studentai

Lietuvos aukštosios mokyklos netrukus atvers duris savo studentams. Tačiau baiminantis Covid-19 grėsmės, universitetai ir kolegijos bent dalį savo veiklos suplanavo vykdyti nuotoliniu būdu. O tais atvejais, kuomet studentai mokysis įprastiniu būdu, kai kurie universitetai numato, kad bus privalu dėvėti apsaugines kaukes. Portalas tv3.lt pasidomėjo, kaip dalis Lietuvos aukštųjų mokyklų ketina organizuoti paskaitas Covid-19 pandemijos metu.

Šalies universitetuose stojantieji labiausiai rinkosi studijuoti teisę Vilniaus universitete (VU) ir programų sistemas Kauno technologijos universitete (KTU), ketvirtadienį pranešė Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacija bendrajam priėmimui organizuoti (LAMA BPO). Jos teigimu, sutartis su VU dėl nemokamų teisės studijų sudarė 239 stojantieji, su KTU dėl programų sistemų – 235. Toliau penketuke – ekonomikos, medicinos ir politikos mokslų studijos VU, dėl jų sutartis sudarė atitinkamai 195, 167 ir ...

Šiemet studentams paskirta daugiau valstybės finansuojamų vietų negu iki šiol. Tačiau tiems, kuriems nepavyko gauti finansavimo, Valstybinis studijų fondas praneša apie galimybę gauti valstybės remiamą paskolą. Studentai jau gali pildyti prašymus-anketas paskolai rudens semestrą gauti.  Studentams teikiamos trijų rūšių paskolos: valstybės remiama paskola studijų kainai sumokėti, gyvenimo išlaidoms padengti ir dalinėms studijoms pagal tarptautines (tarpžinybines) sutartis.

Kad rugsėjis nepateiktų nemalonios staigmenos, mokyklas ir universitetus baigę jaunuoliai turėtų atsiminti kelis svarbius dalykus apie privalomąjį sveikatos draudimą (PSD). Pabaigus mokslus ir nepradėjus dirbti, gali tekti mokėti privalomojo sveikatos draudimo įmokas (PSD). Ką reikėtų žinoti? Visi abiturientai ir absolventai valstybės lėšomis privalomuoju sveikatos draudimu yra draudžiami iki rugpjūčio 31 dienos.

Pasibaigus pagrindiniam priėmimui į aukštąsias mokyklas kvietimų studijuoti universitetuose ir kolegijose sulaukė 22 tūkst. 271 stojantysis. Labiausiai stojantieji šiemet rinkosi Vilniaus universitetą, o valstybė daugiausia finansuos teisės ir ekonomikos studijas šioje aukštojoje mokykloje bei programų sistemų studijas Kauno technologijos universitete.

Abiturientai su nekantrumu laukia bendrojo priėmimo į aukštąsias mokyklas rezultatų, kurie turėtų paaiškėti jau šeštadienį, rugpjūčio 22 d. Vieni jaudinasi, kad nepavykus įstoti sugrius ateities planai, o kiti atskleidžia, kad nesėkmės atveju turi ir kitų tikslų. Stojant į aukštąsias mokyklas, abiturientams koją pakišti galėjo matematikos valstybinis brandos egzaminas. Nacionalinės švietimo agentūros duomenimis, jo neišlaikė trečdalis abiturientų.

Vykdant koronaviruso infekcijos (COVID-19) plitimo prevenciją, aukštųjų mokyklų vadovai turės užtikrinti į Lietuvą atvykusių studijuoti užsieniečių izoliacijos sąlygas. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija informuoja apie Operacijų vadovo, sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos patvirtintus reikalavimus mokslo ir studijų institucijoms priimant į Lietuvą atvykstančius studijuoti užsienio piliečius.

Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacija bendrajam priėmimui organizuoti (LAMA BPO) antradienio vidurdienį baigia pagrindinį prašymų studijuoti aukštosiose mokyklose priėmimą. Iki pirmadienio 15 val. sulaukta beveik 28 tūkst. stojančiųjų pageidavimų, BNS informavo asociacijos atstovė spaudai Dovilė Cicėnaitė-Kaveckienė. Anot jos, suskaičiavus rezultatus, kvietimus studijuoti planuojama išsiųsti šeštadienį. Valstybė šiemet ketina finansuoti 16,5 tūkst. pirmakursių studijas: 10,3 tūkst.

