space.com

Didėjanti anglies dvideginio koncentracija Žemės atmosferoje stiprina jos poveikį palydovams ir gali prailginti jų buvimą orbitoje, skelbia mokslininkai. JAV karinio jūrų laivyno laboratorijos mokslininkų atlikti matavimai atskleidė, kad dėl pasaulinio atšilimo didėjantis anglies dvideginio kiekis atmosferoje mažina atmosferos trintį su žemose orbitose skriejančiais kosminiais aparatais.

Tarptautinė astronomų grupė už 44 šviesmečių nuo Žemės stebėjo žvaigždės sistemą, susidedančią iš 6 planetų. Viena iš jų yra vadinamojoje „gyvybės juostoje", kurioje turėtų būti gyvybės raidai tinkamos sąlygos. Mikko Tuomi iš Hertfordšyro universiteto (D. Britanija) ir Guillemo Anglada-Escude (Getingeno universitetas, Vokietija) vadovaujama astronomų grupė už 44 šviesmečių nuo Žemės atrado aplink nykštukinę žvaigždę HD 40307 skriejančias dar tris planetas.

Naujausiose NASA palydovinėse nuotraukose matyti, kad į Amundseno jūrą slenkančiame viename didžiausių Vakarų Antarktidos ledynų esantis plyšys dar labiau padidėjo. Pernai Pine Island ledyne Vakarų Antarktidoje mokslininkų aptiktas milžiniškas plyšys per kelis praėjusius mėnesius dar labiau pailgėjo ir praplatėjo, skelbia „Space.com“. Tai atskleidė naujausios Antarktidą stebinčių palydovų nuotraukos.

Japonijos kosmoso tyrimų agentūra JAXA planuoja iki 2022 metų paleisti į orbitą vadinamąjį kosminį lėktuvą ar kosminį laivą, kuriuo galėtų skristi 3 įgulos nariai. Pasak JAXA atstovų, nedidelis daugkartinio naudojimo erdvėlaivis, panašus į sumažintą NASA „Space Shuttle“ variantą ir  pilotuojamiems skrydžiams skirta kosminė kapsulė turėtų iškelti į orbitą 3 Japonijos astronautus ir iki 400 kg masės krovinį.

JAV kosmoso ekspertų grupė pritarė privataus kosminio teleskopo „Sentinel“ projektui. Jį planuojama paleisti į kosmosą 2017 metais. Pelno nesiekianti JAV organizacija „B612 Foundation“ ir jos partnerė bendrovė „Ball Aerospace“ planuoja paleisti į orbitą specialiai asteroidų stebėjimams skirtą teleskopą „Sentinel“, praneša „Space.

Gale'o kraterį Marse tiriantis NASA marsaeigis „Curiosity“ darbuojasi neįprastai šiltomis oro sąlygomis, nors pavasaris šiame planetos regione dar neprasidėjo. „Curiosity“ įrengta meteorologinė stotelė REMS (Remote Environment Monitoring Station) popietėmis registruoja maždaug +6 laipsnius pagal Celsijaus skalę. Nuo to laiko, kai REMS stotelė buvo įjungta, daugiau nei pusės Marso dienų oro temperatūra buvo aukštesnė nei 0 laipsnių, pranešė „Space.

Havajų (JAV) Mauna Kėjos astronominė observatorija padarė pačią ryškiausią iki šiol Plutono ir jo palydovo Charono nuotrauką iš visų, kokias tik pavyko gauti Žemėje esančiais teleskopais. 8 metrų skersmens „Gemini North“ optiniu teleskopu dirbantys astronomai nufotografavo Plutoną ir Charoną naudodami vadinamąją atvaizdo taškų rekonstravimo metodiką, skelbia „Space.

Kitas žingsnis NASA vykdomoje Marso planetos tyrimų programoje bus jos grunto mėginių ir akmenų parskraidinimas į Žemę. Apie tai pranešė NASA sudarytas patariamasis mokslininkų komitetas „Mars Program Planning Group“ (MPPG), kuriam pavesta įvertinti galimas būsimas NASA misijas į Marsą smarkaus kosminių programų finansavimo „karpymo“ sąlygomis.

2013 m. danguje pasirodys dienos metu matoma kometa, kurią kai kurie laiko 1680 m. Europą išgąsdinusios Didžiosios kometos sugrįžimu. Kitų metų pabaigoje dangaus skliaute bus galima stebėti įspūdingą reginį – visai neseniai atrastą naują ISON kometą, apie kurios atradimą pirmadienį pranešė Rusijos astronomai Vitalijus Nevskis ir Artiomas Novičionokas.

