sukčiai

Mažo miestelio šeimos gydytoja Asta pateko į sukčių pinkles. Patikėjusi, kad investuoja į kriptovaliutą, moteris dabar liko skolinga draugams, kolegoms, kreditoriams ir net pacientams 170 tūkstančių eurų. Todėl Asta nusprendė kreiptis į TV3 laidą „TV Pagalba“. Moteris niekam nesakė, kad pakliuvo į sukčių pinkles. Dėl nuolatinio streso moteriai pašlijo sveikata ir ji pasakojo, kad jaučia nuolatinę gėdą.

Į policiją kreipėsi Pakruojo gyventoja, per maždaug pusmetį sukčiams pervedusi 32,4 tūkst. eurų. Kaip pranešė Šiaulių apskrities policija, 1960 metais gimusi moteris nuo pernai liepos iki šių metų sausio minėtą pinigų sumą pervedė į užsienio šalių banko sąskaitas, tačiau žadėtų paslaugų negavo. Šių paslaugų policija pranešime nedetalizuoja. Pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl sukčiavimo.

Šarūnas Zarudnevas ir jo draugė Evelina – pradedančiųjų keliautojų pora. Panorę pasimėgauti saulės spinduliais ir kitokiu gyvenimo ritmu, jiedu nutarė keliauti į Tailandą. Nors pora buvo pasidomėjusi, kokie yra dažniausi vietinių bandymai apgauti turistus, visgi patys tapo tokių aferų taikiniu ir iš arti pamatė, kaip viskas vyksta.

Iš Tauragės gyventojos sąskaitos apgaule pasisavinta 50 tūkst. eurų. Kaip pranešė policija, pirmadienį, apie 12 val. 50 min., Tauragėje, 34 metų moteriai jungiantis prie elektroninės bankininkystės puslapio, buvo sukurta nauja paskyra. Apgaulės būdu iš banko sąskaitos pasisavinta 50 tūkst. eurų. Pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl neteisėto prisijungimo prie informacinės sistemos.

Kaune sukčiai iš senolės išviliojo daugiau kaip 4000 eurų, antradienį pranešė vietos policija. Pirmadienio vidurdienį Kaune, Baltijos gatvėje senolė sulaukė nepažįstamo asmens skambučio. Šis pranešė, kad jos turimi pinigai netikri. Netrukus pas senolę neva patikrinti pinigų atvyko pareigūne prisistačiusi moteris. Jai išvykus, pasigesta santaupų.

Policija tiria tris įvykius, žmonėms pranešus apie pastarosiomis dienomis sukčių išviliotus pinigus, iš viso – per 75 tūkst. eurų. Kaip pranešė Policijos departamentas, antradienį, 21 val. 49 min., Kauno apskrities policija gavo 1979 metais gimusio vyro pranešimą, kad vasario 4 d. apie 9 val., jam būnant namuose, per internetinę akcijų biržų prekybą, apgaulės būdu, iš jo išviliota 60,5 tūkst. eurų. Taip pat antradienį, 9 val. 16 min.

Sukčiautoja iš moters sąskaitos pasisavino 7,2 tūkst. eurų. Kaip pranešė policija, pirmadienį, 13 val. 50 min., Panevėžio apskrities vyriausiasis policijos komisariatas gavo pareiškimą. Jame nurodoma, kad 61 metų moteriai praeitą savaitę, ketvirtadienį, apie 11 val., būnant namuose, paskambino banko darbuotoja prisistačiusi moteris. Ji apgaule iš banko sąskaitos pasisavino 7,2 tūkst. eurų. Pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl sukčiavimo.

Romantinių sukčių spąstai ieškant aukų tampa vis geriau paslėpti, rodo „Swedbank“ saugumo specialistų išnarpliota viena realiai nutikusi istorija. Gydytoju iš JAV apsimetęs sukčius įtikino vieną lietuvę, kad keliaudamas pas ją buvo sulaikytas Vokietijos teisėsaugos su jai skirta brangių papuošalų dėžute.  Kadangi ant papuošalų dėžutės neva buvo nurodyti mylimosios duomenys, į teisėsaugos akiratį pateko ir ji.

