sukčiai

Rokiškio rajone trečiadienį nuo sukčių nukentėjo gyventojai ir neteko apie 4 tūkst. eurų. Kaip pranešė Panevėžio apskrities vyriausiasis policijos komisariatas, apie 13.32 val. Rokiškio rajone, Žiobiškio kaime, vyras gavo sms žinutę su nuoroda sumokėti baudą, ją paspaudus, nuo banko sąskaitos buvo nuskaičiuota 416 eurų.  Tą pačią dieną, apie 22.35 val., 49-erių rokiškietė pranešė, kad paspaudus atsiųstą nuorodą, nuo banko sąskaitos buvo nuskaičiuoti 158 eurai.

Dar vienas asmuo Lietuvoje nukentėjo per investavimo platformą – sukčiai iš vyro kriptovaliutos piniginės apgaule iš vyro išviliojo 72,5 tūkst. eurų. Kaip pranešė Policijos departamentas, trečiadienį Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas gavo 45 metų vyro pareiškimą. Jis pranešė, kad nuo liepos 18 iki gruodžio 4 dienos investavimo platformoje nepažįstami asmenys iš jo kriptovaliutos piniginės apgaule išviliojo pinigines lėšas. Nuostolis – 72 tūkst.

Kol žmonės intensyviai ruošiasi Kalėdoms ir Naujųjų metų sutiktuvėms, darbų imasi ir finansiniai sukčiai. Maždaug kas antras šalies gyventojas prieš šventes pastebi išaugusį sukčių aktyvumą, rodo Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centro užsakymu atliktos apklausos rezultatai. „Pasiruošimą didžiosioms metų šventėms lydi intensyvūs ir, norisi tikėti, malonūs rūpesčiai. Tačiau šis laikas – pats darbymetis elektroniniams sukčiams.

Nacionalinis kibernetinio saugumo centrui (NKSC) prieš šventes surengus kibernetinio saugumo pratybas paaiškėjo, kad pašto tarybomis apsimetančių internetinių sukčių neatpažintų kas septintas dirbantysis. Kaip antradienį pranešė Krašto apsaugos ministerija (KAM), pratybų metu daugiau kaip šimto Lietuvos organizacijų darbuotojų buvo išsiųsta virš 40 tūkst. imitacinių laiškų – taip buvo tikrinami jų gebėjimai atpažinti pašto tarnybomis apsimetančių internetinių sukčių žinutes.

Policija gavo pranešimus, kad per investavimo platformas iš žmonių išviliota 112,4 tūkst. eurų, didžiausia suma – apie 100 tūkst. eurų – buvo išviliota Jonavos rajone. Kaip antradienį pranešė Policijos departamentas, nuo liepos mėnesio iki gruodžio 11 dienos Jonavos rajone, Ratušėlių kaime, 61 metų moteris, investuodama per internetinę platformą, prarado apie 100 tūkst. eurų. Pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl sukčiavimo.

Paprastai sukčiai savo aukų prašo pinigus pervesti į sąskaitas užsienio bankuose, kad juos būtų kuo sunkiau susekti ir atgauti. Tačiau, pasirodo, kad sukčiai gali turėti ir pačių įprasčiausių sąskaitų kai kuriuose didžiuosiuose komerciniuose bankuose Lietuvoje. Jie teisinasi, kad sąskaita, kurią valdo sukčiai, yra tikra, tačiau internete apsimetinėjama visai kitu žmogumi nei tas, kuriam priklauso sąskaita.

Lietuvos banko tyrimas rodo, kad beveik keturi iš dešimties (39 proc) šalies gyventojų per pastaruosius trejus metus susidūrė su finansiniais sukčiais. Iš jų 6 proc. susiviliojo ir nukentėjo finansiškai, 33 proc. sukčių kėslus atpažino ir finansinės žalos išvengė. Pernai sukčiavimo atakų prieš bankų klientus mastas ir toliau augo – 3,5 karto padaugėjo vartotojų ginčų su bankais dėl apgaulės būdu prarastų lėšų kompensavimo.

Lietuvos institucijos, pasigendančios socialinius tinklus „Facebook“ ir „Instagram“ valdančios bendrovės „Meta“ reakcijos į pranešimus apie sukčiavimą ir netikrų paskyrų kūrimą, prašys Europos Komisijos (EK) pagalbos kovoti su tuo. Tokį kreipimąsi rengia Ryšių reguliavimo tarnyba ir Seimo Kultūros komitetas. EK norima informuoti apie „Meta“ daromus galimus Skaitmeninių paslaugų akto pažeidimus neužtikrinant vartotojų saugumo. Trečiadienį dezinformacijos analizės centas „Debunk.