Žemei potencialiai pavojingus asteroidus stebintys astronomai pranešė apie neseniai atrasto asteroido 2012 QG42, kurio skersmuo turėtų siekti nuo 200 iki 500 metrų, artėjimą. 2012 QG42 asteroidas, kurio ryškis atradimo metu buvo 16,8 magnitudės, buvo aptiktas rugpjūčio 26 dieną „Catalina Sky Survey“ astronomų grupės, vykdančios netoli Žemės skriejančių asteoridų paieškas, padarytose nuotraukose. Pranešama, kad šis asteroidas prie Žemės labiausiai priartės rugsėjo 14 d. 05.10 val.

Nyderlandų bendrovė, kuri planuoja 2023 metais visam laikui apgyvendinti pirmuosius žmones Marse, rado pirmuosius rėmėjus, praneša „Space.com“. Bendrovė „Mars One“ planuoja savo veiklą finansuoti visame pasaulyje transliuodama realybės šou, kuris prasidės renkant misijai tinkamus astronautus ir tęsis pirmaisiais jų gyvenimo Marse metais. Tačiau pirmiausia bendrovei reikėjo susirasti kitų rėmėjų, kad projektas pasiektų etapą, kai bus galima pradėti transliuoti realybės šou.

Artimiausiomis naktimis, jei tik dangus bus giedras, galėsime grožėtis vadinamuoju žvaigždžių lietumi: kasmetinis meteorų perseidų srautas artimiausią parą pasieks savo aktyvumo viršūnę. Į meteorų perseidų lietų Žemė kasmet patenka liepos pabaigoje ar rugpjūčio pradžioje. Nakties danguje sušvintančios ir vėl išnykstančios žvaigždelės – tai įvairaus dydžio Žemės atmosferoje sudegantys meteoritai. Perseidais jie vadinami dėl to, kad nakties skliaute atrodo atlekiantys iš Persėjo žvaigždyno.

NASA paskelbė įspūdingą marsaeigio „Curiosity“ leidimosi vaizdo įrašą, sumontuotą iš kelių šimtų marsaeigio fotokameros užfiksuotų nuotraukų. Marsaeigio apačioje įrengta MARDI („Mars Descent Imager“) fotokamera, viena iš keliolikos, kuriomis šį kosminį aparatą aprūpino JAV inžinieriai, buvo skirta vien tik tam, kad fotografuotų „Curiosity“ leidimosi Marso atmosfera procesą, skelbia „Space.com“. Su šia užduotimi  MARDI susidorojo puikiai.

Šįryt stojusią Mėnulio pilnatį dar nesibaigus rugpjūčiui pakeis kita, vadinama Mėlynuoju mėnuliu. Dvi pilnatys per vieną kalendorinį mėnesį vidutiniškai pasitaiko kartą per 2,7 metus. Šiandien 6.27 val. prasidėjusią Mėnulio pilnaties fazę kita pilnatis pakeis rugpjūčio 31 d. 16.58 val. Lietuvos laiku. Sekantį kartą dvi pilnatis per vieną kalendorinį mėnesį galėsime pamatyti tik 2015-ųjų liepą, praneša „Space.

Dauguma NASA astronautų į Mėnulio gruntą prieš daugiau nei 40 metų įsmeigtų JAV vėliavų vis dar tebestovi, patvirtino naujausios Mėnulio palydovo LRO nuotraukos. Nuo pat pirmojo amerikiečių išsilaipinimo Mėnulyje 1969 m. liepos 20 dieną ir vėliau sekusių „Apollo“ programos ekspedicijų visuomenę jaudina paprastas klausimas: ar JAV astronautų nusileidimo vietose įsmeigtos jų šalies vėliavos tebestovi kaip paliktos? – rašo „Space.

JAV kariuomenės specialiosios paskirties pajėgų naudojami bepiločiai orlaiviai „Stalker“ teoriškai galės skraidyti beveik amžinai, jeigu energiją jiems tieks į juos nukreiptas lazerio spindulys. Tokią išvadą JAV mokslininkai ir inžinieriai priėjo po sėkmingų naujos „Stalker“ nuotolinio energijos tiekimo sistemos bandymų, kurių metu šis bepilotis orlaivis su elektriniu varikliu be perstojo skraidė 48 valandas naudodamas vien tik lazerio spindulio perduodamą energiją, skelbia „Space.

