sodas

Vieni augintojai pomidorų ir paprikų sėklas renka ir ruošia patys, kiti metų metus perka tų pačių veislių sėklas, treti sėklomis ar daigais keičiasi su draugais ir kaimynais. Vertėtų išbandyti hibridinių veislių sėklas, nes jos išvedamos tarsi sudėjus į krūvą pačias geriausias veislių savybes. Kryžminimas Hibridai kuriami vienoje augalų kartoje koncentruojant visas įmanomas geriausias tos rūšies augalų savybes – derlingumo, atsparumo ligoms, kenkėjams ir kt.

Pats metas pakalbėti apie vieną svarbiausių rudens darbų – vaismedžių balinimą. Kad ir kokie ginčai dėl to kiltų tarp specialistų –  medžius išbalinti būtina. Ir ne pavasarį, kaip tai daro kai kurie, o rudenį. Kodėl balinimas yra toks reikalingas ir kodėl sezono pabaigoje? Vaismedžiai yra tamsiais kamienais, jie traukia saulės spindulius, o žiemai baigiantis pradeda kaitinti saulė. Jaunuose medžiuose tai gali nudeginti žievę.

Topinambai (lot. Helianthus tuberosus) – astrinių šeimai priklausantys augalai. Jie išsiskiria ne tik karoteno ir mikroelementų gausa, bet ir auginimo ypatybėmis – topinambus galima sodinti ir rudenį, o jų derliumi mėgautis ištisus metus. Topinambai (kitaip – bulvinės saulėgrąžos, Jeruzalės artišokai ar žieminės bulvės) yra kilę iš Šiaurės Amerikos. Topinambai į Europą pateko XVII a. pradžioje, pirmiausia – į Ispaniją, Prancūziją, Italiją ir kitas šalis.

Česnakas (lot. Allium sativum) – daugiametis žolinis augalas, priklausantis svogūnų (lot. Allioideae) pošeimiui. Populiariausias česnakų skirstymas yra pagal sodinimo laiką – žieminiai ir vasariniai česnakai. Žieminiai česnakai yra derlingesni nei vasariniai, jų skiltelės ir galvos didesnės, sunoksta anksčiau – nuo 2 savaičių iki mėnesio, tačiau įprastomis sąlygomis laikosi trumpiau, iki sausio–vasario mėnesių.

Šliužai ir sraigės ėda beveik visus augalus, kurie pasitaiko jų kelyje. Norėdami atsikratyti šių įkyrių sodo kenkėjų, žmonės griebiasi naminių sprendimų, o šie duoda greitus rezultatus. Sraigės ir šliužai yra kiekvieno sodininko gyvenimo rykštė! Šie maži įsibrovėliai gali nuniokoti jūsų augalus, gėles ir daržoves, palikdami apgraužtus lapus ir gleivėtus pėdsakus.

Artėjant žiemai spalio mėnesį dar būtina atlikti keletą sodo ir daržo darbų. Pasak sodininkystės eksperto Monty Dono, vienas iš jų yra lapų kompostavimas. „Nukritę lapai yra puiki medžiaga lapų kompostui, kuriam, kitaip nei įprastam kompostui, nereikia jokio sukimo, maišymo ir žinių, tai – sodo auksas, – neseniai savo tinklaraštyje rašė Monty Donas.

Atėjus rudeniui, gėlynai ir žydinčios vejos nužydi ir nebetenka savo dekoratyvumo, tačiau tuomet prasideda kitas etapas – čia augančių augalų sėklomis maitinasi paukščiai, buveines žiemai įsirengia naudingi vabzdžiai, nektarą iš pavienių paskutinių rudens žiedų renka bitės. Gėlininkai sako, kad reikia neskubėti nupjauti nužydėjusių gėlynų, nes mums nematomas gyvenimas ten vyksta ir šaltuoju metų laiku.