Vilniuje pirmadienį nuo sukčių nukentėjo du gyventojai. Kaip pranešė Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas, apie 12.26 min. Vilniuje, paspaudus SMS žinute gautą aktyvią nuorodą ir suvedus elektroninės bankininkystės duomenis, iš 28-erių moters banko sąskaitos apgaule išviliota per 830 eurų.  Ikiteisminiai tyrimai Tą pačią dieną, apie 15.10 val.

Šiaulių rajone iš įmonės direktorės sukčiai išviliojo 3,5 tūkst. eurų. Kaip šeštadienį pranešė Šiaulių apskrities policija, trečiadienį, 17.04 val., Šiaulių rajone, Kuršėnuose, įmonės direktorė, gimusi 1975 metais, pranešė telefonu iš esą Valstybės mokesčių inspekcijos gavusi žinutę, kurioje buvo nurodyta apie administracinį nusižengimą.  Prarado 3,5 tūkst. eurų Norėdama sužinoti apie pažeidimą, ji aktyvavo gautą nuorodą ir per elektroninę bankininkystę patvirtino savo duomenis.

Išpopuliarėjusi ir, atrodo, visiems gerai žinoma schema sukčiams vis dar padeda pelnytis iš patiklių žmonių. Spręsdami šią problemą Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovai sukūrė vaizdo klipą, kuriuo siekia atkreipti visų lietuvių dėmesį. Telefonu pasikalbėję su apsimetėliais pareigūnais, žmonės jiems atiduoda savo santaupas. Todėl tikrieji policijos pareigūnai dar kartą primena ir ragina pasidalinti su artimaisiais itin svarbia informacija.

Kaune iš įmonės sukčiai apgaule pasisavino per 312 tūkst. eurų. Kaip informavo Policijos departamentas, trečiadienį, 9.27 val., Kauno apskrities vyriausiajame policijos komisariate buvo gautas pranešimas. Juo pranešta, kad antradienį Kaune, iš įmonės banko sąskaitos, atlikus pavedimus, apgaulės būdu išviliota 312 tūkst. 322 eurai. Policija surinko medžiagą dėl sukčiavimo.  Ši iš įmonės išviliota suma yra viena iš didžiausių šiemet sukčių išviliotų pinigų sumų.

Populiariausiu pinigų išviliojimo būdu išlieka telefoniniai skambučiai – su jais susidūrė daugiau nei trečdalis Lietuvos gyventojų, rodo „Spinter tyrimų“ atlikta apklausa, kurią inicijavo Medicinos bankas.  Apklausa rodo, kad su finansinio sukčiavimo atvejais nėra susidūrę kiek daugiau nei ketvirtadalis (26 proc.) apklausoje dalyvavusių žmonių.

Finansinis sukčiavimas turi įtakos ne tik finansams, bet ir kitiems žmonių gyvenimo aspektams, įskaitant ir psichinę sveikatą. Tačiau nerimą kelia ir tai, kad nors didelė dalis gyventojų savo žinias apie sukčiavimą vertina gerai, bet išviliojamų lėšų skaičius kasmet viršija 10 milijonų eurų, rašoma pranešime žiniasklaidai. Beveik 70 proc.

Į policiją kreipėsi bendrovė, kuri nurodė pervedusi automobilio pardavėjui 95 tūkst. eurų, tačiau transporto priemonės taip ir negavusi. Policijos departamento duomenimis, trečiadienį bendrovė pranešė, kad pirko automobilį „Mercedes-Benz G400D“ ir lapkričio 2-20 dienomis į automobilio pardavėjo sąskaitą pervedė minėtą pinigų sumą, tačiau automobilio negavo. Surinkta medžiaga dėl sukčiavimo.

Sukčiai iš Lietuvos gyventojų per tris mėnesius mėgino pasisavinti daugiau nei 5 milijonus eurų. Vis dažniau sukčiai „Facebook“ apsimetinėja žinomais žurnalistais, atlikėjais ir net valstybės vadovais: vagia asmens duomenis, bando įtikinti gyventojus investuoti į išgalvotas platformas ir taip ištuština banko sąskaitas. Į gerai Lietuvoje žinomą atlikėją Vidą Bareikį nusitaikė internetiniai sukčiai.