Šiaulių apskrityje sukčius, apsimetęs įmonės vadovu, išviliojo 64,3 tūkst. eurų. Anot Policijos departamento, šeštadienį apie 13 val. į policiją kreipėsi moteris (gimusi 1962 metais), kuri pranešė, kad trečiadienį-ketvirtadienį nepažįstamas asmuo, elektroninėje erdvėje prisistatęs bendrovės direktoriumi, apgaulės būdu išviliojo 64,3 tūkst. eurų. Policija įvykį tiria.

Visame pasaulyje siautėja romantiniai sukčiai, kurie prisidengdami karininkais, krepšininkais, slaptais agentais, ieškosi antrosios pusės, o iš tiesų – aukų, iš kurių vėliau išvilioja didžiules pinigines sumas. Lietuvoje romantiniai apgavikai iš savo aukų vien pernai išviliojo 600 tūkstančius eurų. Tačiau tai – tik ledkalnio viršūnė, mat svetima sąskaita praturtėti nori ne tik romantiniai, o įvairaus plauko sukčiai, kurie pernai metais iš lietuvių susižėrė 10 milijonų eurų.

Lietuvos bankų asociacijos (LBA) duomenimis, pernai šalies finansų ir kredito įstaigų klientai, užkibę ant romantinio sukčiavimo kabliuko, neteko 0,6 mln. eurų. Pagal žalos mastą apgavikai romantikai jau aplenkė vadinamuosius telefoninius sukčius, rašoma pranešime spaudai. Aukų dažnai ieškoma socialiniuose tinkluose, pažinčių programėlėse. Specialistai pataria būti budriems, o susidūrus su sukčiavimu – netylėti.  „Tinder Swindler“ (angl.

Sukčiavimų elektroninėje erdvėje būdai tampa vis įvairesni, įmantresni. Vis dar pasitaiko atvejų, kuomet didelė žala padaroma ne tik fiziniams asmenims, bet ir juridiniams. Paskutinę savaitę Vilniaus apskr.

Sukčiai iš Vilniaus apskrities įmonių ir gyventojų šiomis dienomis išviliojo per 154 tūkst. eurų. Kaip pranešė Policijos departamentas, trečiadienį, 7 val. 51 min., Vilniaus apskrities policija gavo pareiškimą, kad prieš dvi dienas, pirmadienį, apie 17 val., Vilniuje įsikūrusi bendrovė gavo tariamų partnerių suklastotus sąskaitos rekvizitus. Už prekes į nurodytą sąskaitą užsienio banke ji pervedė 113 tūkst. eurų.

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT) gavo informacijos, kad pastaruoju metu padaugėjo bandymų sukčiauti prisidengiant vadovaujančias pareigas užimančių FNTT pareigūnų vardu. FNTT primena netikėti tokiais melagingais skambučiais ir jokiu būdu neatskleisti asmeninės informacijos.

Įtartini sandoriai, netikri skelbimai ir neva iš banko gautos žinutės kelia nerimą gyventojams. Šie ženklai išduoda, kad interneto platybėse knibždėte knibžda sukčių, norinčių ištuštinti svetimas kišenes. Policija pastebi, kad pastaruoju metu sukčiai tapo dar įžūlesni. Vien per praeitus metus jie išviliojo daugiau nei 46 mln. eurų.

„Ignitis“ pranešė, kad sukčiai klientams prisistato jų vardu ir ragina būti atsargiais.  Pasak „Ignitis“, sukčiai skambina telefonu ir, prisistatę įmonės atstovais, meluoja apie skolas, kurias ragina apmokėti.  „Raginame klientus būti atidžiais, nes pastaruoju metu suaktyvėjo sukčiai, prisistatantys „Ignitis“ vardu. Telefonu paskambinę sukčiai prisistato „Ignitis“ atstovais ir teigia, kad klientai turi skolų, kurias reikia kuo skubiau apmokėti.

Kriptovaliutą pirkęs vyras teigia praradęs 18,2 tūkst. eurų ir ketvirtadienį kreipėsi į Klaipėdos policiją. 32 metų pareiškėjo teigimu, nuo pernai spalio 26 iki gruodžio 8 dienos, perkant kriptovaliutą iš jo buvo išviliota 18,2 tūkst. eurų, pranešė policija. Ji dėl sukčiavimo policija pradėjo ikiteisminį tyrimą.