Spalis – rudens darbų pabaigos ir intensyvaus pasiruošimo žiemai mėnuo. Atvėsus orams imkite lapinių kopūstų, burokėlių, porų, morkų, salierų, petražolių, gelteklių ir pastarnokų derlių. Nuėmę vėlyvųjų daržovių derlių, surinkite augalines atliekas, jas sukraukite į komposto krūvas, o dirvožemį perkaskite. Jei pasisėjote garstyčių ar kitų sideratinių augalų žaliajai trąšai – spalio antra pusė puikiai tinka jiems perkasti. Vis dar tinkamas laikas žieminiams česnakams sodinti.

Hortenzijos – vienos didžiausių sodų puošmenų, kurių žiedų grožis gniaužia kvapą. Tačiau jei norite sulaukti žiedų ir kitąmet, svarbu nepamiršti atlikti vieno darbo. Kai hortenzijos pradeda nužydėti, reikia šalinti jų žiedus, tačiau ne visi žino, kada yra geriausias laikas atlikti šį darbą, rašo express.co.uk. Kai šalinate hortenzijų žiedus, visiškai nekenkiate augalui.

Viržių pasirodymas balkonuose, soduose ir miškuose yra ženklas, kad ruduo jau visai čia pat. Nors orai dar ir išties vasariški, lietuviai vis dažniau šiuos spalvingus ir jaukius augalus iš parduotuvių nešasi namo, pastebi Vaida Budrienė, „Iki“ komunikacijos vadovė. Pasak jos, tai geras pasirinkimas, mat viržiai yra pigi ir nepretenzinga puošmena. O jeigu laikysite juos tinkamoje vietoje ir patręšite virtuvėje jau turimu produktu, jie džiugins ir gerokai ilgiau.

Su besikeičiančiais rudens peizažais grįžta ir kasmetinis iššūkis – nukritusių medžių lapų tvarkymas. Pėsčiųjų ir dviratininkų takus nukloję medžių lapai kelia pavojų žmonių saugumui, o netvarkomi jie gali tapti ir kai kurių ligų šaltiniu. „Civinity“ specialistė pasakoja, kodėl svarbu nenumoti ranka į krentančių medžių lapų tvarkymą bei primena, kaip tai daryti teisingai.

Vaismedžių sodai Lietuvoje labai populiarūs, o kai kurių vaismedžių sodinimas grįžta į madą. Obelų, kriaušių, slyvų, vyšnių ir kitų vaismedžių vaisiais gali džiaugtis kiekvienas. Žinant kelias vaismedžių sodinimo taisykles sėkmingai jas panaudosite sodinant tiek medžius, tiek krūmus.  Vaismedžių sodo sėkmė prasideda nuo sodinuko. Čia svarbios tiek šaknys, tiek kamienas.

Rugsėjis – derliaus nuėmimo ir tvarkymo mėnuo, taip pat pradedama ruoštis žiemai ir kitų metų darbams. Naktys darosi vėsesnės ir gerokai ilgesnės, dažnai prasideda ir pirmosios šalnos, o kad jos nepakenktų, tenka darbus darže ir sode atlikti ne tik greitai, bet ir iš anksto suplanavus. Nuimamas ankstyvo rudens derlius. Daržoves reikėtų rinkti beveik prinokusias, nes tik tinkamai subrendusios jos bus sukaupusios pakankamai mineralinių medžiagų ir geriausiai laikysis saugyklose.

Grybavimas miške yra ne tik malonus laisvalaikio užsiėmimas, bet ir puikus būdas surinkti šviežių grybų savo virtuvei. Grįžę iš miško mes grybus perrenkame, nuvalome, o grybų nuovalas dažniausiai tiesiog išmetame. Tačiau jų išmesti nereikėtų, grybų nuovalas galima išbarstyti sode ir tikėtina, kad po kurio laiko tose vietose išaugs nauji grybai. „Grybautojams dažniausiai iš kelionių į mišką lieka didesnis ar mažesnis grybų nuovalų kiekis.