NASA kosminė observatorija „Solar Dynamics Observatory“ (SDO) vakar Saulėje užfiksavo stiprų M klasės žybsnį. Pranešama, kad į kosminę erdvę jo išmestas plazmos debesis trečiadienį turėtų pasiekti Žemę. Skelbiama, kad šios magnetinės audros Saulėje epicentras buvo didelės Saulės dėmės AR1515 srityje. Kosminis aparatas SDO žybsnį Saulėje užfiksavo vakar 10.43 val. GMT laiku. Jo stiprumas buvo įvertintas M klasės 5.6 indeksu.

Dėl lėtėjančio Žemės sukimosi aplink savo ašį vakar vidurnaktį paros trukmė mūsų planetoje buvo oficialiai prailginta 1 sekunde. Paskutinį kartą papildoma sekundė mokslininkų buvo pridėta 2008 m. naujametinę naktį. Etaloninis JAV karinio jūrų laivyno observatorijos laikrodis liepos 1 d. vidurnaktį GMT laiku buvo pervestas per  1 papildomą sekunde, kad kompensuotų dėl lėtėjančio Žemės sukimosi aplink savo ašį susidariusią paros trukmės matavimo paklaidą, pranešė „Space.

Naktį iš trečiadienio į ketvirtadienį prasidės vasaros saulėgrįža, reiškianti astronominės vasaros Žemės šiaurės pusrutulyje pradžią. Šiemet vasaros saulėgrįža įvyks birželio 21 d. 2 val. 8 min. Lietuvos laiku. Tada Saulė, judėdama dangaus ekliptika, pasieks tolimiausią slinkimo į šiaurę tašką ir stabtelėjusi pasuks atgal į pietus. Šis Saulės saulėgrįžos taškas vadinamas astronominės vasaros pradžia šiauriniame Žemės pusrutulyje. Pietiniame jis reikš astronominės žiemos pradžią.

Į tamsiosios medžiagos paieškas įsijungs ir Jungtinių Valstijų kosminės žvalgybos agentūros teleskopas, pranešė NASA. JAV kosminės žvalgybos agentūra NRO (National Reconnaissance Office) nemokamai perdavė NASA du kosminius teleskopus, potencialiai galingesnius už garsiąją „Hubble“ kosminę observatoriją. Toks netikėtas NRO dosnumas tapo dideliu siurprizu, praneša „Space.com“. Pranešama, kad šie palydovai buvo pagaminti NRO užsakymu ir turėjo būti skirti kosminės žvalgybos operacijoms.

Sekmadienį prasidės vadinamoji Mėnulio superpilnatis, kuomet Mėnulis per pilnaties fazę labiausiai priartėja prie Žemės. Jos metu Mėnulis atrodys 14 proc. didesnis nei paprastai. Kiekvieną vakarą mėnulis atrodo vis didesnis. Šis dangaus kūnas aplink žemę juda elipse. Todėl superpilnatis kartojasi po tam tikro laiko tarpo. Pilnatis Lietuvos laiku stos sekmadienį, gegužės 6 dieną, 22.19 val., o Mėnulis patekės 21.57 val. Ši pilnatis bus pati didžiausia 2012 metais, praneša „Space.

Sekmadienį prasidės vadinamoji Mėnulio superpilnatis, kuomet Mėnulis per pilnaties fazę labiausiai priartėja prie Žemės. Jos metu Mėnulis atrodys 14 proc. didesnis nei paprastai. Pilnatis Lietuvos laiku stos sekmadienį, gegužės 6 dieną, 22.19 val., o Mėnulis patekės 21.57 val. Ši pilnatis bus pati didžiausia 2012 metais, praneša „Space.com“. Tuo metu Mėnulis bus perigėjuje, tai yra, arčiausiai Žemės esančiame savo orbitos taške. Jį nuo mūsų planetos skirs 356 955 kilometrų atstumas.

Saturno žiede F pastebėti jo struktūrą keičiantys nežinomi maždaug 1 kilometro dydžio objektai, pranešė NASA „Cassini“ programos mokslininkai. Šis atradimas buvo padarytas išnagrinėjus detalias  Saturno žiedų sistemos žiedo F, kuris mokslininkų vadinamas pačiu keisčiausiu,  nuotraukas, padarytas kosminio zondo „Cassini“, praneša „Space.com“. Jose „Cassini“ programos mokslininkai aptiko maždaug kilometro pločio keistus objektus, besiskverbiančius per Saturno F žiedą.

Mokslinės fantastikos, astronomijos ir sąmokslo teorijų gerbėjų vaizduotę vis tebekaitina Marso paviršiuje aptiktas taisyklingos formos objektas, pramintas Marso monolitu. Šį mįslingą objektą viename kanjone Marinerio slėnio (Valles Marineris) prieigose 2008 m. nufotografavo aplink Marsą skriejančio NASA palydovo „Mars Reconnaissance Orbiter“ didelės raiškos „HiRISE“ fotokamera.