Dirbantis studentas nebėra retas reiškinys. Didelė dalis net nuolatinių studijų formą pasirinkusių asmenų geba derinti ir darbą, ir studijas. Iki šio pavasario dirbęs ir darbo netekęs, ar iš jo savanoriškai išėjęs studentas neturėjo jokių garantijų, nors darbo metu atsakingai mokėjo mokesčius. Dabar situacija kitokia. Nuo 2020 m. gegužės 8 d. įsigaliojus Užimtumo įstatymo pakeitimams – darbo neturintiems ir nuolatinėse studijose studijuojantiems asmenims yra suteikiamas bedarbio statusas.

Karantino metu nekilnojamo turto (NT) rinkoje greičiausiai reagavo nuomotojai, kai kurie iš karto sumažino nuomos kainas. Šiandien, kai karantinas jau pasibaigė, kainos grįžta į senas vėžias. Tačiau, anot specialistų, vis tiek šiuo metu pasiūla dar didesnė negu paklausa. Tad neskubant butą galima išsinuomoti pigiau. NT ekspertas ir įmonės „Realdata“ vadovas teigia, kad butų nuomos kainos po truputį grįžta į prieš tai buvusį lygį.

Australijos teisėsauga skelbia apie smarkiai sparčiai dažnėjančias apgavystes, kurių aukomis tampa daugiausia studentai iš Kinijos. Pekino tarnybomis apsimetę apgavikai grasina studentams ir jų šeimoms, suvaidina studentų pagrobimus ir išsireikalauja milijonų. Vonios kambaryje surištomis galūnėmis ant grindų sėdintis jaunas vyras – apgavikų auka. Pastarieji jo nei pagrobė, nei surišo – viską jaunuolis suvaidino pats apgavikams pagrasinus.

Jei dabar abiturientai jaučiasi lengvai apsvaigę nuo universitetų, studijų programų gausos ir galimybių, ką veikti užvėrus mokyklos duris, tai tarybinio studento norams vietos nebuvo. Baigęs mokyklą ir nusiteikęs krimsti karčią sovietinės aukštojo mokslo sistemos šaknį, jis tegalėjo pretenduoti į vieną specialybę viename universitete.

Poreikis turėti stogą virš galvos – natūralus ir neabejotinas kiekvieno žmogaus siekis, tiesa, ne visada laikytas kiekvieno teise laisva valia pasirinkti, kur ir kaip gyventi. Būtent sovietų santvarka Lietuvoje, kontroliuodama visuomenės gyvenimo sritis nuo A iki Z, ir verslumą laikydama didžiuoju blogiu, nuomos rinką pavertė nelegalia veikla.

Gerai besimokantiems pedagogikos studentams bus skiriamos 300 eurų specialiosios stipendijos. Trečiadienį Vyriausybė pritarė Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos teiktai iniciatyvai, kuria siekiama skatinti gabius ir motyvuotus stojančiuosius rinktis pedagogo profesiją. Šias stipendijas gaus visi 2020-aisiais įstoję į valstybės finansuojamas pedagoginių studijų vietas.

Seimas po pateikimo pritarė ir imasi toliau svarstyti šalies vadovo Gitano Nausėdos pataisas, kuriomis būtų įteisintos tikslinės stipendijos valstybei reikalingas specialybes pasirenkantiems studentams bei profesinių mokyklų mokiniams. Už tai balsavo 87 Seimo nariai, prieš nebuvo, susilaikė vienas. Toliau įstatymas bus svarstomas rudens sesijoje. Projektais prezidentūra sako siekianti sudaryti sąlygas valstybei stipendijomis skatinti žmones rinktis trūkstamas specialybes.

Moksleivių ir studentų per metus sumažėjo 8,3 tūkst., bendras besimokančiųjų ir studijuojančių skaičius šių mokslo metų pradžioje siekė  459,4 tūkst., penktadienį skelbia Statistikos departamentas. 2019-ųjų rudenį į bendrojo ugdymo mokyklas priimta 29,8 tūkst. pirmokų – jų skaičius, lyginant su situacija prieš metus, padidėjo 1,1 tūkstančiu. Iš viso mokslo metus 2019-aisiais pradėjo 325,7 tūkst. moksleivių. Brandos atestatus gavo 21,5 tūkst. abiturientų, t.y. 1,6 tūkst.

