sukčiai

Radviliškio rajono gyventoja nukentėjo nuo sukčių – jos vardu jie paėmė 6,5 tūkst. eurų kreditus. Kaip pranešė Šiaulių apskrities policija, pernai lapkričio 28 dieną Radviliškio rajono gyventoja, gimusi 1961 metais, investuodama į internetinę platformą, į nurodytą banko sąskaitą pervedė 100 eurų. Įtikinta investuoti daugiau pinigų, moteris nepažįstamam asmeniui patikėjo savo bei elektroninės mokėjimo priemonės duomenis.

Vilniaus rajone paspaudusi ant sukčių atsiųstos nuorodos, mergina prarado 950 eurų. Kaip pranešė policija, pirmadienį Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas gavo vyro pranešimą. Jis pranešė, kad šeštadienį, apie 19 val. Vilniaus rajone, paspaudus elektroniniu paštu gautą aktyvią nuorodą ir suvedus elektroninės bankininkystės duomenis, iš jo 17-metės dukters banko sąskaitos apgaule išviliota 950 eurų. Pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl sukčiavimo.

Šiais laikais sukčiams gauti jūsų kontaktinius duomenis nėra taip ir sunku. Gyventojus dažnai pasiekia įvairūs keisti pranešimai tiek SMS, tiek el. laiškų pavidalu. Vis tik ne visada iškart prašoma kažkokių duomenų ar atsiunčiamos nuorodos, o tai gali suklaidinti – mat kam sukčiams tiesiog siūlyti darbą? Vienas asmuo, paskambinęs Užimtumo tarnybai, netrukus gavo pranešimą apie darbo atranką užsienio kalba.

TV3 laidų vedėjas ir dainininkas Marijonas Mikutavičius nebežino, ką daryti, kur kreiptis ir kaip kovoti su sukčiais, kurie vagia jo nuotraukas ir, panaudoję įvairias vaizdo redagavimo programas, prikuria įvairių melagienų. Problemą nagrinėjo TV3 laidos „Top 3“ žurnalistai. „Čia ne tik mano problema, bet visų labiau žinomų marmūzių reikalas, o dabar dar su dirbtiniu intelektu viskas tobulėja ir jiems lengviau tas galvas primontuoti“, – mintimis dalinasi M. Mikutavičius.

Sukčiai ir toliau pelnosi iš patiklių žmonių – jie sukuria itin tikroviškus skelbimus, noriai bendrauja, o gavę pinigus – dingsta lyg į vandenį. Pareigūnai sako, perkant daiktus internetu nereikia elgtis spontaniškai, patikrinti pardavėją ir nesižavėti žemesne prekės kaina, nes tai dažnai ir tampa pinklėmis. Kaunietis Nerijus skelbimuose internete nusižiūrėjo kepsninę. Tokios su žmona ir norėjo, tad sumanė ją nusipirkti. Dar kiek pasiderėjo.

Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VVKT) įspėja apie internete siaučiančius sukčius, pardavinėjančius receptinius vaistus be recepto – dažnai tai yra falsifikuoti vaistai arba neaiškios kilmės produktai. VVKT socialiniuose tinkluose pasidalino įspėjimu ir paragino neužkibti ant sukčių kabliuko.

 Įtrauktos investuoti internetinėse platformose, dvi gyventojos bendrai prarado 85,8 tūkst. eurų, praneša Policijos departamentas. Teisėsaugos duomenimis, ketvirtadienį apie 12.17 val. į Alytaus apskrities policiją kreipėsi 1951 metais gimusi moteris, pareiškusi, kad kad 2023 m. rugpjūčio–rugsėjo mėn. Alytuje, Ligoninės g., jai būnant namuose, nenustatyti asmenys per internetinę investavimo platformą iš jos išviliojo 57 tūkst. eurų.

Sumaniusios investuoti internetinėse investavimo platformose dvi moterys prarado 60,4 tūkst. eurų – juos pasiglemžė sukčiai. Antradienį Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Trakų rajono policijos komisariatas gavo pranešimą, kad nuo 2023 metų gruodžio iki šių metų sausio 22 dienos Trakų rajone, Lentvaryje, 34 metų moteriai būnant namuose, nenustatyti asmenys per internetinę investavimo platformą iš jos išviliojo 50 tūkst. 483 eurus.