Vienas didžiausių sodo augalų siaubų yra šalna, kuri gali negrįžtamai pakenkti. Ir nors kol kas šalnų Lietuvoje stiprių dar nematyti, vis tik metas pradėtis ruoštis šaltajam rudens, žiemos sezonui.  Vienas pirmųjų darbų, ką reikia padaryti norint apsaugoti sodo augalus yra jų dengimas. To nepadarius, augalai per šalnas gali pradėti juoduoti, nustoti augti, o galiausiai visai suglebti ir nebeapdovanoti jokiais žiedais pavasarį, rašo lovethegarden.com.

Kiekvienais metais vis daugiau lietuvių pamilsta hortenzijas, kurios tampa tikra sodo puošmena. Tačiau, kad šie krūmai džiugintų nuostabiais žiedais, reikia nepamiršti jais tinkamai pasirūpinti sezono pabaigoje. Taigi, ką reikėtų padaryt rudenį, kad kitąmet hortenzijos būtų tik dar labiau gražesnės? Daugelis sodininkų žino, kad hortenzijos nereikalauja didžiulės priežiūros, o svarbiausias darbas yra tinkamas jų genėjimas, rašo express.co.uk.

Žalieji sodo kampeliai vis dažniau puošiami dekoratyviniais augalais ir krūmais, kurių pasirinkimo įvairovė šiuo metu itin didelė. Tiesa, svarbu nepasimesti augalų gausoje ir jų formą, spalvą, žydėjimo laiką vertėtų derinti prie kitų greta augančių augalų. Arboristai metai iš metų pataria, kad renkantis sodinukus svarbu atsižvelgti į jų kilmę. Medžių ir krūmų sodinukus geriausia rinktis išaugintus Lietuvoje, o ne iš šiltesnio klimato šalių, tokių kaip Nyderlandai, Vokietija.

Viržių pasirodymas balkonuose, soduose ir miškuose yra ženklas, kad ruduo jau visai čia pat. Nors orai dar ir išties vasariški, lietuviai vis dažniau šiuos spalvingus ir jaukius augalus iš parduotuvių nešasi namo, pastebi Vaida Budrienė, „Iki“ komunikacijos vadovė. Pasak jos, tai geras pasirinkimas, mat viržiai yra pigi ir nepretenzinga puošmena. O jeigu laikysite juos tinkamoje vietoje ir patręšite virtuvėje jau turimu produktu, jie džiugins ir gerokai ilgiau.

Jei norite sulaukti ankstyvo svogūnų derliaus, rekomenduojame išbandyti rudenines svogūnų veisles ir pasisodinti sodinukų jau dabar. Svogūnai laiškus pradės leisti jau tirpstant sniegui. Rudeniniai svogūnų sodinukai gali būti auginami bet kokio tipo dirvožemyje ir yra tinkami trumpam laikui sandėliuoti. Priklausomai nuo orų sodinukai sodinami rugsėjį-spalį, o derlius imamas – birželį – liepą.

Hortenzijos – vienos didžiausių sodų puošmenų, kurių žiedų grožis gniaužia kvapą. Tačiau jei norite sulaukti žiedų ir kitąmet, svarbu nepamiršti atlikti vieno darbo. Kai hortenzijos pradeda nužydėti, reikia šalinti jų žiedus, tačiau ne visi žino, kada yra geriausias laikas atlikti šį darbą, rašo express.co.uk. Kai šalinate hortenzijų žiedus, visiškai nekenkiate augalui.

Kenkėjų atsiradimas sode gali būti nemalonus, ypač tada, kai daug laiko praleidžiate prižiūrėdami ir puoselėdami savo augalus. Laimei, ekspertai pasidalijo keliais būdais, kaip padėti kontroliuoti skruzdėlių populiaciją. Nors skruzdės nėra tokios destruktyvios kaip kiti sodo kenkėjai, jų lizdai nėra gražūs ir gadina dirvožemį. Pasak šiltnamių gamintojų „The Greenhouse People“, yra keletas būdų, kaip galima kontroliuoti skruzdes nepakenkiant augalams, rašo express.co.uk.