Baigiamųjų darbų gynimas – neišvengiamas žingsnis, laukiantis kiekvieno studento, norinčio pabaigti studijas. Kasmet tūkstančiai studentų jaudinasi prieš šį lemtingą savo žinių ir darbo pademonstravimą prieš komisiją, tačiau šiemet studentų laukia dar neregėtas išbandymas – baigiamuosius darbus dėl karantino teks gintis nuotoliniu būdu. Portalas tv3.lt pasidomėjo, kaip karantino metu, kol įvestas nuotolinis ugdymas, atrodys studentų baigiamųjų darbų gynimas didžiausiuose šalies universitetuose.

Geriausiai vertinamų Lietuvos aukštųjų mokyklų reitinguose matyti pokyčių – kai kurie universitetai šiemet pasiekė aukščiausius savo įvertinimus. Žurnalas „Reitingai“ trečiadienį pristatė skirtingų švietimo bei aukštojo mokslo institucijų reitingus ir vertinimus. Vienas jų – jau septintą kartą pristatomas institucinis šalies universitetų ir kolegijų reitingas. Iš viso universitetai buvo vertinti pagal 48 skirtingus parametrus, kurie yra sugrupuoti į šešis stambius kriterijus.

Vyriausybė ragina Seimo nesvarstyti opozicijos siūlymo dvigubinti socialines stipendijas studentams, kad šios siektų 257 eurus per mėnesį. Vyriausybė šią savaitę, teikdama išvadą Seimui dėl svarstomų Mokslo ir studijų įstatymo pataisų, nurodė, kad Vyriausybė dar pernai liepą pritarė Seimo svarstomiems siūlymams kelti stipendijas nuo šių metų rugsėjo maždaug 10-čia eurų – nuo dabar esančių 126,75 euro (3,25 BSI) iki 136,5 euro ir toks padidinimas „atitinka esamas valstybės finansines galimybes“....

Nacionalinė koledžų atletų asociacija (NCAA) paskelbė apie rimtus pokyčius. Studentams pagaliau bus leista užsidirbti. Lyga patvirtino, kad žymiausi jos talentai galės gauti pinigus iš reklamos. Jaunuoliams taip pat bus leista samdyti agentus, kurie padės tvarkytis su reklamos pasiūlymais.

Kol vieni studentai karantinuotis grįžo į gimtuosius miestus pas tėvus, kiti dėl įvairių aplinkybių buvo priversti likti studentų bendrabučiuose. tv3.lt naujienų portalas pasidomėjo, ar studentai, likę gyventi bendrabučiuose, dėl to nerimauja, ir kokiomis sąlygomis gyvena. „Baisu nėra, nors kartais kyla apie tai minčių, bet tai tik priverčia dar labiau saugotis.

Tyrimų duomenimis, net ketvirtadalis studentų Lietuvoje patiria finansinių sunkumų ir didelė dalis studijuojančių bent jau pirmaisiais studijų metais vis dar yra priklausomi nuo tėvų. Vis dėlto, ne visi artimieji yra pajėgūs paremti savo atžalas finansiškai, be to, minėta pagalba negali būti amžina. Prodiuseris Saulius Urbonavičius-Samas, universitetą baigęs prieš tris dešimtmečius, aukštąją mokyklą ir kiauras kišenes su šypsena prisimena kaip sinonimus.

Lietuvos studentų krepšinio lygos (LSKL) 2019-2020 metų sezono uždanga nuleista užtikrinta daugkartinių čempionų triumfu – Arūno Juknevičiaus auklėtiniai su studentiškajame krepšinyje debiutavusiu Kauno „Žalgirio“ žaidėju Roku Jokubaičiu priešakyje didžiajame LSKL finale 23 taškų skirtumu – 96:73 (24:10, 29:10, 22:23, 21:30) nukovė Klaipėdos universiteto (KU) ekipą. VDU pagrindinei ekipai tai jau šešioliktasis LSKL čempionų titulas.