Kitą mėnesį planuojamas Šiaurės Korėjos dirbtinio Žemės palydovo paleidimas  vėl atnaujino būgštavimus dėl jos vykdomos slaptos tarpžemyninių balistinių raketų kūrimo programos. Oficialūs Šiaurės Korėjos atstovai pranešė, kad tarp balandžio 12 ir 16 dienos į kosmosą bus paleistas naujas šios šalies dirbtinis Žemės palydovas. Tokį ketinimą jau pasmerkė JAV ir Pietų Korėjos vyriausybės, įtariančios, kad palydovo iškėlimas į orbitą maskuoja karinių raketų tobulinimo programą, skelbia „Space.

Superkompiuterį pasitelkę JAV mokslininkai išnagrinėjo galimus apsaugos nuo Žemei pavojų keliančių didelių asteroidų scenarijus naudojant branduolinį ginklą. JAV Energijos departamento nacionalinės Los Alamos laboratorijos mokslininkai superkompiuteriu tyrė branduolinio ginklo, kuris būtų naudojamas prieš mirtiną pavojų žmonijai keliančius didelius asteoridus, efektyvumą, pranešė „Space.

Ar po Saturno palydovo Encelado ledo danga slypinčiame vandenyne gali egzistuoti nežemiška gyvybė, bandys išsiaiškinti „Enceladus Explorer“ projektą pradėję Vokietijos mokslininkai. Jie ruošia galingą grąžtą, kuris, atgabentas į Enceladą, bandys prasigręžti pro jo paviršių dengiančią ledo plutą, pasiekti po ja, kaip manoma, esantį vandenyną ir ieškoti biologinės gyvybės požymių.

„Jei eksperimentas pagaliau pasisekė, patikrinkit kabelius“ – šis fizikų juodojo humoro perlas aiškiai buvo neįvertintas Italijos nacionalinės Gran Sasso branduolinių tyrimų laboratorijos mokslininkų, praėjusį rudenį pranešusių apie sensacingą atradimą – šviesos greitį viršijusius neutrinus.

Šiandien iš Europos kosmoso agentūros (ESA) kosmodromo Prancūzijos Gvianoje į kosmosą turėtų pakilti naujoji ESA raketa „Vega“. Pranešama, kad pirmasis „Vega“ VV01 pavadintos raketos skrydis prasidės tarp 10.00 ir 12.00 val. GMT laiku. Raketa pakils iš Kuru kosmodromo Prancūzijos Gvianoje, esančios Pietų Amerikoje, tarp Karibų jūros, Brazilijos ir Surinamo. Keturių pakopų raketa „Vega“ yra maždaug 30 metrų aukščio, 3 metrų pločio, sveria 137 tonas.

Aplink Marsą skriejantis NASA palydovas „Mars Reconnaissance Orbiter“ (MRO)  atsiuntė į Žemę dviejų Raudonosios planetos paviršiuje įšalusių kosminių aparatų nuotraukas. MRO nuotraukose matyti du neveikiantys kosminiai aparatai, prišalę prie Marso savo kapavietėse, skelbia „Space.com“.  Nuo 2006 m. aplink Marsą skriejantis MRO palydovas pirmąjį aparatą Marso Šiaurės ašigalio regione nufotografavo šių metų sausio 26 dieną.

Ar gali ne lėktuve ar raketoje esantis žmogus pasiekti viršgarsinį greitį? Tai turėtų paaiškėti jau šią vasarą. Uždelstais šuoliais parašiutu iš didelio aukščio garsėjantis Austrijos sportininkas Felixas Baumgartneris, remiamas gėrimų bendrovės „Red Bull“, šią vasarą ketina iššokti iš į daugiau nei 36 kilometrų aukštį pakilusio oro baliono. Jei jam pasiseks tai padaryti, 41 metų austras gali tapti pirmuoju žmogumi pasaulyje, greičio ribą (maždaug 331 m/s) pasiekusiu ne lėktuvu, skelbia „Space.

NASA kosminis Keplerio teleskopas atrado 11 naujų planetų sistemų, kuriose yra mažiausiai 26 egzoplanetos. Šis atradimas beveik dvigubai padidina šiuo teleskopu aptiktų už Saulės sistemos ribų esančių planetų skaičių. „Iki Keplerio teleskopo misijos pradžios iš viso žinojome apie maždaug 500 egzoplanetų, o dabar, beveik po 2 metų stebėjimų, Keplerio teleskopu atrasta daugiau nei 60 planetų ir daugiau nei 2300 kandidačių į egzoplanetas, laukiančių atradimo patvirtinimo.

