studijų programos

Dalis aukštųjų mokyklų prieš prasidedant studentų priėmimui nusprendė nebevykdyti kai kurių studijų programų. Būsimieji studentai išsigandę ir pasipiktinę. Tuo metu Studentų sąjungos prezidentas ramina, kad toks aukštųjų mokyklų žingsnis padės išvengti nepasitenkinimo prastomis studijomis. Švietimo ir mokslo ministerijos duomenimis, atsisakyta 64 programų. Kai kurios iš jų uždarytos, nes nesusirinko reikiamas studentų skaičius.

Šiaulių universitetas šiais metais stojantiesiems siūlo daugiau kaip 20 bakalauro studijų programų. Taip pat šiame universitete studentams sudarytos sąlygos pasirinkti jiems įdomius dalykus, įgyti kuo daugiau tarpdisciplininių žinių. Studentai gali pasirinkti gretutines studijas, gali derinti tradicines studijas su nuotolinėmis ir kooperuotomis studijomis, kai realios užduotys atliekamos organizacijose, rinktis jungtines studijų programas su Lietuvos ir kitų šalių aukštosiomis mokyklomis.

Dėl įtempto gyvenimo ritmo, didelių darbo krūvių, nuolatinio streso bei netaisyklingos mitybos šiandien vis labiau populiarėja sveikatos tema. Nuolat žiniasklaidoje, televizijoje žmonės skatinami rūpintis sveikata, kadangi šiuolaikinės visuomenės gyvenimo įpročiai ją itin greitai nualina. Dėl šių priežasčių jau dabar populiarios sveikatos mokslų specialybės ilgainiui įgaus dar didesnį pagreitį ir užtikrins itin dideles ateities karjeros perspektyvas.

Savaitgalį pasibaigė stojimo į universitetus ir kolegijas prašymų registracija – paaiškėjo, kokias studijų programas dažniausiai rinkosi stojantieji. Vis dėlto vienas dalykas – būsimųjų studentų norai, o kitas – studijų kokybė. tv3.lt aiškinosi, kaip stojančiųjų pasirinktas studijų programas vertina Studijų kokybės vertinimo centras.

Šiais metais stojant į šalies universitetus ir kolegijas daugiausiai pokyčių yra susiję su stojimo prašymų pateikimo procedūra. Stojantieji privalės turėti itin aiškius norimų studijuoti studijų programų prioritetus, nes gaus ne du, kaip anksčiau, o tik vieną kvietimą studijuoti į valstybės finansuojamą arba mokamą studijų vietą. Sausio 30 d. Kauno futbolo manieže (Aukštaičių g. 51, Kaunas) vyks 14-oji Aukštųjų mokyklų mugė.

Sveikatos informatika – taip vadinsis pirmoji šalies akademinėje istorijoje bendra dviejų Lietuvos universitetų pirmosios pakopos studijų programa, kurią pirmadienį, pasirašydami jungtinės veiklos sutartį, pristatė KTU ir LSMU vadovai. Šioje bendroje Kauno technologijos universiteto (KTU) ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) studijų programoje bus specializuojamasi į informacinių technologijų (IT) taikymą sveikatos srityje.

Prasidėjus naujiems mokslo metams Lietuvos moksleiviai jau penktus metus iš eilės kviečiami susipažinti su studijų programomis, paskaitomis ir kitais studentiško gyvenimo ypatumais projekte „Moksleivi, pabūk studentu“. „Artėjant egzaminams ne vienas susimąsto, kur stoti, ką daryti pabaigus mokyklą.

Šiemet juodajame sąraše atsidūrė 60 studijų programų, kurias stojantiesiems siūlė šalies universitetai ir kolegijos, tačiau dėl menko stojančiųjų susidomėjimo priėmimas į minėtas programas vykdytas nebuvo. Nors aukštosios mokyklos dažnai kritikuojamos dėl to, kad vilioja studentus ir į ne itin perspektyvias studijų programas ir taip susirenka studijų krepšelius, panašu, kad laikui bėgant patys stojantieji ima skirti grūdus nuo pelų.

Po bendrojo priėmimo į aukštąsias mokyklas įstoję studentai galės gauti ne tik socialines bei paskatinamąsias, bet ir studijų stipendijas. Vyriausybė patvirtino Studijų stipendijų skyrimo ir mokėjimo tvarkos aprašą, reglamentuojantį šių stipendijų skyrimo ir mokėjimo tvarką įstojusiesiems į valstybės nefinansuojamas vietas nuo 2012 – 2013 mokslo metų. Ši stipendija bus skiriama visam studijų laikotarpiui.

Abiturientai bėga iš Lietuvos. Jie stoja į tolimojo ir artimojo užsienio universitetus, siekia karjeros aukštumų ir nebegrįžta į gimtą kraštą. Švietimo ir mokslo ministerija ramina: esą užsienyje studijuojančiųjų skaičius siekia viso labo 3,5 proc. besimokančiųjų Lietuvoje skaičiaus, todėl jaudintis nėra ko. Čia pat priduriama, kad Lietuvos vidurkis aukštesnis nei Europos Sąjungos vidurkis, kuris siekia 2,6 proc., bet pirštu pabadoma į tokias šalis kaip Austrija, kurioje 4,1 proc.

Nors abiturientai dar nebaigė brandos egzaminų sesijos, dažnas, nors trumpam padėjęs vadovėlius į šalį, varto įvairius aukštųjų mokyklų leidinius ar ieško informacijos apie studijų galimybes internete. Nors dalis abiturientų dėl studijų kainos ir sąlygų kartais kritiškai vertina galimybę studijuoti Lietuvoje ir mėgstama sakyti, kad įdomių ir perspektyvių studijų mūsų šalyje nėra, aukštosios mokyklos skuba šią nuomonę paneigti ir teigia, kad naujų studijų programų šiemet „užderėjo“ itin daug.

Valstybė investuoja apie 91 mln. litų ES paramos į socialinių ir humanitarinių mokslų bei menų studijų programų atnaujinimą Lietuvos aukštosiose mokyklose, pranešė Švietimo ir mokslo ministerija. Greta didžiųjų Vilniaus ir Kauno universitetų galimybę pagerinti studijų kokybę bei patrauklumą įgyja ir regioninės aukštosios mokyklos, teigiama pranešime. Švietimo ir mokslo ministras pasirašė finansavimo projektus aštuoniems universitetams.

Aukštosios mokyklos pasirengė ateinantiems 2010-2011 studijų metams, pranešė Švietimo ir mokslo ministerija. Ministro įsakymu patvirtinti nauji valstybiniai studijų programų kodai, iš viso perkoduota 1420 studijų programų: 1091 bakalauro ir magistro universitetuose, 329 profesinio bakalauro kolegijose. Pasak švietimo ir mokslo viceministrės Nerijos Putinaitės, nauja kodavimo sistema yra informatyvesnė studentams, darbdaviams ir visuomenei.

2010 m. studentai bus priimami į naujai žymimas studijų programas. Aukštosios mokyklos baigia perkoduoti studijų programas pagal naują, lankstesnį studijų klasifikatorių, kurį taikant bus galima teikti žymiai daugiau nei iki šiol kvalifikacinių laipsnių, pranešė Švietimo ir mokslo ministerija. Vėliausiai iki šių metų pabaigos naujai koduotos programos bus pertvarkytos pagal atnaujintus bendruosius reikalavimus studijų programoms.