Maniloje dešimtys Universiteto studentų surengė kasmetinį nuogą bėgimą. Filipinų Universiteto pastatų komplekse Maniloje nuogi jauni vyrai kasmet bėga jau nuo praėjusio amžiaus 8-ojo dešimtmečio. Tuomet surengta pirma tokia vieša akcija protestuojant prieš anuomečio šalies diktatoriaus taikomą cenzūrą. Laikai keičiasi, bet universiteto studentų brolijos nuogaliai kasmet vis išbėga nuogi. Tik problemas kelia kaskart kitas. „Nuogalių bėgimu jie ne tik parodo savo kūnus.

Dar vienas dviprasmiškas įrašas viešumoje – šį kartą apie eutanaziją ir virusų kilmę paskaitoje samprotauja Kauno kolegijos dėstytoja. Vieni jos pasisakymus vadina radikaliais ir tikina, kad dėstytojams reiktų įvesti cenzūrą, kiti tame nemato nieko blogo ir sako, kad visi gali išsakyti savo mintis, net jei jos ir kai kam atrodo neteisingos. „Po truputį bus įvedinėjama eutanazija. Eutanazija bus privaloma mirtinai sergantiems ir senukams.

Vyriausybė užsimojo parduoti tuštėjančius profesinių mokyklų bendrabučius. Esą pardavus nereikalingas patalpas atsirastų pinigų suremontuoti užpildytus barakus. Studentai remontų labai laukia, tačiau nerimauja, kad pardavimai neįsismarkautų, kad pardavus tariamai nereikalingas patalpas, jiems visai nebeliks, kur gyventi. Sovietiniame Marijampolės profesinio rengimo centro bendrabutyje studentams tenka gyventi po 2-3 kambaryje, o virtuvė ir tualetas yra bendri visam aukštui.

Nuo privalomosios tarnybos kariuomenėje nuo šiol neatleis nei jaunystė, nei lankoma aukštoji mokykla. Ketvirtadienį Krašto apsaugos ministerijoje sudarytas šauktinių sąrašas, į kurį pirmą kartą įtraukti ir 18-mečiai, ir studentai.

Kasmet daugelis abiturientų suka galvas, kokias studijas pasirinkti ir kokia kryptimi pasukti savo gyvenimą. Kol vieniems apsisprendimą palengvina senos svajonės, talentai, šeima ar draugai, kiti apsisprendžia išgirdę ministro pažadą, kad jų studijos bus finansuojamos. Vis dėlto panašu, kad tai tebuvo pažadas, nes ministro žodžiais patikėję pirmakursiai už studijas tebemoka patys.

Lietuvos muzikos ir teatro akademijos dėstytojai kartu su studentais pirmadienį sostinės miesto centre surengė nevilties kupiną performansą. Riksmu į niekur menininkai reiškė savo nepasitenkinimą esamomis algomis ir požiūriu į menininkus. Esą iš gaunamų pinigų oriai išgyventi neįmanoma, o valdžios požiūris į kultūrą ir jos darbuotojus – niekinis.

Lietuvos švietimo sistemoje įsišaknijusi ne viena problema. Kol pedagogai trimituoja apie matai iš metų neaugančias algas, aukštojo mokslo bendruomenė Vyriausybei negaili kritikos, kad ši užmiršo apie savo pažadus ir aukštojo mokslo kokybės skatinimą.

Nerami žinia apskriejo Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) kūrybinių industrijų fakulteto bendruomenę. Studentai iš dekanės Živilės Sederavičiūtės-Pačiauskienės gavo laiškus su perspėjimu iki gruodžio vidurio atidžiau stebėti savo sveikatą dėl galimo tymų atvejo bendruomenėje. „Nacionalinis visuomenės sveikatos centras mums pranešė apie įtariamą tymų atvejį.

Naujausi Lietuvos universitetų ir kolegijų reitingai išryškino geriausiai bakalauro ir magistro specialistus ruošiančias aukštojo mokslo kalves. Reitinguose matyti ne tik ryškus Vilniaus universiteto šuolis tarp pirmūnų, bet ir prastesnis nei anksčiau Klaipėdos universiteto, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ir Kauno kolegijos pasirodymas.

Vilniaus universiteto žurnalistikos studentė Laura nustėro, kai gavusi praktikos įvertinimą pamatė, kad jos pažymį galimai lėmė ne parašytų straipsnių kokybė, o tai, kad ji – neįgali. Visgi praktiką vertinusi ir su studente dirbusi Kaišiadorių laikraščio redaktorė įsitikinusi, merginos negalia tikrai trukdė jai atlikti darbą. Moteris aiškina nenorėjusi diskriminuoti studentės, o pastabą, kad „didesnes studentės galimybes riboja judėjimo trūkumas“ parašė todėl, kad taip ir buvo.

