stokholmo arbitražas

Vilnius Stokholmo arbitraže pirmadienį pateiks priešieškinį dar praėjusių metų pavasarį iš sostinės šilumos ūkio pasitraukusiam Prancūzijos koncernui „Veolia“ ir jo valdomai įmonei „Vilniaus energija“. „Šiandien ta diena, kada pateiksime priešieškinį ir atsiliepimą į jų ieškinį. Dabar vis dar dirbame ir skaičiuojame sumas. Einame į pabaigą. Daug plačiau pakomentuosime antradienį“, – BNS sakė savivaldybės valdomos šilumos tiekimo įmonės vadovas Mantas Burokas.

Vilniaus taryba antradienį nusprendė kreiptis į Stokholmo arbitražą dėl Prancūzijos koncerno „Veolia“ ir jo valdomos įmonės „Vilniaus energija“ neva padarytos žalos per ilgametę šilumos ūkio nuomą atlyginimo, nes jos nesutiko su miesto pateikta maždaug 200 mln. eurų pretenzija. 34 tarybos nariai balsavo už kreipimąsi į Stokholmo arbitražą, nė vienas tarybos nebalsavo prieš, o 7 tarybos nariai susilaikė. „Nėra kito kelio kaip tik eiti į arbitražą ir dėl tų sumų reikalaujamų inicijuoti arbitražą.

„Vilniaus energija“ perimdama šilumos ūkį iš savivaldybės žadėjo ne tik mažiausią kainą, bet ir didžiules investicijas. Visgi jų investicijomis abejojama, o naujieji šilumos ūkio valdytojai liko ir su nepamatuotomis išlaidoms. Vilniaus šilumos tinklų generalinis direktorius Mantas Burokas TV3 studijoje kalbėjo, kad nors ir „Vilniaus energija“ nurodo 166 mln.

Stokholmo arbitražas mažiau nei savaitei atidėjo sprendimą paskirti nepriklausomą Vilniaus šilumos ūkio techninės būklės ekspertą, kurio paprašė Prancūzijos koncerno „Veolia“ valdoma šilumos gamintoja „Vilniaus energija“, nesutinkanti su Vilniaus savivaldybės valdomos bendrovės Vilniaus šilumos tinklai (VŠT) parinktais vertintojais.

Stokholmo arbitražas daugiau nei savaitei atidėjo sprendimą paskirti nepriklausomą Vilniaus šilumos ūkio techninės būklės ekspertą, kurio paprašė Prancūzijos koncerno „Veolia“ valdoma šilumos gamintoja „Vilniaus energija“, nesutinkanti su Vilniaus savivaldybės valdomos bendrovės Vilniaus šilumos tinklai (VŠT) parinktais vertintojais.

Lietuva Švedijos teismui trečiadienį pateikė prašymą panaikinti Stokholmo arbitražo sprendimą dėl valstybės ir Rusijos dujų koncerno „Gazprom“ ginčo, kuriame Lietuva neatgavo 1,4 mlrd. eurų permokos už itin brangiai pirktas rusiškas dujas. Energetikos ministerija BNS informavo, kad ketvirtadienį vakare ministerija gavo patvirtinimą, jog Švedijos teismui pateiktas kreipimasis dėl Stokholmo arbitražo sprendimo anuliavimo.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) penktadienį pripažino ir leido vykdyti Stokholmo arbitražo sprendimą, kuriuo bendrovės „Lietuvos dujos“ veiklos tyrimą atliekanti Lietuva įpareigota nespręsti ginčo su Rusijos koncernu „Gazprom“ dėl dujų kainos. Tačiau sprendimas iš esmės nebeturi prasmės, nes įmonės veiklos tyrimas jau nutrauktas, BNS patvirtino Energetikos ministerija.

Lietuvos teismas turėtų pripažinti Stokholmo arbitražo sprendimą dėl „Gazprom“ nustatytos dujų kainos Lietuvai. Tokį siūlymą Europos Teisingumo Teismui (ETT) ketvirtadienį pateikė teismo generalinis advokatas. Tačiau nepaisant nepalankios Lietuvai generalinio advokato išvados, galutinis ETT sprendimas gali būti kitoks, teigia Energetikos ministerija bei ETT atstovė. „Generalinio advokato nuomone, tokie sprendimai (arbitražo - BNS) turėtų būti vykdomi, tačiau jo nuomonė teismui nėra privaloma.

Europos Sąjungos (ES) Teisingumo Teismas ketvirtadienį turėtų skelbti nuomonę Rusijos koncerno „Gazprom“ ir Lietuvos energetikos ministerijos ginče. Lietuva į ES Teisingumo Teismą kreipėsi pernai spalį. Ji prašė atsakyti, ar Lietuvos teismas gali atsisakyti pripažinti Stokholmo arbitražo sprendimą dėl „Gazprom“ nustatytos dujų kainos Lietuvai.

Rusijos gamtinių dujų tiekėjas „Gazprom“ antradienį kreipėsi į Stokholmo arbitražą, kurio prašo skubos tvarka uždrausti Lietuvos teismams spręsti bylą dėl bendrovės „Lietuvos dujos“ veiklos tyrimo, praneša Energetikos ministerija. Jos teigimu, šiuo žingsniu „Gazprom“ siekia daryti neleistiną spaudimą Seimui, kad nebūtų priimtas „Gazprom“ neįtinkantis naujos redakcijos Gamtinių dujų įstatymas.

„Rusijos dujų koncernui „Gazprom“ pareiškus,  kad kvies Lietuvą dėl dujų bylinėtis Stokholmo arbitraže, Lietuvos Ministras Pirmininkas Andrius Kubilius atšovė, jog derybos turi vykti ne viešais pareiškimais, bet tarp derybų grupių. Taip, Premjere, derybos turi vykti, tačiau jūs su Energetikos ministru Arvydu Sekmoku gerokai pavėlavote“, – sako Seimo narė Birutė Vėsaitė. Parlamentarė įsitikinusi, kad derybos turėjo prasidėti dar prieš metus.

Lietuva turi kovoti už savo teisėtus interesus teisėtais būdais ir siekti, kad dujos Lietuvai būtų tiekiamos teisinga kaina, tvirtina prezidentės Dalios Grybauskaitės vyriausiasis patarėjas ekonominės ir socialinės politikos klausimais Nerijus Udrėnas. „Turėtume nebijoti laikytis teisėtos pozicijos dujų ūkio pertvarkos klausimu.