie šventinio stalo išlaikyti pagrindinius etiketo principus. E. Ždanovič-Pečkienė sako, kad apie velykinius sveikinimus reikėtų pagalvoti iš anksto.

Lietuva švenčia Velykas. Nuo ankstyvo žmonės ne tik buriavosi prie bažnyčių, šventino margučius, bet ir mėgavosi geru oru: patraukė į gamtą, kur kepė pirmuosius šašlykus. Lietuvą su Velykomis pasveikino ir prezidentas Gitanas Nausėda kartu su žmona. Pirmoji Lietuvos pora palinkėjo gyventojams švęsti visa, kas suteikia gyvenimui daugiau taurumo ir vilties. Sostinė, Velykų rytas. Vilniečiai būriuojasi prie Vilniaus arkikatedros bazilikos, kur vyksta šventinės mišios.

Šv. Velykų proga kadenciją baigęs prezidentas Valdas Adamkus (95) Lietuvos žmonėms siunčią gražią ir prasmingą žinią. Dar prieš Velykas kalbintas V. Adamkus prasitarė, kad šiemet šv. Velykas kartu su žmona, buvusia pirmąja šalies ponia Alma Adamkiene (95), saugodami sveikatą sutiks dviese judviejų namuose. Buvęs Lietuvos Respublikos prezidentas Valdas Adamkus džiaugėsi, kad šiuo neramiu laikotarpiu, tvyrant karo įtampai, galima pasidžiaugti ir viltį teikiančia šv. Velykų švente.

Teks susitaikyti – šiemet Velykos bus kitokios. Dauguma mūsų, galiojant grižeto karantino sąlygomis, jas praleisime namuose, tik su pačiais artimiausiais. Visgi Šveicarijos sostinės Berno šokolado gamintojai Velykų sezonui ruošiasi ir gamina smaližių mėgstamus šokoladinius zuikius. Jie atspindi šių dienų realijas. Meistrai šokoladinius zuikius puošia apsauginėmis veido kaukėmis.

Netrukus į mūsų namus ir širdis pasibels šv. Velykos ir, tikėkimės, pagaliau ateis pavasaris. Jei norite jį prisišaukti kuo greičiau, pamėginkite tai padaryti sukurdami dailią ir pavasariu dvelkiančią kompoziciją. tv3.lt skaitytoja Irena Arulienė dalijasi šaunia idėja, kaip namuose sukurti stalo puošmeną – lizdelį su paukštukais ir sako, kad tai padaryti – vieni juokai: tereikia noro ir šiek tiek kantrybės. Taigi, pasiraitokime rankoves ir imkimės darbo. 1. Pasirinkite norimo storio šakelių.

Jei šioms Velykoms norite kažko išskirtino, išbandykite natūralius kiaušinių dažus. Galbūt jūsų vaikai norės šventinį stalą papuošti blizgučiais ir ryškiais lipdukais padabintais margučiais, tačiau pasiūlykite jiems kartu nudažyti kiaušinius dažais, pasigamintais iš natūralių produktų. Taip netik sutaupysite pinigų, jūsų margučiai nebus padengti cheminėmis priemonėmis, į šį procesą įtraukę vaikus juos sudominsite išskirtine veikla.

Nėra nieko įkyriau, nei negražiai lupamas kiaušinis. Ypač daug nervų tai kainuoja tada, kai kiaušinius norima patiekti svečiams. Juk nelygus jo paviršius tikrai nevilioja paragauti. Prie kiaušinio prilipęs lukštas tuoj taps praeitimi. Štai keli triukai, padėsiantys be jokių didesnių pastangų idealiai nulupti kietai virtus kiaušinius.

Premjeras Algirdas Butekvičius, sveikindamas Lietuvą Šv. Velykų proga, ragina nepaisyti „nesimastingai gaudžiančio pasaulio“ ir drąsiai žvelgti į ateitį. „Mieli Lietuvos žmonės, bundanti gamta, vis kaitriau šviečianti pavasario saulė kviečia mus į didžiąją Prisikėlimo šventę. Šiomis dienomis turime gražią progą apmąstyti tikėjimo prasmę, įvertinti išminties ir bendrystės svarbą. Esame stiprūs, nes mus amžių amžius vienija pamatinės – krikščioniškosios vertybės.

Taip, taip, gal ir nepatikėsite, bet aš tai sakau labai nuoširdžiai, nes kitaip šitas palinkėjimas neveiks. Vis galvodavau – kodėl pas mus tiek daug įtarinėjimų, nesantaikos, pykčio? Nagrinėdamas giliau šią temą, perskaičiau daug knygų, išklausiau daugybę seminarų ir noriu pasakyti, kad tai, ką suvokiau – toli gražu ne mano atradimas. Daug anksčiau tai buvo išmąstyta pasaulio mąstytojų.