Rugsėjo mėnesį sodininkai savo soduose dažniau pastebi žiurkes, nes jos ieško maisto ir prieglobsčio. Ekspertas papasakojo, kokie augalai gali padėti jas atbaidyti. Sodo augalus galima naudoti kaip žiurkių atbaidymo priemones – tai puikus būdas neleisti graužikams patekti į sodą ir kartu suteikti lauko erdvėms nuostabių spalvų ir kvapų, rašo express.co.uk. 1. Mėtos Pasak Georgioso Likopoulous iš „Fantastic Pest Control“, augindami mėtas sodo pakraščiuose galime užkirsti kelius graužikams.

Mes žinome puikių begonijų trąšų receptą! Vos viena dozė veiksmingai pamaitina žiedus, o nauji pumpurai auga kaip pašėlę. Šis receptas – mūsų močiučių paslaptis. Būtinai jį išbandykite ir padėkite savo begonijoms! Begonijos – populiarios gėlės, kurias galima sodinti sode arba vazone ir laikyti prie namų slenksčio. Yra daug skirtingų šio augalo veislių, bet vis tiek tai ta pati gėlė, kuriai ypač patinka tam tikros rūšies trąšos. Būtinai patikrinkite receptą ir paruoškite jas patys.

Hortenzijos yra mėgstami sodo augalai, nes juos lengva auginti ir jie ilgai žydi. Norėdami pagerinti jų atsparumą ligoms ir kenkėjams bei džiaugtis nuostabaus grožio žiedais, sodinkite hortenzijas su kitais augalais. Skirtingi augalai auginami drauge siekiant abipusės naudos. Kartais nauda būna vienpusė, kai vienas augalas nesavanaudiškai suteikia didžiąją dalį kaimynystės teikiamų privalumų kitam augalui.

Kai visos daržovės, vaisiai ir uogos jau užkonservuotos ir paruoštos žiemai, ateina laikas tvarkyti jų namus – daržus bei sodus ir juos ruošti kitam sezonui. Rudenį darbų sode yra ne ką mažiau nei vasarą. Agronomė Laima Žilienė papasakojo, kokie darbai yra svarbiausi rudenį, kaip apsaugoti daržą nuo įvairiausių kenkėjų ar piktžolių, kokia yra komposto nauda bei nuo kokių darbų reikėtų pradėti. Agronomė tikina, kad jei tinkamai paruošite daržą rudenį, kitą sezoną galėsite džiaugtis geru derliumi.

Socialiniame tinkle „Facebook“ sodininkė Gabija dalijasi patarimu, kuris, pasak jos, yra pats geriausias šių metų atradimas. Moteris pasakoja, kad pasinaudojusi juo ji iš sodo išbaidė visas nelauktas kates.  Pasirodo, kad visa magija, anot sodininkės, slypi rozmarinuose.

Pomidorai yra vieni populiariausių augalų soduose, tačiau kartais jie auga prasčiau nei tikimasi. Norėdami padidinti jų derlių ir kokybę, sodininkai turėtų išbandyti greta pomidorų sodinti papildomus augalus. Specialistai pasidalijo informacija apie keletą geriausių augalų, kurie pagerins pomidorų skonį ir derlių, jei juos pasodinsite šalia. Augalai kompanionai arba kaimynai – tai augalai, auginami kartu, siekiant abipusės naudos.

Žiurkės yra viena didžiausių sodininkų problemų, nes pusė visų iškvietimų dėl kenkėjų yra susiję su graužikais. Laimei, yra natūralus sprendimas, kaip atsikratyti žiurkių nenaudojant cheminių medžiagų ir joms nekenkiant. Prasidėjo rugsėjis, o tai reiškia, kad žiurkes dažniau galima pastebėti soduose, nes rudenį pradėjus žemėti temperatūrai jos aktyviau ieško maisto. Žiurkės yra nemaloni problema kiekvienam sodininkui, nes jos gali greitai sunaikinti didelį kiekį augalų ir pasėlių.