Finansiniai sukčiai iš Lietuvos gyventojų ir įmonių pernai išviliojo 10,2 mln. eurų – dukart daugiau nei 2020-aisiais, kai šie nuostoliai siekė 4,8 mln. eurų, rodo Lietuvos bankų asociacijos (LBA) duomenys. Pe metus pustrečio karto išaugo sukčiavimo atvejų skaičius: labiausiai padaugėjo fišingo (apgaulės būdas, kai sukčiai pateikia nuorodas į suklastotas svetaines) ir telefoninio sukčiavimo.

Šeštadienį Ukmergės rajone moteris sukčiams atidavė 1 tūkst. eurų, pranešė policija. Pinigus iš gimusios 1936 metais gimusios moters apgaule išviliojo telefoniniai sukčiai. 1 tūkst. eurų ji atidavė atėjusiam nepažįstamam asmeniui. Pradėtas ikiteisminis tyrimas.

Policija Visagine pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl incidento, kai avansą už parduodamą butą pasiėmusi moteris dingo. Nukentėjusioji sukčiams atidavė net 10 tūkst. eurų. Vietos policijos komisariate buvo gautas 1958 metais gimusios moters pareiškimas, kad pernai lapkritį ji su kita moterimi pasirašė preliminarią buto pirkimo-pardavimo sutartį, kur buto pardavėja, pateikdama neteisingus duomenis apie parduodamą butą, paėmė 10 tūkst. eurų avansą.

Pernai situacija nekilnojamo turto (NT) rinkoje buvo įtempta, kainos sparčiai augo, o būstų mažėjo. Tuo naudojosi ir sukčiai. Policija suskaičiavo, kad pernai sukčiavimo atvejų buvo kelis kartus daugiau nei užpernai. O NT specialistai pastebėjo, kad tai atspindi dabartinę NT rinką: žmonės skuba pirkti, dažnai būsto net neapžiūrėję, nesusipažinę su jo savininku. Todėl pirkėjams patariama atidžiau skaityti skelbimus ir neskubėti mokėti pinigų.

Moteris iš Šakių rajono į tariamą kriptovaliutos platformą teigia pervedusi daugiau nei 151 tūkst. eurų ir praradusi pinigus. Tai rekordinė šiemet sukčių išviliota suma. Marijampolės apskrities policija be šio atvejo tiria dar du atvejus, kai asmenys į tariamą kriptovaliutos platformą pervedė iš viso 64,4 tūkst. eurų. „Sumos iš ties įspūdingos. Žmonės pinigus prarado internete pamatę reklamą, siūlančią greitai praturtėti.

Policija tiria galimą sukčiavimą, kai du asmenys į kriptovaliutos įmonę pervedė 64,4 tūkst. eurų. Antradienį, po 11 val., Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jurbarko rajono policijos komisariate gautas pareiškimas. Jame teigiama, kad 72 metų moteris nuo spalio 4 dienos į užsienyje registruotą kriptovaliutos įmonę pervedė 27 tūkst. 350 eurų, o 22 metų jaunuolis į tą pačią įmonę pervedė 37 tūkst. 100 eurų. Pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl sukčiavimo.

Vyras policijai pranešė, kad sukčiai iš jo išviliojo 15,6 tūkst. eurų. Kaip sekmadienį pranešė Vilniaus apskrities policija, 1972 metais gimęs vyras nurodė, kad pinigų neteko lapkričio 16 dieną. Surinkta medžiaga dėl galimo sukčiavimo.

„Luminor“ bankas perspėja klientus apie itin išaugusį „fišingo“ (angl. phishing) atakų skaičių. Finansiniai nusikaltėliai gyventojams siunčia apgaulingas trumpąsias žinutes ir elektroninius laiškus, kuriais siekia išvilioti su prisijungimu prie banko sąskaitos susijusius duomenis. Banko sukčiavimo prevencijos ekspertai primygtinai rekomenduoja žinutėse esančių  nuorodų bei priedų laiškuose neatidaryti.