Lietuvoje švenčiamas Atvelykis, dar vadinamas vaikų Velykėlėmis. Tai paskutinė poilsio ir svečiavimosi diena prieš didžiuosius darbus laukuose. Vaikams ir jų tėveliams Atvelykio pramogų prie Kauno pilies netrūko – skambėjo dainos, kaip ir per Velykas, vaikai rideno margučius, pynė kasas, kūrė gyvybės medį, saulės, vandens, žalčio simbolius, patys puošė didžiulius kiaušinius. Atvelykis, dar vadinamas vaikų Velykėlėmis, – mažųjų šventė.

Visame pasaulyje gyvenantys krikščionys stačiatikiai sekmadienio naktį laukė džiaugsmingo įvykio. Šv. Velykų naktinėse pamaldose minėdami Biblijoje aprašytus įvykius laukė Kristaus prisikėlimo. Maskvoje aukščiausi Rusijos valdžios atstovai taip pat dalyvavo ceremonijoje. Pagrindinės pamaldos vyko Kristaus Išganytojo šventovėse. Jose dalyvavo ir premjeras V. Putinas su vis dar prezidento pareigas einančiu D. Medvedevu. Pamaldose dalyvavo ir daug kitų aukštų Rusijos valdžios atstovų.

Arkikatedroje tradiciškai vyko Velyknakčio liturgija. Kardinolas A. J. Bačkis Vilniaus ir Lietuvos pagrindinėje šventovėje ragino melsti taikos, taip pat atsiversti ir tikėti Jėzų. Kardinolas priminė, kad Velyknakčio laukimas, tamsoje šviečiantys žiburiai primena mums, kad Jėzus nugalėjo tamsą ir prisikėlė. Šv. Mišiose dalyvavo daug žmonių, taip pat aukštų šalies politikų, pareigūnų. Šeštadienį, kuris ne visur vadinamas Didžiuoju, nusileidus saulei pradedamas švęsti Velyknaktis.

Lietuvos vadovai pradėjo tautą sveikinti šv. Velykų proga. Sveikinimus išsakė aukščiausi politikai. „Mieli Lietuvos žmonės, su šventomis Velykomis, su pavasario ir atgimimo švente. Iš bundančios gamtos, paukščių čiulbėjimo ir saulės spindesio pasisemkime meilės, džiaugsmo ir optimizmo“, – sakė prezidentė. „Te nubunda mūsų geriausi jausmai, dalinkimės jais su artimiausiais žmonėmis. Visiems linkiu pavasarinės gaivos ir linksmų šventų Velykų!“, – palinkėjo šalies vadovė.

Nemažai emigrantų sako, kad Velykos jiems tokia pat šventė, kaip ir Kalėdos, todėl bent porai dienų būtinai skrenda pas artimuosius. Oro uostų atstovų teigimu, didelių emigrantų srautų prieš Velykas nebūna. Ši data neprilygsta žiemos šventėms, kai oro bendrovėms net tenka rengti papildomų skrydžių. Tačiau stebima atvirkštinė tendencija – lietuviai Velykoms ištrūksta svetur, o į Lietuvą veržiasi užsieniečiai turistai.

Tęsiasi Didžiosios savaitės įvykių minėjimas. Katalikų Bažnyčioje Velykų šventimas prasideda Didįjį Ketvirtadienį ir tęsiasi visą velykinį laikotarpį, iki Kristaus žengimo į dangų šventės. Didįjį ketvirtadienį ir penktadienį einami kryžiaus keliai, minimas Viešpaties nukryžiavimas bei mirtis. Didįjį Penktadienį Bažnyčia yra paskelbusi griežto pasninko dieną. Šeštadienį, kuris ne visur vadinamas Didžiuoju, nusileidus saulei pradedamas švęsti Velyknaktis.

Visas Lietuvos šeimas suburianti šventė – Šv. Velykos – tradiciškai visiems dovanoja trečią laisvą savaitgalio dieną, todėl šeimos televizija TV3 paruošė jaukią, emocingą ir vasaros karštį budinančią programą.

Šiais metais neridenkime kiaušinių ant kilimo, aplankykime Velykų bobutę užsienyje. Zuikučiai, margučių medžioklė ir specialūs šventiniai pasiūlymai užplūs Londoną per Šv. Velykas. Visi pavasario šventės gerbėjai su šeimomis ir draugais kviečiami apsilankyti mieste, kur žadama pasirūpinti įvairaus amžiaus žmonių pramogomis, rašo kelionių tinklalapis makalius.lt. Trumpai apie tai, kaip Londonas švęs gražiausią pavasario šventę.