Ryšių reguliavimo tarnyba (RRT) įpareigojo mobiliojo ryšio operatorius laikytis tvarkos, kuri leis atpažinti, žymėti ir stabdyti apsimestines sukčių siunčiamas trumpąsias žinutes. „Pirmą kartą nustatėme apsimestinių trumpųjų žinučių identifikavimo tvarką. Mobiliojo ryšio paslaugų teikėjai nuo šiol turės identifikuoti apsimestines SMS iš bendro SMS srauto ir tokiu būdu užkirsti kelią vartotojams netekti asmeninių duomenų ar finansų“, – pranešime sakė RRT tarybos pirmininkė Jūratė Šovienė.

Per praėjusius metus finansų įstaigos fiksavo daugiau nei 10 tūkst. sukčiavimo atvejų – 33 proc. daugiau nei 2022-aisiais, rodo Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centro duomenys  Pernai sukčių išviliota suma ūgtelėjo 3,9 proc. iki 12,3 mln. eurų., finansų įstaigoms iš šios sumos pavyko sugrąžinti beveik 900 tūkst. eurų, pranešė centras. Anot jo, labiausiai augo fišingo ir investicinio sukčiavimo mastai.

Investavimo galimybe internetu susidomėjusi moteris prarado 50 tūkst. eurų, pranešė policija. Teisėsaugos duomenimis, sausio 22 d. 10 val. 48 min. į Kauno apskr. VPK Kauno r. PK kreipėsi moteris (gim. 1971 m.), kuri pareiškė, kad nuo 2023 m. rugsėjo 21 d. nenustatyti asmenys per internetinę investavimo platformą iš jos išviliojo 50 000 eurų. Pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl sukčiavimo.

Lietuvos policija įspėja – pastaruoju metu „Facebooke“ itin padaugėjo sukčiavimo atvejų, kai apsimetėliai, prisidengę draugų paskyromis, prašo pervesti pinigų. Pareigūnai įspėja šiukštu to nedaryti ir primena, kokie požymiai gali išduoti sukčius. Sukčiai nuolat ieško būdų, kaip apgauti žmones. Šį kartą nusikaltėliai vėl suaktyvėjo socialiniuose tinkluose.

Panevėžyje sukčiai iš vyro išviliojo 8 tūkst. eurų. Kaip pranešė Panevėžio apskrities policija, sausio 12 dieną 12.48 val. 1983 metais gimęs vyras pranešė, kad norėdamas užsidirbti pinigų iš investavimo, laikotarpiu nuo 2023-ųjų balandžio 1 dienos iki liepos 1 dienos, iš savo banko sąskaitos pervedė pinigus į nurodytas sąskaitas. Turtinė žala – 8150 eurų. Dėl įvykio pradėtas ikiteisminis tyrimas.

Internete siautėja sukčiai, kurie nori pasipelnyti iš patiklių žmonių. Todėl vieną TV3 laidos „Kviečiame daktarą“ epizodą gydytojas Alvydas Unikauskas pradėjo įspėjimu. Žymus vyras atskleidė, kad yra žmonių, kurie, apsimesdami juo, bando parduoti vaistus ir maisto papildus. Kaip pasakojo A. Unikauskas, apie šiuos sukčius jis sužinojo iš draugų. „Man pastoviai skambina draugai, bendradarbiai ir pažįstami.

Verslininkė Asta Meschino buvo viliojama į sukčių pinkles. El. paštu moteris gavo paslaptingą laišką su žinia, kad prieš ją vykdomas baudžiamasis procesas dėl jos įvykdytų „nusikaltimų“. Socialiniuose tinkluose Gvatemalos garbės konsulė A. Meschino pasidalijo sukčių gautu laišku apie neva jos vykdytą nusikalstamą veiklą.

Lietuvos policija savo socialinio tinklo paskyroje pasidalino įspėjimu gyventojams dėl paplitusio sukčiavimo būdo. Jie įspėja žmones, kad „Facebook“ gavus žinutę iš draugo su prašymu paskolinti pinigų, žmonės neskubėtų jų pervedinėti. „Pastaruoju metu socialiniuose tinkluose padaugėjo atvejų, kai iš pavogtų anketų sukčiai rašo draugams ir prašo paskolinti pinigų. Jeigu gavai tokį prašymą, visada pasitikrink ar tikrai rašo tavo draugas, paskambink jam ar parašyk trumpąją žinutę.