Vilniaus rajone sukčiai iš vyro išviliojo 17 tūkst. eurų. Kaip antradienį pranešė Vilniaus apskrities policija, pirmadienį 1963 metais gimęs vyras pranešė, kad lapkričio 13 dieną ir lapkričio 16 dieną Vilniaus rajone nepažįstami asmenys, paskambinę telefonu, apgaule išviliojo elektroninės bankininkystės duomenis, iš jo banko sąskaitos pasisavino 17 440 eurų. Pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl sukčiavimo.

Lapkričio pabaigoje prasidės juodojo penktadienio išpardavimai, kurių metų siūloma įvairių prekių įsigyti su nuolaida. Kibernetinio saugumo ekspertai įspėja, kad internetinių išpardavimų metu suaktyvėja kibernetiniai sukčiai, todėl būtina kritiškai vertinti reklaminius pasiūlymus. Kaip netapti sukčių auka perkant internete ir kaip atpažinti netikras reklamas, patarė Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centro vadovė Eglė Lukošienė.

Investuodama tariamai į kriptovaliutas, Marijampolės apskrities gyventoja prarado 11,5 tūkst. eurų. Kaip pranešė Policijos departamentas, antradienį, 16.40 val., į Marijampolės apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą kreipėsi 45 metų moteris. Ji  pranešė, kad rugpjūčio mėnesį, susisiekusi su nepažįstamu asmeniu, sukūrė paskyrą bei investuodama lėšas esą į kriptovaliutas, pervedė 11 tūkst. 506 eurus. Policija pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl sukčiavimo.

Telefoniniai sukčiai niekur nedingo ir randa naujų būdų apsukti aplink pirštą lietuvius – tai rodo ir gyventojų apklausos, ir nesibaigiantys piliečių nusiskundimai internete. Siekdama apsaugoti nuo kibernetinių atakų, Ryšių reguliavimo tarnyba nuo lapkričio 1 d. ėmė blokuoti dalį skambučių.

 Baltijos šalyse, Lenkijoje toliau plinta metų pradžioje prasidėjusi dezinformacinė ataka, kuria siekiama iš gyventojų išvilioti pinigus, antradienį pranešė dezinformacijos analizės centras Debunk.org. Jo teigimu, savo veiklai sukčiai pasitelkia vis platesnį žinomų visuomenės veidų ratą – nuo pramogų pasaulio žvaigždžių, iki sportininkų ir Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Lenkijos premjerų ar prezidentų, įskaitant Gitaną Nausėda, Edgarą Rinkevičių, Alarą Karisą.

Suklastotą sąskaitą atsiuntę sukčiai iš Vilniaus įmonės išviliojo 23 tūkst. eurų, pranešė policija. Ketvirtadienio vakarą, apie 17.12 val., Vilniaus apskrities vyriausiajame policijos komisariate gautas pranešimas, kad spalio 30 dieną, apie 11.56 val., Vilniuje, Smėlio gatvėje, į įmonės elektroninį paštą buvo atsiųsta suklastota sąskaita. Į ją įmonė atliko 23 tūkstančių 83 eurų pavedimą. Pareigūnai surinko medžiagą dėl sukčiavimo.

Sukčiautoja iš Anykščių rajono gyventojos išviliojo 17,4 tūkst. eurų. Kaip pranešė Policijos departamentas, trečiadienio vakarą, apie 16.49 val. į Utenos apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą kreipėsi 76 metų moteris. Ji pranešė, kad prieš parą, antradienį, apie 17 val., Anykščių rajone, nepažįstama moteris per programėlę apgaulės būdu iš jos išviliojo 17 tūkst. 450 eurų. Dėl sukčiavimo pradėtas ikiteisminis tyrimas.

Naujus batus savo dukrai užsakiusi kaunietė Dovilė, tokios siuntos nesitikėjo – batai buvo padėvėti bei purvini. Visgi pardavėjas teigia, jog problemos nemato, nes jo teigimu, batai yra tinkami dėvėti.  „Sveiki! Daug visko esu mačiusi pirkdama ir parduodama Vinted platformoje, bet šį rytą buvau šokiruota“, – socialiniame tinkle „Facebook” rašo moteris.

Į kriptovaliutą moteriai investuoti siūlę sukčiai išviliojo iš jos beveik 12 tūkst. eurų. Kaip pranešė policija, 1951 metais gimusi moteris į Marijampolės pareigūnus kreipėsi šeštadienio vidurdienį. Ji pranešė, kad Marijampolėje nuo rugsėjo iki spalio 4 dienos jai skambinęs vyras siūlydavo investuoti į kriptovaliutą ir taip iš jos išviliojo 11 800 eurų. Pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl sukčiavimo, maksimali už tai gresianti bausmė – laisvės atėmimas iki trejų metų.