Šį sekmadienį Lietuvoje minėsime kovo 11-ąją, Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dieną. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija informuoja, jog papildomos poilsio dienos nebus - nedarbo diena nebus perkelta į pirmadienį. Šiais metais taip pat neplanuojama daryti darbo dienomis nedarbo dienų, įsiterpusių tarp šventinių ir poilsio dienų: pvz., jei ketvirtadienį šventė, penktadienis nedarbo diena nebus skelbiamas.

Pusantrų metų praėjo nuo tos lemtingos gruodžio nakties, kai liepsnos pasiglemžė ką tik baigtą restauruoti unikalų sakralinio paveldo palikimą – Labanoro Švč. Mergelės Marijos Gimimo bažnyčią.Ši geltona nedidukė bažnytėlė turėjo ypatingą trauką, kraštovaizdžiui suteikdavo nepakartojamo grožio. Nežinia, ar jai išskirtinumą dovanojo netoliese esanti paslaptinga Labanoro giria, ar legendomis apipintas bažnytkaimis, ar stebuklingu laikomas Švč.

Antrąją Šv. Velykų dieną  Vilniaus kongresų rūmuose vyko unikalus renginys, skirtas Šv. Velykų šventei . Klausytojai teigia, kad jau vos įėjus į kongresų rūmus buvo maloniai nustebinti – juos su šypsenomis pasitiko broliai pranciškonai ir maloniai pasveikino. Vestibiulyje klausytojai buvo pasitinkami su kava ir arbata ir „Ro ko ko“ vaikų ansamblio atliekama psalmių muzika.

Per neblaivių vairuotojų sukeltas avarijas Lenkijoje Velykų švenčių dienomis žuvo 35 žmonės. Nuo Didžiojo penktadienio kelių policija sulaikė 1 tūkst. 876 asmenis, kurie vairavo transporto priemones apsvaigę nuo alkoholio. „Šie skaičiai yra siaubingai dideli“, – antradienį sakė policijos atstovas. Prieš metus per Velykų šventes Lenkijos keliuose žuvo 27 žmonės. Per laisvadienius Lenkijoje užregistruotos iš viso 379 autoavarijos, per kurias 468 žmonės buvo sužeisti.

Trys dešimtys vienos Kinijos evangelikų Bažnyčios narių nukentėjo nuo valdžios represijų. 30 žmonių, mėginusių surengti Velykų pamaldas, buvo suimti. Bažnyčia „Shouwang“ ketino surengti Velykų pamaldas po atviru dangumi, tačiau pastorius J. Tianmingas pranešė, kad tikintieji buvo nugabenti į policijos nuovadas. Kol kas nei vienas nepaleistas, rašo BBC.

Sekmadienio vidurdienį popiežius Šv.Petro aikštėje aukojo šv. Velykų mišias ir sakė tradicinį pasveikinimą. Tai yra paskutinės svarbios iškilmės prieš kitą savaitę įvyksiantį velionio popiežiaus Jono Pauliaus II paskelbimą palaimintuoju. Popiežius Benediktas XVI pasaulio krikščionis sveikino su Kristaus prisikėlimu. Šventose mišiose dalyvavo tūkstančiai tikinčiųjų.

Šv. Velykų sekmadienį sostinėje bus apie +16 laipsnių šilumos. Kaune ir Alytuje, Raseiniuose bei Šiauliuose bus laipsniu šilčiau. Panevėžyje sušils iki 18 laipsnių. Klaipėdoje bus apie +16, o Nidoje sušils iki +12 (+14). Pietų Lietuvoje gali palyti, kitur lietus nenumatomas.

Prisikėlusysis iš tiesų yra su mumis ir tikėjimu, viltimi bei meile dalyvauja mūsų gyvenime. Kristaus Prisikėlimo šventė mums atskleidžia tikrovę, kurioje dangus susitinka su žeme, Dievas su žmogumi, Šv. Velykų homilijoje sakė Vilniaus arkivyskupas metropolitas kardinolas Audrys Juozas Bačkis. Pasak arkivyskupo, Prisikėlime glūdi mūsų vilties šaknys, mūsų viltis grįsta Dievo pažadu ir mus prikelti su Jėzumi.