Autobuso dydžio asteroidas 2012 BX34 šiandien popiet itin mažu atstumu pralėks pro Žemę, pranešė NASA. Visai neseniai atrastas asteroidas 2012 BX34 arčiausiai Žemės bus sausio 27 dieną maždaug 15.30 val. GMT laiku, skelbia „ Space.com“. Tuo metu jį nuo mūsų planetos skirs vos 59 044 kilometrų atstumas, pranešė NASA Asteroidų stebėjimo programos mokslininkai. Pasak jų, asteroidas 2012 BX34 yra maždaug 11 metrų skersmens akmeninė uola.

Naujausias NASA palydovas, skirtas Žemės paviršiaus stebėjimams, iš orbitos padarė geriausiu iki šiol laikomą mūsų planetos fotoportretą. Sausio 4 dieną naujasis Žemės monitoringui skirtas JAV palydovas „Suomi NPP“, anksčiau vadintas tiesiog NPP (National Polar-orbiting Operational Environmental Satellite System Preparatory Project), perdavė į Žemę visą eilę ruožo formos mūsų planetos paviršiaus nuotraukų, iš kurių buvo sumontuotas kompozitinis Žemės atvaizdas, skelbia „Space.

Saulę stebintis NASA kosminis aparatas „Solar Dynamics Observatory“ vakar Saulėje užfiksavo stiprią magnetinę audrą ir galingiausią per 7 metus ultravioletinių spindulių žybsnį. Žybsnis buvo užregistruotas sausio 23 d. 03.59 val. GMT laiku saulės dėmės 1402 rajone, praneša „Space.com“. Šiame Saulės regione magnetinis aktyvumas tolydžio stiprėjo kelias pastarąsias dienas.

Rusija skelbia pradėjusi konsultacijas su NASA ir Europos kosmoso agentūra dėl gyvenamosios bazės Mėnulyje statybos. Rusijos federalinė kosmoso agentūra „Roskosmos“ taip pat su JAV ir ES kosmoso agentūrų atstovais aptarinėja galimybę paleisti aplink Mėnulį skriejančią kosminę stotį, kurioje galėtų nuolat dirbti astronautai, skelbia „Space.

Mokslininkai pagaliau priėjo išvadą, kad apie kitas žvaigždes skriejančios planetos yra ne išimtis, o taisyklė. Naujo statistinio tyrimo rezultatai rodo, kad vien mūsų galaktikoje, Paukščių Take, yra mažiausiai 160 milijardų planetų. Egzoplanetos yra labai paplitusios mūsų galaktikoje, o jų skaičius gerokai viršija pačių žvaigždžių skaičių, praneša „Space.

JAV kariškiams pavyko į geosinchroninę orbitą nukreipti naujausią ir slapčiausią karinės paskirties palydovą AEHF-1, tik per plauką netapusį kosmine šiukšle. Amerikiečių kosminių skrydžių kontrolės specialistai pirmosiomis Naujųjų metų dienomis tęsia išsamų naujausio ir itin apsaugoto JAV karinio ryšių palydovo „Advanced Extremely High Frequency 1“ (AEHF-1) sistemų veikimo patikrinimą, pranešė „Space.com“. Jis buvo išgelbėtas tik per stebuklą, sakoma pranešime.

JAV astronomai aptiko visą eilę aplink masyvias žvaigždes skriejančių milžiniškų planetų. Pranešama, kad visos jos didesnės už Jupiterį. Šis atradimas 50 proc. padidino atrastų egzoplanetų, besisukančių aplink masyvias žvaigždes, skaičių, skelbia „Space.com“. Šio naujo tyrimo rezultatai taip pat padės astronomams geriau suprasti, kaip tolimose žvaigždžių sistemose formuojasi ir auga milžiniškos planetos, sakoma pranešime.

Nors 2010-aisias netrūko istorinių kosminių skrydžių ir svarbių mokslinių atradimų, pasitaikė ir nemažai nesėkmių. Pavyzdžiui, keletui raketų nepavyko įvykdyti savo misijos, japonų Veneros palydovas „Akatsuki“ praskrido visiškai pro šalį, NASA balionas įspūdingai sudužo Australijos dykumoje, sunaikindamas gabentą teleskopą. Portalas SPACE.com pateikia aštuonias didžiausias praėjusių metų kosmines nesėkmes.