Šiemet juodajame sąraše atsidūrė 60 studijų programų, kurias stojantiesiems siūlė šalies universitetai ir kolegijos, tačiau dėl menko stojančiųjų susidomėjimo priėmimas į minėtas programas vykdytas nebuvo. Nors aukštosios mokyklos dažnai kritikuojamos dėl to, kad vilioja studentus ir į ne itin perspektyvias studijų programas ir taip susirenka studijų krepšelius, panašu, kad laikui bėgant patys stojantieji ima skirti grūdus nuo pelų.
Daugiausiai „numarintų“ programų – LEU ir ŠU
Lietuvos edukologijos universitete reikiamo studentų skaičiaus nesurinko šešios studijų programos: Baltarusių filologijos, Chemijos, Ekologijos ir gamtamoklsio ugdymo, Europos istorijos, Katalikų tikybos ir Fizikos ir informacinių technologijų. Toks pat programų skaičius – šešios, studentų nesudomino ir Šiaulių universitete, kur nuo šių metų rudens nebus dėstoma Dekoratyvuioji želdininkystė, Fizika ir informatika, Lietuvių filologija, Neformalusis ugdymas ir etika, Optometrija ir Verslo ekonomika.
Aleksandro Stulginskio universitete neįvyko priėmimas į Augalų biologijos ir selekcijos, Bendrosios agroinžinerijos bei Vandens apsaugos inžinerija ir valdymo studijų programas. Mokolo Romerio universitetešiemet pirmakursiai nesimokys specialybių – anglų ir antroji ugdymo kalba bei Ugdymo karjerai pedagogikos.
Kauno technologijos universitetas (KTU) nesulaukė pageidaujančių studijuoti Elektroninio mokymosi technologijas, Odos ir polimerinių gaminių dizainas ir technologijas, Statybų technologijos bei Tekstilės dizainas ir technologijas. Keturios studijų programos – Kraštovaizdžio architektūra, Lietuvių filologija ir latvių kalba, Muzikos teorija ir istorija ir Religijos pedagogika ir psichologija šiemet nebuvo populiarios tarp Klaipėdos universiteto (KU) studentų.
Stojantieji žino, ką nori mokytis
Apie tai, ką signalizuoja šių metų „numarintų“ programų skaičius į naujienų portalo Balsas.lt klausimus atsakė LAMA BPO prezidentas Pranas Žiliukas.
Studentų nesurinko 60 studijų programų – kaip galima vertinti šį skaičių praėjusių metų kontekste? Ar „numarintų“ programų padaugėjo? Ar pozityvi tendencija, kad dalis programų „numarinama“?
Pastaraisiais metais studijų programų, į kurias neįvyko priėmimas, skaičius panašus – apie 60. Pozityvu tai, kad šios nerentabilios programos, jeigu nebus uždarytos, turės būti tobulinamos. Tuomet jas galima pritaikyti taip, kad atitiktų šių dienų poreikius.
Itin ryškiai išsiskyrė (po 6 programas nebus organizuojama) LEU ir ŠU – kuo galima paaiškinti tokį „dominavimą“?
Stojantieji galėjo pasirinkti kitas studijų programas, kuriose mokomi dalykai galbūt labiau sudomino. Taip pat galėjo nesuvilioti ir pati aukštoji mokykla ar miestas.
Kalbant apie studijų programų turinį, kokios pasirinkimo tendencijos ryškėja žvelgiant į nepopuliarias programas? Ar tai, kad „iškrenta“ šios programos, rodo, kad stojantieji renkasi labiau motyvuotai ir studijuoja dėl profesijos, o ne dėl „popieriaus"“. Be to, gal taip „atsijojamos“ neefektyvios ir darbo rinkai nereikalingos studijos?
Studijų programos tampa nepopuliariomis, nes stojantieji žino, ką nori mokytis. Jie domisi studijų programų turiniu, kokie moduliai bus dėstomi, todėl ir pasirenka jiems labiausiai tinkančias. Šiemet jautėsi, kad stojantieji, ypač vidurinį išsilavinimą įgiję užsienyje, labiau renkasi klasikinius pavadinimus turinčias programas. Nemažai įtakos turi ir tai, ar aukštoji mokykla yra nusistačiusi konkursinio balo slenkstį, ar ne. Atsijojant silpnesniuosius ne visada pavyksta surinkti būtiną potencialių stojančiųjų skaičių.
Nemažai programų nebus vykdoma kolegijose, ar su tuo sietinas regioniškumo kriterijus, kad studentai nenori mokytis mažesniuose miesteliuose?
Kai kurių studijų programų stojantieji galbūt neįžvelgia perspektyvų gaunant norimą darbą ar uždarbį. Vieta, kurioje yra aukštoji mokykla, taip pat lemia stojančiojo apsisprendimą – jei miestas ar miestelis nesudomins, stojantysis gali pasirinkti studijuoti ten, kur jam atrodys patraukliau.