Seimas  pritarė Išmokų vaikams įstatymo pataisoms, kuriomis siūloma nuo 2020 m. sausio 1 d. nustatyti ilgesnį išmokos vaiko priežiūrai mokėjimo laikotarpį besimokančiam ar studijuojančiam asmeniui. Už tai vienbalsiai pasisakė visi balsavusieji 107 parlamentarai. Nuo kitų metų besimokantiems ir studijuojantiems asmenims vaiko priežiūros išmoka bus mokama iki vaikui sueis dveji metai.

Nuo rudens įsigaliojusi naujoji tvarka apibrėžė ne tik dėl ligos praleistų darželinukų ir mokyklinukų pamokų pateisinimą, bet ir studentų neatvykimą į aukštąją mokyklą. Vis dėlto tai, kaip būtų pateisinamos praleistos paskaitos, nusistatyti kol kas skuba ne visi universitetai. „Atrodytų, lyg ši tvarka jų neliestų“, – kalbėdama apie naujosios sistemos trūkumus pastebėjo Lietuvos šeimos gydytojų profesinės sąjungos pirmininkė Toma Kundrotė.

Rugsėjis – nauja pradžia studentams, grįžtantiems į savo laikinus namus arba bendrabučius. Deja, dažnai jie neprimena jaukių erdvių, į kurias norėtųsi grįžti po ilgos dienos, ypač, jei vienu kambariu dalintis tenka keliese. Tačiau net ir laikinuose namuose galima gyventi gražiai ir patogiai – tai įrodė IKEA interjero dizainerė, kuri ėmėsi iššūkio atnaujinti seną ir apleistą bendrabučio kambarį. Po pokyčių trys studentės vos atpažino savo gyvenamąją erdvę.

Į profesines mokyklas šiemet priimta 18 tūkst. moksleivių – aštuoniais šimtais daugiau nei pernai, trečiadienį pranešė Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacija bendrajam priėmimui organizuoti (LAMABPO). Bendrajame priėmime šiemet sutartis su profesinėmis mokyklomis sudarė 17 965 asmenų, pernai jų buvo 17 157. Tarp įstojusiųjų – 6,4 tūkst. moksleivių, dar neturinčių vidurinio išsilavinimo, bei beveik 11,6 tūkst. jau baigusiųjų dvylika klasių.

„Sodra“ primena, jog baigiantis vasarai kartu nustoja galioti ir mokslus ar studijas baigusių jaunuolių privalomasis sveikatos draudimas valstybės lėšomis. Taigi tiems, kas toliau nestudijuos ar rugsėjį neįsidarbins bei nesiregistruos Užimtumo tarnyboje, gali tekti mokėti PSD įmokas. „Jeigu žmogus rugsėjį toliau mokosi, studijuoja ar pradeda dirbti – viskas gerai.

Daliai aukštųjų skundžiantis stojančiųjų stygiumi, Karo akademija giriasi net 16-os metų rekordu. Karininko duoną šiemet pasirinko 40 procentų daugiau jaunuolių nei pernai. Karybos ekspertai pripažįsta, kad karininkų poreikis Lietuvai tik didės. Kol dauguma abiturientų mėgaujasi vasara, būsimieji karininkai jau pluša mokomajame pulke Rukloje. Ir šiemet baziniuose kariūnų kursuose įstojusių pirmakursių kaip niekada gausu.

Pasibaigus dviem stojimo į aukštąsias mokyklas etapams, dalis ugdymo įstaigų lieja nuoskaudas, kad keli universitetai nesilaikė bendro susitarimo laikytis 5,4 balo stojimo kartelės. Savo ruožtu Švietimo, mokslo ir sporto ministerija rengia naują modelį, pagal kurį aukštosios mokyklos turėtų laikytis vienodų reikalavimų visiems stojantiesiems.