Kokerpudelį įsigyti sumanęs šiaulietis pateko į sukčių spąstus ir prarado 3,3 tūkst. eurų. Kaip skelbia policija, pernai tarp gruodžio 23 ir gruodžio 25 dienos Šiauliuose, Lyros gatvėje gyvenantis 30-metis vyras per kelis kartus pervedė 3 tūkst. 310 eurų už perkamą šunį. Apie jo pardavimą buvo skelbiama internetinėje svetainėje sarikas.lt. Tačiau šiaulietis šuns negavo, pinigai negrąžinti. Policija pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl sukčiavimo.

Sukčiai per nepilną pusmetį iš Kretingos gyventojo išviliojo 20,4 tūkst. eurų. Trečiadienį Kretingos rajono policijos komisariatas gavo 50-mečio vyro pranešimą. Jis teigė, kad nuo rugpjūčio mėnesio iki gruodžio 24 dienos apgaulės būdu, iš jo buvo išvilioti pinigai. Pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl sukčiavimo, pranešė policija. Nuo sukčių nukentėjusių asmenų pranešimus trečiadienį gavo ir Vilniaus apskrities policija.

Sukčiai iš Kauno apskrities gyventojos išviliojo 29,7 tūkst. eurų, pranešė policija. Antradienį Kauno apskrities policija gavo 64 metų moters pranešimą. Ji teigė, kad pirmadienį, apie 16 val. 23 min., jai būnant namuose, paskambino nepažįstami asmenys. Jie apgaulės būdu iš jos išviliojo 29 tūkst. 772 eurus. Policija dėl sukčiavimo surinko medžiagą.

Po pažinties internete moteris prarado 20,5 tūkst. eurų, pranešė policija. Praeitą ketvirtadienį į Panevėžio apskrities pareigūnus kreipėsi 55 metų moteris. Ji nurodė, kad spalio mėnesį socialiniuose tinkluose susipažino su vyriškiu, kuris apgaulės būdu iš jos išviliojo pinigus. „Jie kurį laiką susirašinėjo ir pinigus išviliojo apgaulės būdu“, – BNS sakė Panevėžio apskrities policijos atstovas Tadas Martinaitis. Vyriškis pristatė esąs užsienietis.

Kaune įmonės darbuotoja sukčiams pervedė 35 tūkst. eurų. Kaip pranešė policija, pirmadienį, apie 6 val. 30 min., įmonės 58 metų darbuotoja, gavusi elektroniniu paštu nurodymą, į nepatikrintą banko sąskaitą pervedė pinigus. Pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl sukčiavimo.

Teismui perduota viena didžiausių PVM grobstymo ir pinigų plovimo bylų šalies istorijoje, žala valstybei siekia apie 13 mln. eurų. „Šiaulių apygardos teismui perduota didelės apimties baudžiamoji byla, kuri yra viena iš didžiausių nepriklausomos Lietuvos istorijoje finansinių nusikaltimų bylų, kurioje valstybei buvo padaryta apie 13 mln.

Antradienį kai kuriuos „Swedbank“ klientus pasiekė apgavikiškos žinutės, kuriose siunčiama nuoroda atidaro sufalsifikuotą internetinį portalą, labai panašų į tikrąjį. Apsimesdami banku ir gyventojams siųsdami gąsdinančias žinutes sukčiai bando praturtėti kitų sąskaita. „Pastaruoju metu gyventojai sulaukia skambučių bei SMS žinučių su nuorodomis į netikrą „Swedbank“ puslapį, skatinant atblokuoti užblokuotas sąskaitas ar sustabdyti neegzistuojančius pavedimus.

Vieno iš didžiausių šalies bankų saugumo ekspertai perspėja, kad pastarosiomis dienomis padažnėjo sukčių atakos prieš gyventojus. Sukčiai gyventojams siunčia SMS pranešimus informuodami apie neva užblokuotą asmeninę sąskaitą.

