Tačiau nepaisant nepalankios Lietuvai generalinio advokato išvados, galutinis ETT sprendimas gali būti kitoks, teigia Energetikos ministerija bei ETT atstovė.
„Generalinio advokato nuomone, tokie sprendimai (arbitražo - BNS) turėtų būti vykdomi, tačiau jo nuomonė teismui nėra privaloma. Paties Europos Teisingumo Teismo sprendimo laukiame 2015 metų pradžioje“, BNS pranešė Energetikos ministerija.
Melchioro Watheleto (Vateleto) išvadoje nurodoma, kad Lietuva negali atsisakyti patvirtinti arbitražo sprendimo, remdamasi ES reglamentu, o jo netvirtinti, remiantis Niujorko konvencija, nepakanka faktinių aplinkybių.
„Mano nuomone, pagrindinėje byloje nagrinėjamo arbitražo sprendimo pripažinimas ir vykdymas priskiriamas prie išimtinės 1958 metų Niujorko konvencijos taikymo srities (....) Faktinės aplinkybės, kad arbitražo sprendimas apima „anti-suit injunction“, kaip antai nagrinėjamą pagrindinėje byloje, nepakanka, kad, remiantis Niujorke pasirašytos konvencijos dėl užsienio arbitražo sprendimų pripažinimo ir vykdymo būtų galima atsisakyti jį pripažinti ir vykdyti“, - teigiama M.Watheleto išvadoje.
ETT atstovė spaudai Ana-Maria Krestel BNS tai pat teigė, kad teismo generalinio advokato nuomonė nebūtinai sutampa su galutiniu teismo sprendimu.
„Tai tik generalinio advokato nuomonė. Galutinis sprendimas bus vėliau. Galutinis sprendimas gali būti visiškai skirtingas ar toks pat“, - BNS teigė teismo atstovė.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas į ES Teisingumo Teismą kreipėsi pernai spalį, prašydamas atsakyti į klausimą, ar Lietuvos teismas turi teisę atsisakyti pripažinti Stokholmo arbitražo sprendimą dėl „Gazprom“ nustatytos dujų kainos Lietuvai.
Ginčas kilo dėl Lietuvos teismuose Energetikos ministerijos inicijuoto bendrovės „Lietuvos dujos“ ir trijų buvusių jos vadovų - Valerijaus Golubevo ir Kirilo Selezniovo iš „Gazprom“ bei Viktoro Valentukevičiaus - veiklos tyrimo. Ministerija prašo teismų nustatyti, ar jie tinkamai atstovavo įmonės interesams, su „Gazprom“ derantis dėl dujų kainos, o jei teismas nustatytų, jog netinkamai - nušalinti juos nuo pareigų ir įpareigoti įmonę derėtis su „Gazprom“ dėl mažiausios dujų kainos ir aukščiausios dujų tranzito į Rusijos Karaliaučiaus sritį kainos.
Stokholmo arbitražas 2012 metų liepą nutarė, kad „Lietuvos dujų“ ir jos vadovų veiklos tyrimas iš dalies pažeidė akcininkų - Vyriausybės, „Gazprom“ ir Vokietijos „Ruhrgas“ - 2004 metų kovo 24 dienos susitarimą, ir nurodė atsisakyti dalies reikalavimų, tarp jų - įpareigoti „Lietuvos dujas“ pradėti derybas su „Gazprom“ dėl teisingos dujų kainos.
2011 metų rugpjūtį „Gazprom“ pateikė Stokholmo arbitražui ieškinį prieš Lietuvos valstybę ir nurodė, kad Energetikos ministerijos 2011 metų kovo 25 dienos prašymas teismui pradėti „Lietuvos dujų“ veiklos tyrimą pažeidžia jos akcininkų susitarimą, jog visi šalių ginčai sprendžiami arbitraže. „Gazprom“ prašė arbitražo įpareigoti Energetikos ministeriją nutraukti Vilniaus apygardos teisme pradėtą bylos svarstymą.
Lietuvos apeliacinis teismas 2012 metų gruodį atsisakė pripažinti ir leisti vykdyti Stokholmo arbitražo sprendimą dėl Rusijos koncerno nustatytos dujų kainos Lietuvai. Teismo kolegija konstatavo, kad arbitražo sprendimo pripažinimas ir leidimas vykdyti Lietuvoje prieštarautų viešajai tvarkai. „Gazprom“ sprendimą apskundė Aukščiausiajam Teismui.
Šiuo metu nė vienas iš trijų buvusių minėtų „Lietuvos dujų“ vadovų nebedirba įmonėje, o „Gazprom“ šių metų gegužę 21 proc. sumažino kainą už dujas, tiektas Lietuvos įmonei 2013-2015 metais, bei pardavė turėtas „Lietuvos dujų“ bei nuo jos atskirtos „Amber Grid“ akcijas.
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo draudžiama.