Šv. Velykos – krikščionių šventė, atspindinti Kristaus prisikėlimą iš numirusiųjų po nukryžiavimo, kaip tai aprašyta Naujajame Testamente. Tai įvykę trečią dieną po Kristaus mirties (mirties dieną skaičiuojant kaip pirmą dieną). Velykos yra svarbiausia daugelio krikščionių šventė, kuria išreiškiamas didelis džiaugsmas dėl galutinės Dievo sūnaus pergalės prieš mirtį.

Vilniaus arkikatedroje bazilikoje šeštadienio vakarą vyko iškilmingos Velyknakčio šv. Mišios. Liturgijai vadovavo Vilniaus arkivyskupas metropolitas Kardinolas Audrys Juozas Bačkis. Liturgijoje dalyvavo ir šalies vadovai – premjeras Andrius Kubilius ir Seimo pirmininkė Irena Dedutienė. Taip pat šv. Mišiose dalyvavo ministras Audronius Ažubalis, parlamentarai Zigmantas Balčytis ir Arminas Lydeka.

Prieš aštuoniolika metų, kai padirbėjęs chirurgu Klaipėdoje, Pasvalyje ir Kaune A.Narbekovas nusprendė studijuoti kunigų seminarijoje, ne vienas nustebo. Dabar, regis, kitaip būti ir negalėjo. Į šio dvasininko išsakomas mintis įsiklauso ir valdžios vyrai, ir eiliniai žmonės. Dvasia gyja sunkiau Mykolo Romerio universitete kun. prof. A.Narbekovas dėsto bioetiką. Paskaičius studentų atsiliepimus, tampa akivaizdu, kad jo paskaitos – vienos įdomiausių.

Šventos Velykos yra brangiausia visų krikščionių šventė. Jei Kalėdos primena tik pirmuosius Išganytojo žingsnius mūsų žemėje, tai Velykos kalba apie jo pergalę prieš mirtį. Kalba ir apie mūsų pergalę, nes Jėzus kentėjo, mirė ir prisikėlė, kad mes turėtume gyvenimą. Jis sako: Aš atėjau, kad žmonės turėtų gyvenimą, – kad apsčiai jo turėtų (Jn 10, 10). Kristaus prisikėlimo tikrovė labiausiai atsiliepia į mūsų troškimą amžinai gyventi. Apaštalas Paulius nurodo, kaip turime švęsti Velykas.

„Aš esu prisikėlimas ir gyvenimas. Kas tiki mane,- nors ir numirtų, bus gyvas. Ir kiekvienas, kuris gyvena ir tiki mane, neragaus mirties per amžius. Ar tai tiki?“ ( Jn 11, 25- 26 ) Po ilgų Gavėnios savaičių - Velyknakčio šventųjų Mišių liturgijoje vėl džiaugsmingai skambėjo „ Aleliuja“ , skelbianti pakilią Dievo šlovės akimirką. Velykų rytą dėkojome už naująjį gyvenimą, kurį mums dovanoja mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus Prisikėlimas.

Antrąją Šv. Velykų dieną LNK savo žiūrovams pasiūlys detektyvinį koncertą „Kur dingo kiaušinis?“ Pagal scenarijų, iš televizijos studijos dingus milžiniškam kiaušiniui, kyla sumaištis: negalima paskelbti didžiųjų švenčių. Tirti vagystę imasi Šerlokas Holmsas (Artūras Orlauskas) ir Daktaras Vatsonas (Aleksandras Ivanauskas – Fara). Po televizijos laidos anonso į LNK pasipylė skambučiai – žmonės tvirtino dingusį kiaušinį matę plūduriuojantį ežere prie Trakų pilies.

Šį sekmadienį, pirmąją Šv. Velykų dieną, 19.30 val. – antrojo „Tu gali šokti“ sezono startas. Žiūrovų laukia pirmoji dalyvių atranka, į kurią susirinko ne tik savo talentu teisėjus ploti priverčiantys šokėjai, bet ir absoliučiai šokiui negabūs avantiūristai. Vienai tokių merginų projekto teisėja Jūratė Sodytė tiesiai šviesiai pasakė: „Tu man panaši į namų šeimininkę, kuri atėjo į aerobiką pasikoreguoti kūno formų.

Lietuvos televizijos laidų vedėja Palmira Galkontaitė kaip niekas kitas susiduria su dėkingumu. Už grąžintą viltį, norą gyventi, už naujai nutiestus tiltus tarp buvusių svetimų, o dabar – artimiausiais tapusių žmonių. Aštuonios įspūdingos ir įkvepiančios žurnalistės išgirstos dėkingumo istorijos atsiskleis antrąją Velykų dieną specialiame projekte „Ačiū, kad esi“. „Tai dvi valandos gerumo. Pergalingos vilties, meilės, atjautos ir taurumo pavyzdžių.