Į Panevėžio policiją kreipėsi vyras, netekęs beveik 23 tūkst. eurų. Anot Policijos departamento pranešimo, 1966 metais gimęs vyras ketvirtadienį Panevėžio apskrities vyriausiajam policijos komisariatui pranešė, kad lapkričio 23–24 dienomis nenustatyti asmenys per internetinę investavimo platformą apgaulės būdu iš jo išviliojo 22 tūkst. 799 eurus. Vyras teigė užsiregistravęs į kriptovaliutos prekybos internetinę platformą ir pateikęs savo naudojamų banko sąskaitų duomenis.

Didžiausią paštomatų tinklą Lietuvoje turinti „Omniva LT“ perspėja šalies gyventojus apie suaktyvėjusius bandymus sukčiauti prisidengiant bendrovės vardu. Įmonė informuoja, kad internetiniai sukčiai bando išvilioti mokėjimo kortelių duomenis siųsdami netikras nuorodas. „Omniva“ prašo būti dėmesingus ir atidžiai vertinti informaciją. Nė vienoje oficialioje įmonės valdomoje svetainėje neprašoma pateikti mokėjimo kortelės duomenų, rašoma pranešime spaudai.

Vilniuje iš moters banko sąskaitos sukčiai apgaule pasisavino per 9,6 tūkst. eurų. Kaip pranešė policija, pinigai iš 51 metų moters sąskaitos pasisavinti per pusės mėnesio laikotarpį – nuo lapkričio 11 iki 25 dienos. Trečiadienį gavusi nukentėjusios pareiškimą, policija surinko medžiagą dėl sukčiavimo.

Dar vienas sukčiavimo atvejis sostinėje – nukentėjusi moteris sukčiams atidavė beveik 50 tūkst. eurų. Policija praneša, kad lapkričio 17 d. Vilniaus apskr. VPK gautas 70 metų moters pareiškimas, kad nuo spalio 12 d. iki lapkričio 15 d. telefoniniai sukčiai apgaule pasisavino 46 900 eurų. Moteris teigė, kad sukčiai prisistatė Maskvos parapsichologijos centro darbuotojais. Surinkta medžiaga dėl sukčiavimo.

Butu už gerą kainą Ukmergėje susidomėjusi moteris vos netapo eiline sukčių auka. Vis dėlto, prašomo 100 eurų rezervacijos mokesčio ji neskubėjo pervesti. Sukčius net sutiko pasirašyti sutartį dėl rezervacijos mokesčio. Moteris paprašė duoti jai šiek tiek laiko, o tuo pačiu metu nuvyko prie namo, kuriame esą yra parduodamas butas. Tada moteris įsitikino, kad telefonu su ja kalbėjo sukčius, nes jo apibūdintas parduodamas būstas neatitiko realybės, kurią ji išvydo.

Planai įsigyti nuosavą būstą jaunai šeimai atnešė ne įkurtuvių džiaugsmus, bet nuostolius. Buto pardavimo skelbimu su išperkamąja nuoma susižavėjusi pora ilgai negalvojo ir skubėjo rezervuoti būstą. Tad sumokėjo pardavėjui 3 tūkst. avansą. Tačiau po kelių dienų pardavėjas su visais pinigais dingo.

Ketvirtadienį vakare „VIADA LT“ „Facebook“ paskyroje pastebėta, kad internetiniai sukčiai apsimeta įmonės administracija ir melagingai žmonėms praneša apie laimėtą konkursą, rašoma pranešime spaudai. „VIADA LT“ atstovybė ragina nepasikliauti jokiomis žinutėmis apie laimėjimą, jokiu būdu nepateikti savo asmeninių duomenų ir nedaryti apmokėjimų. Įmonė kreipėsi į teisėsaugą ir „Facebook“ platformą – ieškoma būdų, kaip sustabdyti sukčius ir jų apgaulingus veiksmus.

Iš Prienų savivaldybei pavaldžios įstaigos sukčiai apgaule išviliojo daugiau nei 35 tūkst. eurų. Pinigus prarado Prienų kultūros ir sporto centras, BNS patvirtino rajono meras Alvydas Vaicekauskas.   Antradienį Prienų rajono policijos komisariatas gavo įmonės darbuotojo pareiškimą, kad dieną prieš tai į elektroninį paštą buvo gauta klaidinanti informacija ir išvilioti pinigai.