Antradienį iš Jurbarko gyventojos banko sąskaitos sukčiai apgaule pasisavino beveik 2 tūkst. eurų. Kaip pranešė policija, sausio 16 dieną apie 18.22 val. Jurbarko rajono policijos komisariatas gavo 1972 metais gimusios moters pranešimą. Teisėsaugos duomenimis, tos pačios dienos vakarą, apie 17 val., ji socialiniame tinkle „Facebook“ įdėjo skelbimą apie parduodamą striukę. Su ja susisiekusi tariama pirkėja prašė prekę išsiųsti DPD kurjeriu ir atsiuntė aktyviąją nuorodą.

TV3 laidos „Kviečiame daktarą“ vedėjas Alvydas Unikauskas praėjusio šeštadienio laidą pradėjo neįprastai – vietoje sveikatos patarimų jis visų pirma įspėjo žiūrovus saugotis sukčių. Pasak profesoriaus, internete plinta melagingi skelbimai. „Man nuolatos skambina draugai, bendradarbiai ir pažystami. Jie sako, kad „Facebook“ aš prekiauju papildais. Noriu pasakyti visiems žiūrovams – aš niekada neprekiavau ir nesiruošiu prekiauti jokiomis priemonėmis.

Į Kauno tardymo izoliatorių pirmadienio vakarą atvežtas Antanas Kandrotas sulaukė daug internautų dėmėsio. Komentatoriai juokaudami puolė skelbti, kad Celofanui „renkama parama“. Į situaciją iškart sureaguota ir Celofano „Facebook“ paskyroje. Suėmimo metu A. Kandrotas savo „Facebook“ profilyje darė tiesioginę transliaciją, kuri sulaukė ypač daug reakcijų.

Su naujienų portalų tv3.lt susisiekė skaitytojas, norėdamas pranešti apie naujus sukčiavimo internete būdus – sukčiai prisistato kaip prekės ženklų populiarintojai ir prašo atlikti nesudėtingas užduotis. Vėliau įmonė prašo pervesti pinigus į sąskaitą, žadėdama grąžinti didesnes pinigų sumas. Internete galime perskaityti ne vieną atsiliepimą, kuriame vartotojai liudija, jog pinigai nebuvo grąžinti.

Klaipėdos teismas atvertė išskirtinę bylą. Sutuoktinių pora kaltinama, jog apsimetę burtininkais ir dvasiniais vadovais iš žmonių išviliojo daugiau nei pusę milijono eurų bei naujutėlį BMW automobilį. Patiklius žmones sukčiai mulkino gąsdindami juos mirtimi, žadėdami perduoti mirusiųjų žinutes ar įtikino, jog gali išgyti nuo kovido atiduodami 100 000 eurų vertės savo širdies dalelę.

Pastaruoju metu ėmė plisti naujas sukčiavimo būdas – per įvairias pokalbių programėles siunčiamose žinutėse siūloma užsidirbti, peržiūrėjus „Youtube“ vaizdo įrašus, perspėja „Swedbank“ saugumo ekspertai. „Atsitiktiniais numeriais žinutes siunčiantys sukčiai žada 2–5 eurų dydžio atlygį už „Youtube“ vaizdo įrašų žiūrėjimą ir patiktukų uždėjimą. Žinutės gavėjui sutikus, sukčiai nurodo peržiūrėti ir pamėgti 3–4 pavyzdinius vaizdo įrašus bei atsiųsti ekrano nuotraukas.

Banko vadybininku apsimetęs vyras iš Radviliškio rajono gyventojos apgaule išviliojo 3,1 tūkst. eurų. Anot policijos, laikotarpiu nuo sausio 4 iki sausio 6 dienos Radviliškio rajone gyvenanti moteris, gimusi 1958 metais, norėdama gauti vartojimo kreditą, pokalbių programėlėje pradėjo bendrauti su nepažįstamu vyru. Banko vadybininku prisistatęs asmuo, moteriai siekiant gauti kreditą, įkalbėjo ją į skirtingas banko sąskaitas už paskolos sutarties pasirašymą, žyminį mokestį ir kt.

Atlikėja Liveta Kazlauskienė susidūrė su nemalonumais. Ją bandė apgauti sukčiai, tačiau moteris, kartu su vyru Petru, pasielgė itin gudriai. Naujienų portalui tv3.lt Liveta Kazlauskienė sutiko papasakoti apie susiklosčiusią situaciją su sukčiais. Prašė net 15 tūkstančių eurų Ji teigė, jog jiems su Petru Kazlausku buvo atsiųsta žinutė iš VMI, kurioje teigiama, jog jiedu skolingi 15 tūkstančių eurų.