Su griaustiniu ir gausiu lietumi atsisveikinusi vasara užleido pozicijas rudeniui. Šis nei sodininkams, nei daržininkams atsipūsti neleis, nes ruduo visuomet atneša daug parengiamųjų darbų, kad tinkamai sutiktume besiartinančią žiemą. Štai, kokius darbus dabar reikėtų atlikti: Saugiai suneškite daržoves Rugpjūtis daržininkams – intensyvus daržovių konservavimo ir raugimo laikas. Į rūsius nešamas šių metų daržovių ir vaisių derlius.

Turite savo sklype ar sode augalų likučių ir kitų atliekų? Pasigaminkite iš jų kompostą! Paskutiniu metu vis labiau populiarėja „zero waste“ idėja, kurios principas – švaistymo mažinimas. Sužinokite, kaip žingsnis po žingsnio  pasigaminti kompostą. Kompostas gali būti gaminamas iš augalinės ir gyvūninės kilmės (kiaušinių lukštų) atliekų. Tai – puikios trąšos, kurios yra prieinamos ištisus metus. Mes jums papasakosime, kaip tinkamai pasigaminti trąšas.

Ilgus metus beveik kiekvienas daržininkas stengėsi užauginti ir pasipuikuoti kuo didesniais pomidorų vaisiais. Tačiau dabar dažnas augintojas renkasi vienus populiariausių pomidorų pasaulyje – kokteilinius arba vyšninius, dar vadinamus vynuoginiais. Susidomėjimas tokio tipo pomidorais turi pagrindą – dauguma žmonių nori sveikai ir skaniai maitintis. Norime patys užsiauginti, ypač ekologiškai, ir patys gardžiuotis tuo, kas užaugo.

Mes žinome puikių begonijų trąšų receptą! Vos viena dozė veiksmingai pamaitina žiedus, o nauji pumpurai auga kaip pašėlę. Šis receptas – mūsų močiučių paslaptis. Būtinai jį išbandykite ir padėkite savo begonijoms! Begonijos – populiarios gėlės, kurias galima sodinti sode arba vazone ir laikyti prie namų slenksčio. Yra daug skirtingų šio augalo veislių, bet vis tiek tai ta pati gėlė, kuriai ypač patinka tam tikros rūšies trąšos. Būtinai patikrinkite receptą ir paruoškite jas patys.

Artėjant vegetacijos pabaigai, daugelio šiltnamiuose dar yra neprinokusių pomidorų. Tačiau nesijaudinkite – sodininkystės ekspertas pasidalino paprasta gudrybe, kaip žalius pomidorus akimirksniu sunokinti. Žalius pomidorus galima sunokinti juos nuskynus ir parnešus į patalpą, juos laikant kambario temperatūroje, rašo express.co.uk. Pomidorai pradeda nokimo procesą dar būdami ant krūmo ir toliau noksta nuskinti, nes jie išskiria dujas, vadinamas etilenu.

Rugsėjis – derliaus nuėmimo ir tvarkymo mėnuo, taip pat pradedama ruoštis žiemai ir kitų metų darbams.  Naktys darosi vėsesnės ir gerokai ilgesnės, dažnai prasideda ir pirmosios šalnos, o kad jos nepakenktų, tenka darbus darže ir sode atlikti ne tik greitai, bet ir iš anksto suplanavus. Darbai darže Nuimamas ankstyvo rudens derlius.

Hortenzijos – vienos didžiausių sodų puošmenų, kurių žiedų grožis gniaužia kvapą. Tačiau jei norite sulaukti žiedų ir kitąmet, svarbu nepamiršti atlikti vieno darbo.  Kai hortenzijos pradeda nužydėti, reikia šalinti jų žiedus, tačiau ne visi žino, kada yra geriausias laikas atlikti šį darbą, rašo express.co.uk.  Kai šalinate hortenzijų žiedus, visiškai nekenkiate augalui.