Sukčiai iš moters išviliojo 16 tūkst. eurų. Kaip pranešė Policijos departamentas, penktadienį, 13.07 val. į Šiaulių apskrities pareigūnus kreipėsi 1949-aisiais gimusi moteris. Ji pranešė, kad nuo šių metų rugsėjo 4 dienos iki lapkričio 3 dienos iš jos, siekiančios uždirbti investavimo platformoje, nenustatyti asmenys pasisavino 16 tūkst. eurų. Pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl sukčiavimo, neteisėto elektroninių mokėjimo priemonių duomenų panaudojimo.

Sukčiai iš Lietuvos gyventojų apsukriai bando išvilioti vis daugiau pinigų. Liepos, rugpjūčio, rugsėjo mėnesiais mėgino pasisavinti daugiau nei 5 milijonus eurų. Sukčiai ne tik gyventojams siuntinėja apgaulingas SMS žinutes ar elektroninius laiškus, bet ir kuria netikras socialinių tinklų paskyras. Taip pat sukčiai apsimetinėja naujienų portalais, energetikos įmone „Ignitis“ ar Lietuvos paštu, bando įtikinti gyventojus investuoti ir taip ištuština jų banko sąskaitas.

Vilniuje moteris investiciniams sukčiams per beveik pusantro mėnesio atidavė 29 tūkst. eurų. Kaip pranešė Policijos departamentas, pirmadienį, 11 val., į Vilniaus apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą kreipėsi 69 metų moteris. Ji pranešė, kad nuo rugsėjo 19 iki spalio 30 dienos Vilniuje, norėdama investuoti pinigus bei užsiregistravusi investavimo platformoje, nenustatytiems asmenims pervedė šiek tiek daugiau nei 29 tūkstančius eurų. Policija dėl sukčiavimo surinko medžiagą.

Socialiniuose tinkluose siaučiant sukčiams, kurie pasinaudodami žinomais vardais kuria netikras anketas ir bando pasipelnyti iš žmonių, ekspertai įspėja, kaip neapsigauti ir atpažinti netikrus „Facebook“ puslapius. Socialiniuose tinkluose dezinformacijos analizės centras „Debunk.org“ pasidalino naudingais patarimais, kaip neužkibti ant sukčių kabliuko. „Vienas neapgalvotas pelės paspaudimas gali kainuoti labai brangiai.

Širvintų rajono merė Živilė Pinskuvienė kreipėsi į visus su įspėjimu neužkibti ant sukčių kabliuko, nes pastaruoju metu, naudodamiesi Ž. Pinskuvienės vardu ir atvaizdu, pradėtos kurti netikros socialinių tinklų paskyros.

Buvęs aktorės Astos Baukutės (56 m.) vyras Kęstutis Rupulevičius (63 m.) susidūrė su nemalonumais. Sukčiai iš jo išviliojo nemenką sumą pinigų. Kęstutis Rupulevičius, buvęs Astos Baukutės sutuoktinis, išgyvena nemalonų laikotarpį. Vieną dieną jam pritrūko pinigų ir jis, pamatęs socialiniame tinkle „Facebook“ pasirodžiusią reklamą pasielgė neapgalvotai. Šią istoriją vyras papasakojo laidoje „Prieš srovę“. „Man staigiai prireikė pinigų.

Vilniuje iš dviejų moterų sukčiai išviliojo 700 ir 6 tūkst. eurų. Kaip pranešė Vilniaus apskrities policija, trečiadienio vakarą, apie 19.45 val., Vilniuje, paspaudus SMS žinute gautą aktyvią nuorodą ir suvedus elektroninės bankininkystės duomenis, iš 58 metų moters banko sąskaitos apgaule išviliota 700 eurų.  Dėl sukčiavimo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Paskambino telefonu Taip pat Vilniaus apskrities policija gavo 41 metų moters pranešimą, kad antradienį, apie 12 val.

Neeilinės gaudynės Klaipėdoje: naktį policininkai pasijuto lyg gerame veiksmo filme. JIe persekiojo nestojusį, prieš eismą važiavusį, sankryžas degant raudonam šviesoforui kirtusį ir net policininkų automobilį taranavusį krovininį mikroautobusiuką. Kai po įtemptų gaudynių šis nusivertė į griovį, paaiškėjo, kad prie vairo sėdėjo trylikametis ukrainietis. Kartu važiavo dar dvi nepilnametės merginos ir vaikinukas.

