Sovietiniame Marijampolės profesinio rengimo centro bendrabutyje studentams tenka gyventi po 2-3 kambaryje, o virtuvė ir tualetas yra bendri visam aukštui. Būsimi kirpėjai, virėjai, barmenai, statybininkai ir mašinų remontininkai laukia, kada nušiuręs barakas taps tinkamu gyventi, čia kaip tik prasidėjo kapitalinis remontas.
„Turim kapitalinį bendrabučio remontą, kambariai perdaromi į šeimų tipo. Lengviau šeimoms juose gyventi. Broliai, seserys kartu mokinasi, norim, kad nebūtų atskirties“, – sako mokyklos direktorius Gražvydas Juodišius.
Būsimasis automechanikas Tomas be bendrabučio neapsieina, mat namai Vilkaviškio rajone ir važinėti kasdien neapsimoka: „Nuo mano namų iki bendrabučio – 50 km. Susidarytų 100 km, jei dar kur toliau važiuoti dėl kokių reikalų, iš viso būtų per mėnesį 400 km.“
Nors gyventi čia kainuoja palyginti nedaug – studentui 10 eurų per mėnesį, ne visi kambariai bendrabutyje užpildyti. Ši profesinė mokykla valdo ir daugiau bendrabučių savo filialuose Kudirkos Naumiestyje ir Vilkaviškyje, tačiau ten studentų dar mažiau, tad bendrabučiai stovi pustuščiai.
„Nereikalingas patalpas, kurių jau nebenaudojame, kurias reikia renovuoti, atiduodame Turto bankui“, – pasakoja G. Juodišius.
Vyriausybė susizgribo, kad šalyje daugybė profesinių mokyklų išlaiko apytuščius bendrabučius. Studentų regionuose drastiškai mažėja, tad apgyvendinti būna vidutiniškai vos pusė kambarių. Tuščių kambarių yra ir valstybinių kolegijų bei universitetų bendrabučiuose. Tad Vyriausybė užsimojo dalį bendrabučių privatizuoti.
„Dėl demografinės situacijos profesinių mokyklų tinkle mažėjant apimtims tikrai yra perteklinis bendrabučių plotas. Čia reikia sprendimų ypač regionuose. Tai bereikalingos išlaidos, kurias galėtume nukreipti į kokybę“, – teigia ministras Algirdas Monkevičius.
Vyriausybė siūlo mainus – tuščias patalpas parduoti, o gautus pinigus panaudoti užpildytų bendrabučių remontui: „Pavyko didelę dalį bendrabučių renovuoti energetiškai, bet viduj jie liko tie senieji „barakai“. Reikia juos tvarkyti.“
Vyriausybei rengiantis parduoti dalį bendrabučių, studentų organizacijos ragina kiekvieną sprendimą labai gerai pasverti, kad privatizavus esą nereikalingus bendrabučius, studentams netektų vėliau grūstis dviaukštėse lovose, valandas laukti eilėse prie tualetų ir dušų. Arba norintiems orių gyvenimo sąlygų netektų brangiau mokėti.
„Didžioji dalis už bendrabučius moka. Kainos svyruoja nuo 50 eurų iki kelių šimtų eurų per mėnesį. Už 50 eurų sąlygos yra prastesnės“, – kalbėjo studentų sąjungos vadovas Eigirdas Sarkanas.
Bet klausimas, ar juos reikėtų uždarinėti, nes tuomet kyla klausimas, kur gyvens studentai, kur turės keltis?
Studentai reikalauja pirmiausiai bendrabučius suremontuoti, mat dažnai studentai juose nenori gyventi būtent todėl, kad sąlygos yra pagailėtinos, ir tik vėliau spręsti, ar verta juos parduoti. Vyriausybė siūlo atvirkščią būdą – pustuščius pastatus pirma parduoti, o gautus pinigus investuoti likusių bendrabučių remontui.