Neribota laisvė pasirodė besanti neribota nelaisvė 99,99 proc. žmonijos. Spartus mokslo vystymasis pastaraisiais amžiais, o ypač paskutiniais dešimtmečiais, ne tik nepaneigia Dievo – Kūrėjo egzistencijos Visatoje, bet - ypač kvantinė fizika - tai net sutvirtina. Mokslas gi jau pasiekė tokius Visatos ir Žmonijos pažinimo klodus, kad ir jame be tikėjimo neišsiversti.

Lietuvoje šią savaitę turėtų būti sausa ir saulėta. Anot sinoptikų, tik antradienį numatomas kiek vėsesnis oras.Kaip Lietuvos radijui sakė sinoptikė Tatjana Kempi, pirmadienį Lietuvoje pūs vidutinis vakarų/šiaurės vakarų vėjas, oras sušils iki 13–18 laipsnių šilumos, tik prie jūros bus 8–10 laipsnių, nelis. „Antradienį šiaurės vėjas neš į Lietuvą kiek vėsesnį orą. Naktį temperatūra svyruos tarp 2 laipsnių šilumos ir 2 laipsnių šalčio, dieną – nuo 9 iki 14 laipsnių šilumos.

Didžioji pavasario šventė – Velykos – dažniausiai švenčiamos balandį, o paskutinis sekmadienis prieš jas būna Verbų sekmadienis, Verbinės, daugelyje Europos šalių vadinamas Palmių sekmadieniu. Tai Kristaus garbingo įžengimo į Jeruzalę prieš kančią prisiminimas.

Nors maisto produktai brangsta, į „Maisto banko“ savanorių prašymą nupirkti maisto nepasiturintiesiems šį savaitgalį atsiliepė daugelis panevėžiečių. Produktai varguolius pasieks prieš Velykas. Panevėžiečiai jau vienuoliktą kartą dalyvavo „Maisto banko“ akcijoje ir pirko būtiniausius maisto produktus skurdžiau gyvenantiesiems. Per dvi akcijos dienas Panevėžyje nupirkta 12 tūkstančių 587 vienetai produktų už 34 tūkstančius 895 litus.

LNK tęsia tradiciją per šventes sulaukti rekordinio žiūrovų dėmesio. Praėjusį ilgąjį savaitgalį žiūrovai vėl praleido su LNK televizija. Daugiausia žmonių rinkosi LNK velykinę programą. LNK žiūrovų dalis ilgąjį Velykų savaitgalį buvo didžiausia iš visų šalies televizijų ir sudarė 22.5 proc., o TV3 – 22 proc., LTV – 11 proc., BTV – 7.8 proc. Dar didesnis atotrūkis buvo geriausiu, prime time laiku (19.10 – 22.30 val.) LNK žiūrovų dalis buvo net 27.8 proc., o TV3 – 22.2 proc.

Šventų Velykų dovanos būna įvairios. Šiemet daugeliui švenčių proga padovanota skola valstybei. Ir ne tik. Artėjant Kristaus prisikėlimo šventei, žmonės panūdo, kad jiems priartėtų kasmet gaunamos pajamų mokesčio permokos ir daugelis gavo tikrą staigmeną – žinią apie skolą valstybei. Finansų ministrė maloniu balsu paaiškino, kad žinia jau seniai turėjo tapti pavasario ženklu, tačiau anksčiau valstybei pinigų taip labai nereikėjo, kaip prireikė dabar.

Gamta bunda, medžiai sužaliuoja, pievose pražysta gėlės, pagerėja žmonių nuotaika ir atsiranda noras vis daugiau šypsotis. Visa tai asocijuojasi su pavasariu. Viena pagrindinių pavasario švenčių yra Šv. Velykos. Ši šventė neturi pastovios datos. Velykos kasmet švenčiamos pirmąjį sekmadienį po pirmos pilnaties po pavasario lygiadienio. Dažnam Šv. Velykos asocijuojasi su margučiais, jų ridenimu bei linksmybėmis.

Metas puošti namus Velykoms! Pasinaudokite šiomis puikiomis dekoracijų ir velykinių dovanų idėjomis. Pasigaminti – visai paprasta, o atrodo neįtikėtinai dailiai! Pražydusi šaka Iškyla į parką bus smagesnė jei turėsite kūrybingą tikslą: rasti dailią sausą šakelę. O kad ji išsiskleistų nuostabiausiais žiedais, jums tereikės popieriaus, žirklių ir klijų. Iškarpykite po 2 vienetus įvairiausių žiedų, lapelių ir suklijuokite abi puseles apgaubiant šaką.