Iš Ignalinos rajono gyventojos banko sąskaitos nenustatyti asmenys išsigrynino 9,6 tūkst. eurų. Kaip praneša policija, pinigai pasisavinti nuo praėjusių metų spalio 19 iki lapkričio 13 dienos. Pirminiais duomenimis, 9610 eurų išgryninti iš 1937 metais gimusios moters, gyvenančios Ignalinos rajone, Dūkšto seniūnijoje. Pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl neteisėto elektroninės mokėjimo priemonės ar jos duomenų panaudojimo.

Moteris policijai pranešė, kad iš jos sąskaitos pasisavinta per 24 tūkst. eurų, sekmadienį pranešė Policijos departamentas. Šeštadienį 16 val. 26 min. į Vilniaus apskrities Vyriausiąjį policijos komisariatą kreipėsi 1957 metais gimusi moteris, kuri pareiškė buvusi apvogta. Pasak moters, praėjusių metų gruodžio 21 dieną iš jos banko sąskaitos, atlikus keturias neteisėtas finansines operacijas, buvo pasisavinta 24 tūkst. 471 euras.

Mažeikių rajone sukčiai iš vyro išviliojo beveik 11 tūkst. eurų, šeštadienį pranešė Policijos departamentas Penktadienį 17 val. 23 min. Telšių apskrities vyriausiasis policijos komisariatas gavo 1967 metais gimusio vyro pranešimą, kad sausio 3–5 dienomis jam telefonu paskambino nepažįstami asmenys. Vyras jiems suteikė prisijungimo duomenis prie banko sąskaitų, pastarieji pasisavino 10 tūkst. 990 eurų.

Bankų specialistai pastebi, kas sukčiai pastaruoju metu dar labiau tobulėja. Jie, be kita ko, geba suklastoti ir bankų internetinius puslapius. Taip patekusi į sukčių pinkles kaunietė Ilona prarado 18 tūkst. eurų. Bankas pinigų sugrąžinti nebegalėjo, tačiau perspėja ir pataria kitą kartą dar atidžiau tikrinti internetinius puslapius, kuriuose gyventojai atlieka mokėjimus.

Baltijos šalyse toliau plinta metų pradžioje prasidėjusi sukčiavimo ir dezinformacijos ataka, o nusikaltėliai naudoja itin pažangias technologijas, penktadienį pranešė dezinformacijos analizės centras Debunk.org. Centras taip pat pabrėžia, kad nusikaltėlių veikos užkardyti institucijoms nepavyksta ir dėl vangaus „Facebook“ socialinį tinklą valdančios įmonės „Meta“ bendradarbiavimo, mat jai sukčių veikla neša pelną. „Didžiausią atakos intensyvumą stebėjome šių metų rugsėjo–spalio mėnesiais.

Vilniaus rajone gyvenantis vyras kreipėsi į policiją dėl per kelis mėnesius sukčių išviliotų beveik 49 tūkst. eurų, sekmadienį pranešė Policijos departamentas. Pinigai iš 1961 metais gimusio vyro, besinaudojusio investavimo platforma internete, išvilioti laikotarpiu nuo rugsėjo 28 iki gruodžio 20 dienos. Policija surinko informaciją apie įvykį pagal atsakomybę už sukčiavimą numatantį Baudžiamojo kodekso straipsnį.

Sukčiai artėjant gražiausioms metų šventėms nesnaudžia ir kasdien apgauna dešimtis lietuvių, iš jų išviliodami tūkstantines sumas. Tiesa, sukčiavimo būdai taip pat keičiasi – tautiečiai gauna žinutes apie neva užstrigusias siuntas ar pasiklydusį pirkinį, negana to, dar sukčiams patiki ir savo banko duomenis. Tad jei apsipirkinėjate internetu, laukiate siuntų – sukluskite.

Penktadienį į policiją dėl sukčių veiklos kreipėsi Marijampolės apskrities gyventoja. Anot Policijos departamento, 1974 metais gimusi moteris pranešė, kad nuo spalio 3 dienos internetinėje investicinėje platformoje apgaulės būdu iš jos išviliota 12 tūkst. 120 eurų. Pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl sukčiavimo.

Šiauliuose penktadienį nuo dviejų vagišių nukentėjo garbaus amžiaus vyras. Anot Policijos departamento pranešimo, apie 11 val. 50 min. į Gegužių gatvėje esantį butą užėjo dvi nepažįstamos moterys, jos tvirtino atėjusios neva dėl skaitiklių keitimo. Moterims išėjus 1945 metais gimęs vyras pasigedo piniginės su pinigais. Nuostolis siekia 12 tūkst. 600 eurų. Pradėtas ikiteisminis tyrimas.