Ruduo, tačiau gėlių augintojams darbai nesibaigia: puikus metas ne tik pasidžiaugti rudeninių gėlių kompozicijomis, bet ir ruoštis kitų metų sezonui. Gėlių augintoja Sandra Stanislavičė pasidalijo patarimais, ką nuveikti šį rudenį, kad pavasarį džiaugtumėtės įspūdingais gėlynais. Pasirūpinkite pelargonijomis „Jau kelerius metus naudoju puikiai pasiteisinusią pelargonijų „konservavimo“ ir laikymo maišuose priemonę.

Šliužai – vieni iš nemėgstamiausių ir nelaukiamiausių svečių sode, nuėdantys kone visus augalus iš eilės. Su šliužais visokiais būdais bandžiusi kovoti sodininkė Vilma sako radausi būdą, kuris tikrai veikia.  Vilma pasakoja, kad šliužai į jos sodą atkeliauja kone kasmet, o pastaraisiais metais jų pastebi vis dažniau.    „Anksčiau būdavo labai daug sraigių, bet joms gal augalai pasidarė nebeskanūs, gal dar kas – jų dabar vienetai.

Pamažu krentantys medžių lapai kelia galvos skausmą sodininkams. Tačiau keli jų žino, kad nukritusių lapų nebūtina grėbti, mat palikti jie turi didžiulę naudą žemei. Taigi, ar iš tiesų būtina grėbti lapus prieš žiemą? Sodininkystės ekspertai atsakydami į vieną svarbiausių klausimų, grėbti ar negrėbti lapus, teigia, kad juo galima palikti ir panaudoti kelioms paskirtims, rašo express.co.uk.

Artėjant rudeniui sodininkai jau dėliojasi darbus, kada nuiminės derlių ir ką su juo darys. Daugelio lietuvių soduose dera ir obuoliai, tad kada yra geriausias metas juos skinti? Suprasti, kada obuoliai jau prinokę, yra daug lengviau, nei manote. Žinodami kelis paprastus dalykus žinosite, kada laikas skinti obuolius nuo vaismedžio. Priklausomai nuo to, kokių veislių obuolius auginate, kai kurie jų gali nokti iki pat spalio ar net lapkričio mėnesio, priklausomai nuo oro sąlygų.

Vasarai skaičiuojant paskutines kalendorines dienas, sodininkai svarsto, ką daryti su rudenine veja. Atėjus rudeniui lauko temperatūra nukris, tačiau nors ir lėčiau, žolė vis tiek augs toliau. Todėl sodo vejos specialistai pataria nenustoti šienauti žolės – esą tik tada ji augs tanki ir graži. Be to, svarbu ją pjauti reguliariai, nes nupjovus per aukštą žolę jai gali pristigti maisto medžiagų.

Viena iš dažniausiai pasitaikančių problemų auginant pomidorus yra jų įtrūkimai ir skilimai,kurie atsiranda ne dėl kenkėjų ar ligų, tačiau, laimei, juos galima suvaldyti. Pomidorai ima skilinėti, kai vaisiai auga greičiau nei odelė – dažniausiai po stipraus lietaus arba dėl nenuoseklaus laistymo. Kai pomidorai skilinėja, į vaisius gali patekti bakterijų ir jie gali pradėti pūti. Būtent taip neseniai nutiko vienai sodininkei, kuri augina pomidorus, rašo express.co.uk.

Rugsėjo 1-oji ir gėlės – neatsiejami. Žiedai džiugina tiek juos nešančius vaikus, tiek ir šiuos spalvingus linkėjimus gaunančius mokytojus. Visgi, vertėtų atsižvelgti ne tik į gėlės grožį, bet ir į aplinkinių sveikatą. Prekybos tinklo „Iki“ augalų skyriaus darbuotojos Vestos Paukštelo teigimu, visuomenėje gausėjant alerginių susirgimų, derėtų įvertinti ir šią riziką. Tuomet tinkamai parinktas žiedas bus ne tik gražus, nebrangus, bet ir saugus.