Į aukštąsias mokyklas šiemet priimta beveik 18,5 tūkst. studentų, penktadienį pranešė Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacija bendrajam priėmimui organizuoti (LAMABPO). Skelbiama, kad po antrojo pagrindinio priėmimo etapo 10,4 tūkst. sutarčių sudaryta universitetuose – apie 200 mažiau nei pernai, taip pat beveik 8,1 sutarčių kolegijose – per 1000 mažiau nei pernai. Po pirmojo priėmimo etapo aukštosios mokyklos šiemet buvo pasirašiusios apie 16 tūkst sutarčių.

Lietuvos aukštosios mokyklos baigė antrąjį pagrindinio priėmimo etapą. Šiemet, lyginant su praėjusiais metais, antrajame priėmimo etape dalyvavo beveik tūkstančiu daugiau stojančiųjų, o daugiausiai kvietimų nemokamoms studijoms išdalino Vilniaus universitetas bei Vilniaus kolegija. Vis dėlto matyti, kad krinta mokamų studijų kolegijose populiarumas.

Pasibaigus pirmajam priėmimo į Lietuvos aukštąsias mokyklas etapui, matyti, kad dar labiau sumažėjo abiturientų, norinčių studijuoti technologinės krypties studijas. Nors Švietimo, mokslo ir sporto ministerija dar neskambina pavojaus varpais, universitetai ir švietimo specialistai pažymi, kad prie šios problemos bene labiausiai prisideda prastas mokytojų parengimas. Universitetuose technologinių mokslų krypties studijas pirmu pageidavimu nurodė 1,05 proc.

Lietuvoje gali pritrūkti mokytojų. Nors šiemet valstybė numatė daugiau nei pusantro šimto valstybės finansuojamų vietų parengti vadinamuosius mokytojus dalykininkus, universitetuose nesulaukta nė pusės pageidavimų jas užimti. Kol Seimo nariai kalba, kad artimiausiais metais gali pradėti trūkti matematikos ar fizikos mokytojų, Švietimo ir mokslo ministerija aiškina, kad baimintis dar nėra dėl ko. Studentų gretos greitai papilnės.

Stojantieji į universitetus ir kolegijas šiandien jau informuoti apie bendrojo priėmimo rezultatus. Kvietimus gavo 10 914 jaunuolių, pretenduojančių studijuoti universitetuose (2018 m. – 11 164), ir 9 489 – kolegijose (2018 m. – 10 645). Pirmajame etape dalyvavusieji juos gali matyti prisijungę prie savo prašymo paskyros, visa informacija taip pat išsiųsta elektroniniais laiškais.

Reikšdami pageidavimus ką studijuoti abiturientai šiemet dažniausiai pirmenybę teikė medicinos studijoms Lietuvos sveikatos mokslų universitete (LSMU) ir tarptautiniam verslui Vilniaus kolegijoje, rodo Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos BNS pateikti duomenys.

Iki didžiausio autosporto renginio Baltijos šalyse – „Aurum 1006 km lenktynių“ – likus savaitei geriausi Lietuvos lenktyninkai ir svečiai iš kitų valstybių atlieka paskutinius pasiruošimo didžiuliam iššūkiui darbus. Tarp gausybės dalyvių šiemet varžybose debiutuos ir naują istorijos puslapį atvers ambicinga jaunų Kauno technikos kolegijos atstovų komanda.

Nepaisant prasidėjusios vasaros, kai paprastai išauga sezoninio darbo paklausa, nedarbas birželį, palyginti su geguže, išaugo 0,1 punkto. Užimtumo tarnyba sako, jog taip nutiko dėl rinkoje sumažėjusios darbo paklausos – darbdaviai per mėnesį registravo 3,2 tūkst. mažiau laisvų darbo vietų, 3,7 tūkst. mažiau žmonių tarpininkauta įdarbinant. „Taip pat daliai darbo nedirbančių asmenų, pasibaigus laikino užimtumo priemonėms, vėl atstatytas bedarbio statusas.

Mokslo metų pabaiga daliai moksleivių ir studentų gali pateikti staigmeną rudenį, kai baigsis jų privalomasis sveikatos draudimas (PSD) valstybės lėšomis. Todėl mokyklą ar universitetą pabaigusiems jaunuoliams svarbu žinoti keletą dalykų apie sveikatos draudimą ir laiku pasirūpinti dokumentais. Universiteto studijas ar mokyklą šiuo metu galutinai baigiantys jaunuoliai gali būti ramūs iki rugpjūčio pabaigos.