Lietuvoje plinta klastinga sukčių afera: ragina neapsigauti

Svarbu žinoti, kaip apsisaugoti nuo sukčių.

Patarimai gyventojams

Informacija apie dažniausiai pasitaikantį scenarijų, kuriuo sukčiams pavyksta išvilioti iš gyventojų tūkstantines sumas, savo „Facebook“ paskyroje pasidalijo Nacionalinis kibernetinio saugumo centras. 

Pasak jų, yra kelios išeitys, ką daryti paspaudus ant sukčių atsiųstos nuorodos ir nenorint netekti savo duomenų ar santaupų.

TAIP PAT SKAITYKITE:

Iš vyro Vilniuje apgaulės būdu išvilioti 16 tūkst. eurų

Vilniuje nuo sukčių nukentėjo 91 metų vyras: susigundė pasiūlymu investuoti internetu ir prarado 110 tūkst. eurų

Nuo sukčių nukentėjo Juodšilių gyventojas – prarado beveik 35 tūkst. eurų

„Kaip veikia duomenis išvilioti siekiantys sukčiai ir kodėl verta rūpintis savo slaptažodžių saugumu? Dalinamės plačiau apie vieną iš galimų, dažnai pasitaikantį scenarijų:

1. Piktavalis išsiunčia gyventojui žinutę su nuoroda į duomenų išviliojimo puslapį. Kaip telefono numeris pateko į sukčių rankas? Dažna situacija yra telefono numerio nutekėjimas iš kažkokio šaltinio, bet net jei savo telefono numeriu gyventojas dalinasi ypač apdairiai, sukčiai telefono numerį galėjo sugeneruoti ir atsitiktinai, kartu su daug kitų numerių, kuriems išsiuntė tą pačią žinutę.

2. Gyventojas, raginamas žinutės tekste kuriamo skubos jausmo, paspaudžia žinutėje esančią nuorodą ir patenka į puslapį, kuris iš pirmo žvilgsnio atrodo patikimai. Atsidūrus įtarimą keliančiame puslapyje, praneškite apie jį čia: https://www.nksc.lt/pranesti.html

Gavę pranešimą NKSC tokią svetainę užblokuos, ir ji taps nebeprieinama.

3. Esminis žingsnis – svetainėje bus raginama suvesti savo duomenis, pavyzdžiui, registruotis arba prisijungti, norint pamatyti svetainės turinį. Gyventojui supratus, kad įtartiname puslapyje suvedė savo duomenis, reiktų nedelsiant pakeisti kitų paskyrų, pradedant el. paštu, slaptažodžius. Jei tokia situacija nutinka su banko prisijungimais, pranešti savo bankui, o nukentėjus finansiškai – kreiptis į policiją.

4. Gyventojui atlikus registraciją, į sukčiaus rankas pateks el. paštas ir, tikėtina, ne vienoje interneto svetainėje vartotojo naudojamas slaptažodis.

5. Piktavalis bandys prisijungti prie įvairių gyventojo paskyrų naudodamas išgautus prisijungimo duomenis, vesdamas turimą ar panašius slaptažodžius.

Ką piktavalis gali nuveikti patekęs į vieną ar kitą gyventojo paskyrą? Atlikti piniginį pavedimą, išgauti pinigus arba svarbią informaciją iš gyventojo draugų apsimesdamas juo, pasinaudoti paskyroje išsaugotais banko kortelės duomenimis ir apsipirkti, šantažuoti gyventoją prašant išpirkos ir kt.

Daugiau apie tai, kaip apsaugoti savo paskyras ir turtą, sužinosite nemokamuose kibernetinės higienos savarankiškuose mokymuose https://www.nksc.lt/mokymai/, kur atrinkome esminius saugumo patarimus gyventojams. Likite saugūs“, – įraše rašė jie.