Prasidėjusi kalėdinių dovanų karštinė ir itin išaugę siuntų kiekiai gali virsti tikru lobiu sukčiams. Šiuo laikotarpiu Lietuvos gyventojai dažniau nei įprastai sulaukia sukčių siunčiamų SMS žinučių ar elektroninių laiškų, kuriuose bandoma išvilioti jautrią informaciją ar papildomai susimokėti už neva nepavykusį siuntos pristatymą.

Į elektroninį paštą atsiuntę suklastotą sąskaitą, sukčiai iš Klaipėdos regione veikiančios bendrovės pasisavino 60 tūkst. 248 eurus. Kaip skelbia Policijos departamentas, pranešimą apie šį nusikaltimą ketvirtadienį, 10.36 val., gavo Klaipėdos rajono policijos komisariatas. Bendrovė pareigūnams pranešė, kad suklastota sąskaita buvo siųsta pirmadienį ir antradienį. Pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl stambaus masto sukčiavimo.

Nors dažnas prekybcentryje savo nuolaidų kortelę skolina kitam nieko blogo neįtardamas, socialiniuose tinkluose vis daugėja raginimų to nedaryti. Pasitaiko atvejų, kai gyventojai pasiskolinę pinigus tyčia iš svetimo žmogaus nuolaidų kortelės nuskaito joje susikaupusius pinigus – o nuskaičiuotos pinigų sumos siekia ir 50 eurų ar daugiau. Prekybcentrių atstovai teigia, kad tokių skundų kartais pasitaiko ir primena skolinant kortelę išlikti budrius.

Gyventojai piktinasi šį mėnesį gaunantys dvigubai ir dar didesnes nei ankstesnį mėnesį šildymo sąskaitas. Šilumininkai teisinasi, kad brangsta kuras, spaudžia šaltis, tad ir šilumos patiekia daugiau, o už ją tenka mokėti gyventojams. Žmonės piktinasi ir nebegaunantys kompensacijų dėl banke turimų santaupų juodai dienai ar laidotuvėms. Beje, vis plačiau teks atverti pinigines ne tik už šildymą, bet ir už elektrą ir dyzeliną.

Seime neužteko balsų įpareigoti mobiliojo ryšio operatorius nuo 2025 metų registruoti naujas išankstinio mokėjimo abonento identifikavimo modulio (SIM) korteles ir jas įsigyjančius žmones. Už tokias  Elektroninių ryšių įstatymo pataisas ketvirtadienį balsavo tik 56 Seimo nariai, o bandant priimti pakartotinai – 64 parlamentarai. Norint įstatymą priimti reikėjo, kad balsavime dalyvautų bent 71 Seimo narys. Pataisų priėmimą blokavo opozicija.

Telekomunikacijų bendrovė „Telia“ pirmoji Lietuvoje įdiegė automatinę padirbtų mobiliųjų numerių (angl. „spoofing“) blokavimo sistemą – ji per parą jau blokuoja apie 10 tūkst. iš užsienio ateinančių suklastotų „Telia“ numerių, pranešė bendrovė.   „Bitė“ teigia tai planuojanti padaryti artimiausiu metu, o „Tele2“ – kitąmet.

Rokiškio rajone trečiadienį nuo sukčių nukentėjo gyventojai ir neteko apie 4 tūkst. eurų. Kaip pranešė Panevėžio apskrities vyriausiasis policijos komisariatas, apie 13.32 val. Rokiškio rajone, Žiobiškio kaime, vyras gavo sms žinutę su nuoroda sumokėti baudą, ją paspaudus, nuo banko sąskaitos buvo nuskaičiuota 416 eurų.  Tą pačią dieną, apie 22.35 val., 49-erių rokiškietė pranešė, kad paspaudus atsiųstą nuorodą, nuo banko sąskaitos buvo nuskaičiuoti 158 eurai.

Dar vienas asmuo Lietuvoje nukentėjo per investavimo platformą – sukčiai iš vyro kriptovaliutos piniginės apgaule iš vyro išviliojo 72,5 tūkst. eurų. Kaip pranešė Policijos departamentas, trečiadienį Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas gavo 45 metų vyro pareiškimą. Jis pranešė, kad nuo liepos 18 iki gruodžio 4 dienos investavimo platformoje nepažįstami asmenys iš jo kriptovaliutos piniginės apgaule išviliojo pinigines lėšas. Nuostolis – 72 tūkst.