Hortenzijos yra labai populiarūs augalai, tačiau augintojams kyla nemažai neaiškumų dėl jų priežiūros, pavyzdžiui, kada reikėtų jas genėti ir ką daryti joms nužydėjus. Tad ekspertai išdavė, ką reikia padaryti hortenzijoms nužydėjus – įsidėmėkite šiuos patarimus.  Vienos populiariausių yra šluotelinės hortenzijos, augančios ne vieno sode ar kieme, tačiau čia auga ir kitokios įvairiausių rūšių hortenzijos.

Vasarai einant į pabaigą sodininkai džiaugiasi rinkdami savo derlių, matydami jų gausą. Tačiau, kaip žinoti, ar jau galime rauti svogūnus? Yra keli būdai, kaip galima įsitikinti, jog svogūnai yra pakankamai prinokę. Pasirodo, tereikia patikrinti vos vieną vietą, ten, kur lapai susitinka su svogūnėliu. Jeigu ji yra minkšta, reiškia, kad žieduose įvyko galutinis ląstelių dalijimasis.

Kurmiai – ne pats laukiamiausias svečias soduose. Nors jie padaro ir gerą darbą, kartais visai to nenorėdami pražudo augalus ir palieka didžiausius kurmiarausius kieme, kurie nepagražina aplinkos. Tačiau kupiškietė Laima sako radusi būdą, kaip juos išprašyti – siūlo išbandyti ir kitiems.

Agrastai – nuo seno lietuvių vertinamos, tačiau pastaruoju metu primirštos uogos. Agrastuose gausu vitaminų ir kitų naudingų medžiagų, juos galima įvairiai panaudoti virtuvėje. Agrastuose gausu vitaminų C, B1, E, P, fosforo ir kitų organizmui naudingų medžiagų, be to, nedaug kalorijų – 100 g vos 44. Šios uogos auginamos visoje Europoje, o Anglijoje – viena populiariausių sodo gėrybių. Augdami tinkamoje aplinkoje agrastai uogas užauginti gali net iki 10–20 metų.

Pačiame savo žydėjime hortenzijos tampa didžiausia sodo puošmena, tačiau daugelis sodininkų nė nežino, kad kai kurių rūšių hortenzijas reikia nugenėti dabar, dar vasarą, kad kitais metais sulauktumėte žiedų. Hortenzijos yra neįtikėtinai spalvingos ir gražios gėlės, kurios itin populiarūs sodininkų tarpe dėl savo įspūdingų žiedų ir itin paprastos priežiūros.

Žiurkės yra graužikai, pernešantys ligas, kurios gali būti mirtinos žmonėms. Išvaryti žiurkes iš sodų gali būti sunku, tačiau ekspertas atskleidė tris natūralius būdus, kuriuos lengva pritaikyti ir kurie padės atsikratyti žiurkių. Graužikai, pavyzdžiui, pelės ir žiurkės, per savo išmatas, šlapimą ir seiles gali platinti ligas, pavojingas žmonėms.

Biržų rajone gyvenanti Genovaitė Elmentaitė-Malakauskienė į savo namus aplinkinius sutraukia ne tik dėl įvairių edukacinių užsiėmimų ar rankdarbių kūrimo, tačiau ir dėl ramybe bei gera aura alsuojančios aplinkos.  Į Biržų kraštą iš Kupiškio Genovaitė atsikraustė prieš gerus aštuonerius metus. Čia jau apie trisdešimt metų gyveno jos vyras. Šioje vietoje auga ir dideliais medžiais išaugusi vyro sodinta beržų alėja, galybė įvairiausių augalų, ganosi gyvuliai.