Lietuvos paštas perspėja gyventojus – prisidengdami bendrovės vardu, vėl siaučia sukčiai. Pakeitę taktiką, jie masiškai siunčia apgaulingas žinutes ir el. laiškus, siekdami išvilioti gyventojų pinigus ir asmens duomenis. Virtualus policijos patrulis pateikia keletą pavyzdžių, kokio pobūdžio SMS žinutes ir el.

Finansiniai sukčiai iš Lietuvos gyventojų ir įmonių trečiąjį šių metų ketvirtį kėsinosi išvilioti 5,1 mln. eurų – 21 proc. daugiau nei praėjusį ketvirtį, rodo Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centro duomenys. Liepos–rugsėjo mėnesiais sukčių padaryti realūs nuotoliai, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu praėjusiais metais, mažėjo 3 proc. iki 2,3 mln. eurų, o vidutinė išviliota suma išliko artima antrojo ketvirčio rodikliams ir siekė 871 eurą.

Rugsėjo 28 dieną Lietuvą apskriejo žinia apie realybės šou „Kelias į žvaigždes“ išgarsėjusio Rolando Skripkaičio-Rūlės mirtį, vyro kūnas rastas upėje. Situacija pradėjo naudotis ir sukčiai – neapsigaukite. Praėjus beveik mėnesiui po žinios apie Rūlės mirtį, socialiniuose tinkluose pradėjo plisti netikras straipsnis, neva publikuotas žinomame Lietuvos naujienų portale, straipsnis tariamai publikuotas spalio 22 dieną.

Socialiniame tinkle „Facebook“ užsiregistravę gyventojai praneša gavę įtartinus pranešimus, esą jų paskyros arba puslapiai bus suspenduoti dėl neva pažeistų taisyklių. Vartotojų prašoma suvesti duomenis ir taip „atgauti“ paskyrą, tačiau akylesni vartotojai perspėja – tai sukčių pinklės. Šis apgaulės būdas vadinamas fišingu (angl.

Lietuvoje daugėja europinių lėšų grobstymo atvejų. Vien šiuo metu teisėsauga tiria beveik 3 dešimtis bylų dėl milijonų eurų galbūt neteisėto pasisavinimo. Finansiniai sukčiai yra įvaldę įvairias schemas, kaip panaudoti europinius pinigus, pavyzdžiui, apsimeta ne tik ūkininkais, bet ir inovacijų bei naujų technologijų kūrėjais. O tai gali būti tik ledkalnio viršūnė – vidaus reikalų ministrė tvirtina, kad teisėsauga galėtų dirbti dar geriau.

Nuo sukčių, prisidengusių Valstybine mokesčių inspekcija (VMI), penktadienį nukentėjo marijampolietė.  Kaip pranešė Marijampolės apskrities vyriausiasis policijos komisariatas, penktadienio vakarą policijoje buvo gautas 53-ejų moters pareiškimas, kad apie 20.44 val. į savo mobilųjį telefoną gavo trumpąją žinutę tariamai iš VMI su aktyvia nuoroda. Paspaudus nuorodą ir suvedus savo duomenis nuo banko sąskaitos buvo nuskaičiuoti pinigai – 1450 eurų.

Į policiją kreipėsi pirkėjas – jis teigia už automobilį pervedęs 19,5 tūkst. eurų, tačiau mašinos negavęs. Kaip pranešė policija, ketvirtadienį, apie 10.35 val., į Marijampolės apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą kreipėsi 33 metų vyras. Jis pareiškė, kad ketvirtadienį Panevėžyje pervedė nepažįstamam asmeniui 19,5 tūkst. eurų už parduodamą automobilį „Audi A5“, tačiau automobilio negavo. Policija surinko medžiagą dėl sukčiavimo.

Policija perspėja, kad pastaruoju metu ėmė plisti naujas sukčiavimo būdas. „Nauja diena, nauja ataka“, – rašoma policijos virtualaus patrulio „Facebook“ paskyroje. „Šiandien sukčiai bando „prigauti“ siųsdami nuorodą su neva gautos baudos informacija. Būkite budrūs, saugokite savo duomenis!“ – perspėja pareigūnai. Kelmės rajone žinutę apie baudą gavusi moteris neteko 5 tūkst.