Kol žmonės intensyviai ruošiasi Kalėdoms ir Naujųjų metų sutiktuvėms, darbų imasi ir finansiniai sukčiai. Maždaug kas antras šalies gyventojas prieš šventes pastebi išaugusį sukčių aktyvumą, rodo Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centro užsakymu atliktos apklausos rezultatai. „Pasiruošimą didžiosioms metų šventėms lydi intensyvūs ir, norisi tikėti, malonūs rūpesčiai. Tačiau šis laikas – pats darbymetis elektroniniams sukčiams.

Nacionalinis kibernetinio saugumo centrui (NKSC) prieš šventes surengus kibernetinio saugumo pratybas paaiškėjo, kad pašto tarybomis apsimetančių internetinių sukčių neatpažintų kas septintas dirbantysis. Kaip antradienį pranešė Krašto apsaugos ministerija (KAM), pratybų metu daugiau kaip šimto Lietuvos organizacijų darbuotojų buvo išsiųsta virš 40 tūkst. imitacinių laiškų – taip buvo tikrinami jų gebėjimai atpažinti pašto tarnybomis apsimetančių internetinių sukčių žinutes.

Policija gavo pranešimus, kad per investavimo platformas iš žmonių išviliota 112,4 tūkst. eurų, didžiausia suma – apie 100 tūkst. eurų – buvo išviliota Jonavos rajone. Kaip antradienį pranešė Policijos departamentas, nuo liepos mėnesio iki gruodžio 11 dienos Jonavos rajone, Ratušėlių kaime, 61 metų moteris, investuodama per internetinę platformą, prarado apie 100 tūkst. eurų. Pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl sukčiavimo.

Paprastai sukčiai savo aukų prašo pinigus pervesti į sąskaitas užsienio bankuose, kad juos būtų kuo sunkiau susekti ir atgauti. Tačiau, pasirodo, kad sukčiai gali turėti ir pačių įprasčiausių sąskaitų kai kuriuose didžiuosiuose komerciniuose bankuose Lietuvoje. Jie teisinasi, kad sąskaita, kurią valdo sukčiai, yra tikra, tačiau internete apsimetinėjama visai kitu žmogumi nei tas, kuriam priklauso sąskaita.

Lietuvos banko tyrimas rodo, kad beveik keturi iš dešimties (39 proc) šalies gyventojų per pastaruosius trejus metus susidūrė su finansiniais sukčiais. Iš jų 6 proc. susiviliojo ir nukentėjo finansiškai, 33 proc. sukčių kėslus atpažino ir finansinės žalos išvengė. Pernai sukčiavimo atakų prieš bankų klientus mastas ir toliau augo – 3,5 karto padaugėjo vartotojų ginčų su bankais dėl apgaulės būdu prarastų lėšų kompensavimo.

Lietuvos institucijos, pasigendančios socialinius tinklus „Facebook“ ir „Instagram“ valdančios bendrovės „Meta“ reakcijos į pranešimus apie sukčiavimą ir netikrų paskyrų kūrimą, prašys Europos Komisijos (EK) pagalbos kovoti su tuo. Tokį kreipimąsi rengia Ryšių reguliavimo tarnyba ir Seimo Kultūros komitetas. EK norima informuoti apie „Meta“ daromus galimus Skaitmeninių paslaugų akto pažeidimus neužtikrinant vartotojų saugumo. Trečiadienį dezinformacijos analizės centas „Debunk.

Vilniuje pirmadienį nuo sukčių nukentėjo du gyventojai. Kaip pranešė Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas, apie 12.26 min. Vilniuje, paspaudus SMS žinute gautą aktyvią nuorodą ir suvedus elektroninės bankininkystės duomenis, iš 28-erių moters banko sąskaitos apgaule išviliota per 830 eurų.  Ikiteisminiai tyrimai Tą pačią dieną, apie 15.10 val.

Šiaulių rajone iš įmonės direktorės sukčiai išviliojo 3,5 tūkst. eurų. Kaip šeštadienį pranešė Šiaulių apskrities policija, trečiadienį, 17.04 val., Šiaulių rajone, Kuršėnuose, įmonės direktorė, gimusi 1975 metais, pranešė telefonu iš esą Valstybės mokesčių inspekcijos gavusi žinutę, kurioje buvo nurodyta apie administracinį nusižengimą.  Prarado 3,5 tūkst. eurų Norėdama sužinoti apie pažeidimą, ji aktyvavo gautą nuorodą ir per elektroninę bankininkystę patvirtino savo duomenis.