Daugiau nei pusė (56 proc.) šalies gyventojų arba jų artimieji šiais metais susidūrė su telefoniniais ar elektroniniais sukčiais –  8 proc. punktais daugiau nei 2019 metais, rodo naujausia apklausa.  „Swedbank“ Finansų instituto užsakymu atlikto gyventojų tyrimo duomenimis, vienas iš šešių tokių  susidūrimų baigiasi finansiniais apgautų žmonių nuostoliais.

Kasmet sukčiai iš gyventojų ir įmonių išvilioja tūkstančius eurų. Jie negaili laiko ir įdarbio, todėl atpažinti sukčiavimo metodus tampa vis sudėtingiau. Iš gyventojų ir įmonių nusikaltėliai išvilioja vis didesnes pinigų sumas. Antradienį įvykusioje vaizdo konferencijoje buvo pristatyta, kaip keitėsi susiduriančiųjų su sukčiais skaičius ir patirtys, kokios sukčiavimo technikos dominuoja pastaruoju metu ir kokio dydžio nuostolius dažniausiai patiria gyventojai.

Koncernas EBSW – laukinio devyniasdešimtųjų kapitalizmo simbolis, žaibiškai iškilęs ir ne ką mažiau žaibiškai žlugęs. Krachą patyręs koncernas nusinešė tūkstančių indėlininkų santaupas, privedė prie valstybinio banko griūties ir tapo viena garsiausių aferų Lietuvos istorijoje. Šios istorijos veikėjai – vienos ryškiausių lietuviškų pavardžių nutekėjusiuose Pandora Papers dokumentuose.

Dainininkė Katažina Zvonkuvienė ilgąjį savaitgalį pakliuvo į nemalonią situaciją – moters vardu ėmė naudotis internetiniai sukčiai, siūlantys netikrus laimėjimus ir išviliojantys iš žmonių asmeninę informaciją.  Apie tai Katažina pranešė savo socialiniuose tinkluose. „Dėmesio!!! Instagram profilyje atsirado NETIKRA mano anketa! Galimai susikurs ir čia, Facebooke.

Į Vilniaus apskrities policiją kreipęsis vyras teigia praradęs 358 tūkst. eurų. Pasak antradienį pareiškimą parašiusio 47 metų vyro, tokios pinigų sumos jis neteko nuo birželio mėnesio investuodamas į kriptovaliutą. Policija pranešė pradėjusi ikiteisminį tyrimą dėl sukčiavimo.

„Luminor“ bankas perspėja klientus apie padažnėjusias finansinių sukčių, siunčiančių melagingas trumpąsias žinutes, atakas. Tokios žinutės sukurtos taip, kad vizualiai atrodytų tarsi siunčiamos iš banko ir jose pranešama apie neva atliktą mokėjimą, kurį gavėjas esą dar gali atšaukti paspausdamas pridėtą nuorodą. Banko sukčiavimo prevencijos ekspertai perspėja, kad pastaruoju metu finansiniai sukčiai tampa vis išradingesni.

Rudens sezonas būsto nuomos skelbimų rinkoje visada yra intensyvus, nes gyvenamosios vietos ieško į didžiuosius Lietuvos miestus studijuoti atvykę studentai. Dėl šios priežasties ir būsto kainos rinkoje kyla. Specialistai pastebi, kad pastaruoju metu skelbimų portaluose atsiranda vis daugiau netikrų būsto skelbimų. Įvairiose socialinio tinklo „Facebook“ grupėse didmiesčių gyventojai dalijasi įtarimą keliančiais skelbimais.

Lietuvos paštas praneša, kad sukčiai įmonės vardu siunčia trumpąsias žinutes apie apie neva sulaikytą siuntą ir reikalingą atnaujinti informaciją. Apgaulingose žinutėse pateikiama aktyvi nuoroda, kurią kviečiama paspausti. Valstybės įmonė įspėja to nedaryti.  „Primename klientams gavus įtartiną žinutę ar laišką jokiu būdu nespausti turinyje esančių nuorodų. Pastaruoju metu matome suaktyvėjusį apgaulingo turinio siuntimą.