Šiaulių apskrities vyriausiasis policijos komisariatas aiškinasi sukčiavimo aplinkybes moteriai netekus 5 tūkst. eurų. Kaip pranešė policija, trečiadienį, apie 14.38 val. Kelmės rajone, Bulavėnų kaime, gyvenanti 59-erių moteris telefonu gavo žinutę apie neva jai paskirtą baudą su nuoroda susimokėti. Moteriai patvirtinus du pavedimus, iš jos apgaule buvo išviliota 5216 eurų.

Pasirodė pranešimai neva Lietuvos paštas valo sandėlius ir už tam tikrą sumą parduoda neatsiimtas siuntas. Lietuvos paštas įspėja, kad tai – sukčių bandymai pasinaudoti institucijos vardu išviliojant asmens duomenis bei pinigus. Sukčiai sukūrė kelias netikras Lietuvos pašto „Facebook“ paskyras, kuriose dalinasi reklaminiais pranešimais, skelbiančiais neva apie Lietuvos pašto organizuojamą metinį sandėlių išpardavimą.

Įspėja neapsigauti sukčių sugalvota afera – internete reklamuojami neaiškios kilmės preparatai, naudojant žinomo Lietuvos profesoriaus atvaizdą. Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerija socialiniuose tinkluose pasidalino įspėjimu nepasimauti ant sukčių kabliuko. Internete reklamuojami preparatai, kuriuos neva rekomenduoja žinomas gydytojas profesorius Rimantas Kėvalas, tik reklamoje jis pristatomas kaip kitos srities specialistas ir panaudotas kitas vardas.

Radviliškio rajono gyventoją apgavo sukčiai.  Kaip pranešė Šiaulių apskrities vyriausiasis policijos komisariatas, į pareigūnus kreipėsi Butėnų kaime gyvenanti 30-metė moteris. Ji pranešė, kad, kaip manė, iš internetinės platformos „Vinted“ mobiliuoju telefonu gavo elektroninį pranešimą su nuoroda. Ją atidarius ir suvedus elektroninės bankininkystės prisijungimo duomenis, per devynis kartus iš jos sąskaitos į svetimą buvo pervesti 4800 eurų.

Trečiadienį į naujienų portalą „Kas vyksta Kaune“ kreipėsi socialine darbuotoja dirbanti moteris, kuri įspėja, kad Dainavos mikrorajone į senjorų namų duris beldžiasi vyras, galimai siekiantis apgauti senyvo amžiaus žmones. Kaip kaunietei pasakojo prižiūrima senjorė, Dainavos mikrorajone vaikšto elegantiškai apsirengęs vyras ir siūlo senyviems žmonėms įsigyti maisto papildus.

Visiems, besinaudojantiems įvairiomis paslaugomis internete, vertėtų pasitikrinti savo slaptažodžius ir atlikti keletą paprastų pakeitimų. Programišius atskleidė lengviausiai „nulaužiamus“ slaptažodžius – jei tokius naudojate, kuo skubiau pakeiskite. „Etišku programišiumi“ prisistatantis vyras pasidalino patarimais, kaip užtikrinti didesnį internetinių paskyrų saugumą – jų tikrai verta laikytis, jei norite apsaugoti savo asmeninius duomenis.

Tikriausiai visi esame girdėję istorijų, kai sukčiai iš žmonių išvilioja didžiules pinigų sumas, o dar didesnė gyventojų dalis įtartinų telefoninių skambučių, elektroninių laiškų ar SMS žinučių yra sulaukę ir patys. Tačiau kaip tokiose situacijose reikėtų elgtis iš tiesų? Šio šeštadienio TV3 laida „Sėkmės istorijos“ atsakymų pakvies ieškoti kartu.  Ne paslaptis, kad pirmiausiai sukčiai siekia atrasti silpnąsias galimų savo aukų vietas, o tik tuomet bando iš jų pasipelnyti.

Kaune į namus atėjusiam sukčiui garbaus amžiaus moteris atidavė 10 tūkst. eurų. Kaip pranešė Policijos departamentas, antradienį, apie 15.10 val., į Kauno apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą kreipėsi 89 metų moteris. Ji pareiškė, kad tą pačią dieną, apie 14.30 val., Kaune, būnant namuose, telefonu paskambino vyras. Jis pasakė, kad policijos pareigūnas ateis į namus paimti 3 tūkst. eurų, kad nebūtų prarastas užstatytas butas.